\
-
r..................
VISŲ SALIŲ PROLETARĖ •^JENYKITĖSI
°ą/7 TUKENTAt
1966 m.
:
O
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
I
gruodžio mėn. 21 d.
| TREČIADIENIS Nr. 38 (585) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
Mokykimės studijuoti
O O X X Y X
$ X v Y x X X O X v X X
X O O X X X X O X y X X X O X X X X X X X X X
Dabartiniam aukštosios mokyklos komjaunuoliui negana gerai ar labai gerai mokytis. Penkiatūkstantinis Universiteto komjaunuolių būrys jj įpareigoja ir visuomeniniam darbui. Bet ne kiekvienas gali suderinti mokslą su visuomeniniu darbu, ne kiekvienas ir stengiasi, kad laisvalaikis praeitų įdomiai, turiningai, o ir ne visi moka savarankiškai studijuoti. Filologai nepriekaištingai vertina ketvirtakursių anglisCių Vidos Jefimovaitės ir Nijolės Selvestravičiūtės komjaunuoliškus darbus. Grįžta iš paskaitų į bendrabutį, Taure valgykla nedirba, skuba Į miestą pietų, o ryt — nelengvos specialybės paskaitos. Ruošiasi namuose, jei trūksta literaturos — skaitykloje. Keletą valandų skiria komjaunimo darbui, reikia šios savaitės filmus ir spektaklį pažiurėti. Ir sugebėk visur, žmogau, suspėti. Bet ir Vida, ir Nijolė studijų metais patenkintos. Sugebėti visur suspėti, planingas dienos darbas yra menas, kurį nugali komjaunuoliškas ryžtas. Tokių studentų mūsų Universiteto fakultetuose dešimtys, šimtai. Ketvirtakursiai anglistai teisėtai didžiuojasi Rolandu Idzeliu. Jautrus draugų poreikiams, mandagus, draugiškas. geras studentas -- taip atsiliepia apie jį fakulteto prodekanas doc. J. Balkevičius. Apsilankęs Tauro bendrabučio 326 kambaryje, Rolandą radau besiruošiantį anglų kalbos teorinės fonetikos įskaitai. Spragtelėjo foto aparato užraktas, bet Rolandas bandė įtikinti, kad apsieičiau be foto. Mes įsikalbėjome... Gerai prisimenu 1965 metų vasarą, kai Tauragės rajono ..Lenino keliu“ kolūkyje taikininkavo IFF studentai. Rolandas Idzelis buvo pamainos viršininku. Už gerą ir nepriekaištingą darbą kolūkio pirmininkas P Rudys Rolando pamainą apdovanojo atminimo dovanomis. Šią vasarą Rolandas atliko pedagoginę praktiką ir buvo vadovu pionierių stovykloje Juodkrantėje. Būti fakulteto profsąjungos vadovu — nelengvas visuomeninis darbas. Visiems geras nebusi, nors ir vietų bendrabutyje studentams pakaktų. Darbas aktyve ir susirinkimuose atima nemaža studijų laiko. Tik spėk suktis. Liko suskaitytos dienos iki žiemos sesijos. Gerai išlaikyti egzaminus — mūsų visų pirmaeilis uždavinys. J. GIRDVAINIS
Sužaliuos vasarojus Įprasta laikyti studentiškus metus šviesiausiais gyveni mo metais. Man norisi dar pridėti: ir reikšmingiausiais. Universitete mes subręsta me. Universitete nėra kada eiti, reikia bėgti, nes kiekvieną dieną laukia aibė paskaitų, koliokviumų, seminarų. Dažnai skaitomi dalykai mumyse neranda savo vietos, atrodo nereikšmingi ir kalame juos tik todėl, kad įeikia. Tačiau jau ketvirtais studijų metais ima ryškėti džiuginančių žinių kontūrai, kurie buvo renkami mažiau siom dalelytėm iš viso mus
supančio gyvenimo. Atsiranda tavo pasaulėžiūra, tavo nuo monė ir laisvas mąstymas. Man atrodo, toks ir yra Uni versiteto tikslas: paruošti žmo gų, parodyti prieš jį esančius kelius, padėti jam susigaudyti sudėtingam gyvenimo procese, o kuo bus žmogus, kokiu jis taps, priklauso nuo jo pa ties. Mus visus, filologus, paruošė būti mokytojais, Universi tetas pasodino į vienodą dirvą, tačiau praeis eilė metų, ir kaip nevienodai žaliuos vasa rojus. I. ADOMAVlClUTE
