VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITES1
Jus kviečia sociologinių tyrimų būrelis Sudėtiną! uždaviniai, kuriuos sprendžia mūsų partija, pirmąsyk istorijoje kurdama komunistinę visuomenę, rei kalauja, kad kiekvienas žingsnis pirmyn, kiekvienas nuta rimas būtų rimtai apsvarstytas, kad būtų pasverti visi pliusai ir minusai, visi teigiami Ir neigiami faktoriai. Pasi tikėti savo nuovoka, hipertrofuoti vienus veiksnius, pasi duoti Jų viliojančiai sugestijai ir kartu ignoruoti kitus fak torius — toks subjektyvistinis vac'ovavimas negali užtikrin ti. sėkmės. Jis svetimas partijai. Ir būtent toks vadovavi mo stilius buvo pasmerktas paskutiniuose partijos Centro Komiteto plenumuose. Vykdyti realistinę politiką, visapu siškai pasverti kiekvieną sprendimą, direktyvą — tokia plenumų nutarimų dvasia. Teisingai vadovauti galima tik matant gyvenimą tok|, koks jis yra, be Jokių iliuzijų Ir subjektyvinių iškraipymų. Tad_ partija gyvybiškai suinteresuota gauti kuo pilnesnę ir tikslesnę informaciją apie visus mūsų gyvenimo reiški nius. Nepaprastai svarbus tokių informacijų šaltinis yra konkretūs sociologiniai tyrimai. Palyginti nesenoje, bet mums jau tolimoje praeityje so ciologiniai tyrimai buvo ignoruojami. Asmenybės kulto laikais teisinga informacija ne visada susilaukdavo rei kiamo vertinimo; labiau buvo vertinama Informacija, kuri patvirtindavo „genialaus“ vadovavimo teisingumą. Parti jos XX suvažiavimas buvo posūkis ir šiuo atžvilgiu. Socio loginiai tyrimai įgijo pilietines teises, jie nuolat vis labiau plečiami. Tai labai pagyvino tyrimo darbus visuomenės mokslų srityje. Asmenybės kulto laikais daugeliu atvejų visuomenotyros darbai tik populiarindavo Stalino mintis, dažnai būdavo kompiliatoriški, „tyrimai“ neretai apsiribo davo tuo, Jog anoms mintims pailiustruoti buvo parenka mi faktai. Konkretūs sociologiniai tyrimai atveria plačiau sią erdvę tikrai mokslinei kūrybai, kurios išvados pare miamos visiškai nenuginčijamais faktais. Ne nuo citatų — prie gyvenimo, o nuo gyvenimo faktu prie apibendrini mų, — tik toks kelias yra teisingas, tik Jis padeda kūry biškai Išvystyti marksizmo-leninizmo mokslą. Yra ir kita aplinkybė, kuri didina šių tyrimu vertę. Sociologiniai tyrimai — tai ne abstraktūs akademiniai samprotavimai, o realaus gyvenimo analizė, kurios pagrin du daromos svarbios išvados įvairiais komunizmo statybos klausimais. Sociolginiai tyrimai Įgalina atskleisti gilumi nius procesus, kurie vyksta Įvairiuose gyvenimo barūose, kolektyvuose, prognozuoti vystymosi tendencijas, patikslin ti planus, koreguoti nutarimus. Lyg mikroskopu padidin dami kiekvieną visuomenės ląstelę, pateikdami gyvenimą „stambiu planu“, Jie Įgalina Įžvelgti tai, kas „paprasta aki mi“, stebint paviršiaus reiškinius, neįžiūrima. Visiems mums žinomos relioiniu prietaru gajumo prie žastys. Bet ar, žinodami šias bendras priežastis, mes ga lim pasakyti, kodėl tas ar kitas pilietis dar tiki? Ar gali mūsų ateistinė propaganda tokiu atveju būti pakankamai veiksminga? Antai, kai kurie draugai siūlo šią pronagandą apriboti vien tiktai moksline religijos teiginių kritika. Bet juk daugeliui tikinčiųjų didžiausia poveikį da-n ne religi jos „tiesos“, o jos emocionalinė pusė, kiti religijoje Įžvelgia dorovinį faktorių. Neišsiaiškinę, kiek kokiuose sluoksniuose, vietovėse, yra paplitusios tos ar kitos pažiū ros, mes šaudysim Į žvirblius iš patrankų — eikvosim daug energijos, gaudami minimalų efektą. Dažnai Įvairūs nutarimai priimami remiantis bend-ais, vidutiniais duomenimis. Bet ar gali, sakysim, vidutinė po liklinikos pacientų temperatūra nurodyti, kaip gydyti kiekvieną ligonį? Sociologiniai tyrimai kaip tik Ir Įgalina pasirinkti kiek vienoje