Studijos aukštojoje mokyk loje pareikalauja iš kiekvie no studento nemaža jėgų, ryžto. Jos iš pagrindų skiria si nuo mokymosi vidurinėje mokykloje. Todėl pasitaiko ir tokių atvejų, kai vidurines mokyklas baigusieji su pagy rimu (aukso ar sidabro me daliu), nesugeba nors paten kinamais pažymiais studijuoti Universitete, neišlaiko įskai tų, egzaminų, paliekami ant riems metams tame pat kur se ar už nepažangumą paša linami jš aukštosios mokyk los. Tyrinėjant to priežastis, pastebimas nemokėjimas stu dijuoti, nesilaikymas studen tams nustatyto higieninio darbo ir poilsio režimo. Apie protinio darbo fizio logiją ir higieną, apie stu dento darbo ir poilsio režimą yra prirašyta daug darbų, straipsnių, metodinių patari mų. Deja, jei paklausi kurį nors studentą, ką jis proti nio darbo higienos klausi mais yra skaitęs, kurio auto riaus pasiūlytą studentams darbo ir poilsio režimą jis laiko tikslingiausių, — atsa ko, kad apie tai nėra skaitęs ir nežinąs. Antras sako, kad darbo režimo reikšmę žinąs, bet jo negalįs prisilaikyti, nes dabartinis gyvenimas esąs toks judrus, jog iš anksto visi susidaryti planai sugriū vą. Tačiau tai netiesa. Tik tam trūksta laiko studijoms
ir aktyviam poilsiui, kas ne moka laiko branginti ir jį tvarkyti. Artėja žiemos egzaminų sesija. Tiems, kurie nesugebė jo per semestrą sistemingai, nuosekliai studijuoti, teks „virš normos" padirbėti, ne retai ir naktį. Jiems ypač svarbu prisiminti protinio darbo higieną. Tyrimais įrodyta, kad dau guma studentų gali su per traukomis per dieną dirbti 10 valandų. Ir jeigu nakties metu .išmiegos 8 valandas, toks krūvis ijiems visai ne kenks. Tačiau, jeigu sesijos metu prasėdima prie kny gų iš eilės keletą dienų ir naktų be reikiamo poilsio, rezultatai gali būti liūdni. Prisiminkite daugeliui gerai žinomą sportinį persitreniravimą. Kažkas panašaus gali įvyk ti ir ruošiantis egzaminams, jeigu nesilaikoma protiniam darbui nustatytų normų ir higieninių reikalavimų. Dėl protinio pervargimo pradeda ma blogiau atsiminti naujai studijuojamą medžiagą, pa miršti, kas jau, buvo anks čiau išmokta, kaip sakoma, „pradeda viskas maišytis". Taip pat gali atsirasti nemi ga, nenoras valgyti, padidin tas nervingumas. Viso to kiekvienas gali iš vengti, jeigu darbo bei poil sio režimą susidarys, atsi
žvelgdamas j savo fiziologi nes ir psichologines ypatybes, tai yra, pažins pats save ir higieninius reikalavimus. Čia pirmiausia tenka prisiminti, kuriuo būdu, kada ir kokioje aplinkoje studijuojant, grei čiau ir geriau atsimeni stu dijuojamą medžiagą: ar kai pats vienas tyliai skaitai (ma tymo atmintis), ar garsiai skaitant (klausos atmintis), ar dirbant grupe (3—4). Svar bu ir tai, kuriuo paros metu jūs esate protiniai darbin giausias, kokioje aplinkoje jums geriausia studijuoti: skaitykloje, auditorijoje, ka binete, namuose, bendrabuty je; prie kokio apšvietimo, kokios kambario temperatū ros ir pan. Tik pažinus save, įskaitant ir savo sveikatą, bei protinio darbo aplinkos hi gieną, galima susidaryti tokią protinio darbo sistemą ir re žimą, kuris leis per trum piausią laiką pasiekti geriau sių rezultatų. Niekam nerekomenduoja ma mokytis naktimis. Kai kas mano, kad naktį lengviau susikaupti. Taip nėra. Studi javimas nakties metu — tai neekonomiškas, neprotingas laiko ir jėgų eikvojimas. Ką rytais galima išmokti per 1 valandą, naktį tenka mokytis 2—3 valandas, o po tokios nakties diena būna jau ma žai darbinga. Miegas dieną nesuteikia organizmui pilna
verčio ir tikro poilsio. Taip pat niekam nereko menduojama vartoti kokius nors dieninius stimuliatorius (skatintojus) protiniam dar bingumui pagerinti. Jie gali greitai organizmą pervargin ti, išsekinti, sukelti nemigą ir, tuo pačiu, sumažinti dar bingumą bei pabloginti at mintį. Studento darbo dienos re žime turi būti numatytos kuo pastovesnės valandos: savarankiškam studijavimui, valgiui, aktyviam poilsiui (sportui, saviveiklai, kultūri nėms pramogoms, grožinės ir politinės literatūros skaitys mui) ir miegui. Kuo geriau šio režimo elementai bus kasdien išdėstyti, tuo leng viau bus derinti protinį dar bą (studijas) su visuomenine veikla, tuo geriau seksis stu dijuoti ir sėkmingai dirbti. Nuodugniau apie priemo nes protiniam darbingumui išlaikyti ir jam gerinti siū lome perskaityti sekančiuose straipsniuose ir brošiūrose: V. Kryžanovskis, Studentų darbo higiena („Mokslas ir gyvenimas", 1983, Nr. 3); J. Kupčinskas, Atmintis ir prie monės jai pagerinti („Moks las ir gyvenimas", 1963, Nr8); J. Sopauskas, Protinio darbo higiena, V., 1962; V. Kviklys, Protinio darbo hi giena, V., 1955, Doc. V. KVIKLYS
••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••S*
KOVINĖS ŠLOVĖS MUZIEJUJE — Jūs- į kovinės šlovės muziejų? — paklausia budin tis karininkas ir tuoj pat iš skiria pasiuntinį, kuris paly di mūsų 30-ties studentų grupę. Junginio kovinės šlovės muziejus buvo atidarytas šiais metais, jo atidaryme dalyvavo Didžiojo Tėvynės karo ir šio junginio vetera nai, LKP CK sekretoriai, vy riausybės nariai, visuomeni nių organizacijų atstovai. Ekspozicijos atskirų šalių eksponatai pasakoja kain Lietuvoje kūrėsi pirmosios
Raudonosios Armijos dalys. Iš stendo žvelgia 1-jo lietu viško Žemaičių pulko kariai ir vadai, matom atskiros ko votojų grupės kovų epizodus. Toliau — 5-ojo lietuviškojo Vilniaus pulko kovų ke lias, ėjęs per Zarasus, Dūkš tą, Švenčionis ir Vilnių to liau į vakarus. Štai pirmieji LKP ir Tary bų valdžios organizatoriai V. Mickevičius—Kapsukas, P. Eidukevičius, Z. Aleksa-Angarietis. Visą sieną užima karve džių ir generolų, kuriuos iš
augino Nemuno kraštas, portretai, nuotraukos eilinių seržantų ir karininkų,* pasi žymėjusių kautynėse už savo krašto laisvę. Didelis stendas skirtas pa vaizduoti 16-osios Lietuviško sios Raudonosios Vėliavos ordino Klaipėdos vardo šau lių divizijos kovų keliui nuo Balachnos, snieguotų Oriolo žemės laukų iki gintarinės Baltijos. Pasikeliame į antrąjį aukš tą. Patenkame į junginio šlovės kelio salę, kur per visą sieną stambiomis meta-
STUDIJŲ DRAUGE, ateik išlydėti senųjų metų Į Universiteto Aktų salę. Cla gruodžio 31 d. 21 valandą prasidės naujametinis vakaras — šoksime ir llnksminsimės iki sekančių metų sausio 1 dienos „trečiųjų gaidžių". Vakaro metu maty sime šventinę programą; veiks bufetas ir baras. Jeigu nori, gali jau dabar užsisaky ti staliuką. Laikrodžiai netrukus pradės skaičiuoti naują, laimin gą laiką. Tikriausiai ir Tu, brangus drauge, ateisi kartu su savo draugais sutikti Naujųjų metų — naujų busi mų džiaugsmų, naujos laimės. Tad paskubėk Įsigyti pa kvietimus studentų profkomitete (kasdien nuo 15 iki 18 vai.). STUDENTŲ PROFKOMITETAS
Papulkininkis V. Ragauskas rodo 16-oslos Lietuviškosiosdivizijos nueitą kovų kelią.
linėmis raidėmis ir strėlėmis pavaizduotas garbingas junginio kelias nuo Kostro mos kovos krikšto vietų. Pirmasis kaimas, kurį junginys išvadavo LTSR te ritorijoje — Dainava. Toliau, į pietus nuo Vilniaus, Valki ninkai ir Dainavos krašto sostinė — Alytus; persikėli mas per priešo ginamą Ne muną. ' Net vienuolikai ge riausių šio junginio karių suteikiami Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai: tai t. Petrakovas, S. Vasčenka, A. Sapožnikovas ir kiti. Garbė didvyriams, žuvusiems už mūsų krašto laisvę. Pagaliau Kenigsbergo štur mas ir Baltija, kur ir baigia si junginio, nuėjusio tūks tančius kilometrų, išvadavu sio šimtus kaimų ir dešimtis miestų, kovos kelias. Čia pat patrankos, pabūklai, kulko svaidžiai ir kiti ginklai, su kuriais mūsų šaunieji kariai skynė kelią į pergalę. Reikia tik padėkoti visiems kovų veteranams ir jungi nio vadovybei, kuri tiek pa sidarbavo ir sukūrė unika lų, puikų ir turiningą muzie jų, auklėjantį jaunąją kar tą, įkvepiantį naujiems žy giams vardan šviesios žmo nijos ateities-kpmunizmo. Papulk. V. RAGAUSKAS A. SESTAKOVO nuotr.