veikimo sferoje optimalų variantą. Daugelyje aukštųjų mokyklų, mokslo tyrimo Įstaigų — Maskvoje, Le-iingrade, Novosibirske, Gorkyje. Sverdlovske, Kijeve, Moldavijoje ir t. t. — Įkurtos sociologinių ty rimų laboratorijos, atliekami Įdomūs tyrinėjimai, žurnalo „Problemy mira i socializmą“ („Taikos ir socializmo prob lemos“) redakcijos iniciatyva buvo organizuoti kompleksiš ki tyrimai eilėje socialistinių šalių. Bulgarijoje atliktu ty rimų rezultatai paskelbti šio žurnalo 1964 metų 10-tame numeryje. Sociologiniams tyrimams būdinga tai. kad Įvairūs fakto riai čia tiriami kartu, kiekvienas reiškinys nagrinėjamas visapusiškai. Todėl šiuose tyrimuose dalyvauja Įvairių soecialvbių atstovai. Teisininkai tiria nusikalstamumo prie žastis, Ju paplitimą įvairiuose gyventojų sluoksniuose ir kt.: medikai — socialinės higienos problemas; žurnalistai domisi žmonių nuotaikomis, nuomonėmis, (vairiomis kultū rinio gyvenimo pusėmis, psichologai tiria socialinės psicho’ogijos klausimus’. Sunku suminėti visas specialybes, kurios sprendžia sociologinių tyrimų problemas. Ypatingai plati dirva ekonomistams: darbo Jėgos tekamumas. kultūrinio-techninio lygio kėlimas, fizinio ir protinio darbo su artėjimo procesai, visuomenės vartojimo fondų paskirsty mo problemos, pasiūla ir paklausa, įmonių, taip pat pre kybos įmonių, išdėstymas ir daugelis daugelis kitų proble mų laukia sociologų-ekonomistų. Vis plačiau sociologiniuos“ tyrimuose taikomi matemati niai metodai Matematikų laukia daug temų, nes ma tematika sociologijoje iš esmės žengia dar tik pirmuosius žingsnius ir kiekvienas iš |u yra atradimas. Mūsų universitete lau seniai dirba keletas sociologų — entuziastų, kai kac jr.u ir padaryta. Tačiau šis darbas ne pakankamai organizuotas. įkūrus mokslinio komunizmo katedrą, galimybės soclologin ams tyrimams vystytis *v—ial išsiplėtė. Artimiausioje ateityje prie katedros bus Įsteigta sociologinių tyrimu laboratorija, kuri turės visas galimy bes išaugti į didelį mokslinio darbo centrą. Šiuo metu katedra organizuoja mokslinį socio'oginiu ty rimų būreli. Būrelio nariai susipažins su tyrimų princi pais, metodais Ir technika, o vėliau dalyva us ir konkre čiuose tyrimuose. Tai bus vertingas mokslo darbas, iš ku rio gali išaugti puikūs kursiniai bei diplominiai darbai, o ateityie — h- disertacijos. STEIGIAMASIS BUDELIO SUCIRINKIMAS ĮVYKS MOKS LINIO KOMUNIZMO KATEDROJE GRUODŽ’O MĖN. 7 D. 17 VAL. KVIEČIAME ATVYKTI NE TIK HUMANITARUS, BET IR MATEMATIKUS. MEDIKUS BEI KITU spEClALYBIH Visu KURSU STUDENTUS. KURIUOS DOMINA SOCIOLOGINIŲ TYRINĖJIMŲ PROBLEMOS. Doc. I. LEMPERTAS Ek. m. k. M. DAMIDAVIČIUS Mokslinio komunizmo katedra.
BENDRAMOKSLINIAME FAKULTETE! KAUNAS. XI.26. (telefonu). Bendramokslinio fakulteto dekana to patalpose Įvyko žurnalistikos specialybės studentų — neaki vaizdininkų ir bendramokslinio fakulteto studentų — žurnalistų susitikimas su Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardp universi teto Žurnalistikos katedros atstovais J. Bulota. Br. Raguočiu. J. Karosu, S. Meškausku, o taip pat su „Kauno tiesos" darbuotojais S. Aranauskiene, A. Balčiūnu Ir kt. Atsilankę svečiai pasidalijo mintimis apie darbą spaudoje, ragino aktyviai Įsijungti i kūrybini darbą. Pirmutiniu visuomeninio darbo pavyzdžiu tapo vyr. dėsty tojo V. Salinkos iniciatyva Įsikūręs literatų ratelis. Literatai Jau suruošė Leono Skabeikos poezijos knygos „Vi durnakčių aikštėse" aptarimą. Minėdami S. Nėries 60-ąs'as gimi mo metines, jie apsilankė Palemone, kur poetės memorialinlaglmimo metines, apsilankė Palemone, kur poetės memoralinlame muziejuje surengė literatūrini vakarą. Išnagrinėjo temą „Es tetika ir šiuolaikinės lietuvių literatūrinės kritikos problemos“.
J. KUCKAITIS
O o
6
TUDENTAS TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 38 (507)
Eina nuo 1950 m.
1964 m, gruodžio 3 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap.
Tarybinės Konstitucijos Pagrindinis tarybinės valstybės įstatymas — Konstitucija užtvirtina socialistinę ūkio sistemą, socialistinę gamybos įrankių bei priemonių nuosavybę, visuomeninę ir vals tybinę santvarką, valdžios organų struktūrą ir kompetenciją, pagrindines piliečių teises ir pareigas. Mūsų Konstitucija koncentruota teisine for ma išreiškia socialistinę demokratiją. Šios demokratijos pagrindu mūsų liaudis, Komu nistų partijos vadovaujama, pastatė socializ mą, dabar vykdo išplėstinę komunistinės vi suomenės statybą. Socialistinė demokratija yra glaudžiai susijusi su darbo žmonių ma terialinio ir kultūrinio gerbūvio augimu. Da bar kas antras darbo žmogus mūsų šalyje turi aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą, likvi duotas neraštingumas. Ypač geros sąlygos susidarė mūsų jauni mui. Platus vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklas, stipendijų ir bendrabučių telkimas valstybės sąskaita, sudarė geriausias sąlygas pasaulyje jaunimui siekti mokslo, įgyti spe cialybę. Tas faktas, kad mūsų šalyje kasmet ruošiama tris kartus daugiau inžinierių negu JAV, kad TSRS gyventojai geriausiai aprū pinti gydytojais, mokytojais, kultūros švieti-
diena mo darbuotojais, kad, pagaliau, tarybiniai jaunuoliai pirmieji pažvelgė į žemę iš kos minių platybių — kalba apie TSRS mokslo Ir švietimo suklestėjimą. Remdamasi tarybinių žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygio išaugimu, politi niu tarybinės liaudies aktyvumu, Tarybų Są jungos Komunistų partija savo naujoje Pro gramoje, kurią priėmė XXII TSKP suvažia vimas, iškėlė uždavinį visus iki vieno pilie čius įtraukti Į valstybės valdymo darbą. Žmogaus padėtį socialistinėje visuomenė je nulemia ne turtas ir kilmė, o jo darbo lai mėjimai, jo sugebėjimai, jo protas ir inicia tyva, jo indėlis į bendrą reikalą. „Socialis tinė demokratija — humaniškiausia, — nareiškė L. Brežnevas savo pranešime Didžio sios Spalio Socialistinės Revoliucijos 47-ųjų metinių proga, — nes ji pagrįsta teisingiau siais principais — socializmo ir komunizmo principais“. Vyr. dėst. A. BURKAUSKAS
Pirmoji baltistų konferencija latvių kalbos istorijos ir dialektologijos klau Lapkričio paskutinėmis dienomis senojo simus. D. Zemzarė pateikė įdomios medžia mūsų universiteto Kolonų salėje įvyko gos apie sidabro pavadinimą lietuvių ir lat pirmoji konferencija Tarybų Sąjungoje bal vių kalbose, V. Dambė naujų baltistikos tų kalbų istorijos klausimais. Šioje konferen mokslo pasiekimų šviesoje išanalizavo lietu cijoje dalyvavo Maskvos. Rygos, Kijevo ir vių ir latvių kalbų genetinius skirtumus, doc. Vilniaus mokslininkai, baltų kalbų specialis M. Rudzytė padarė dialektologinių ekspedi tai. cijų į Latvijos lybiškuosius rajonus surink Ypač didelio konferencijos dalyvių susi tos medžiagos apžvalgą. domėjimo susilaukė jauno talentingo mask Nemažai įdomių pranešimų konferencijai viečio kalbininko V. V. Ivanovo pranešimas pateikė Universiteto, Mokslų akademijos ir „Apie lietuvių kalbos sangrąžinių veiksma Pedagoginio instituto kalbininkai. žodžių priešdėlėtųjų formų kilmę“. Pasirem Rimto susidomėjimo susilaukė Universiteto damas hetitų ir keltų kalbų faktais, drg. Iva docento Z. Zinkevičiaus ir dėstytojo A. Gir novas įrodė, jog tokios sangrąžinių lietuvių denio pranešimas apie naujus lietuvių kalbos kalbos veiksmažodžių formos, kaip nusidavė, tarmių klasifikacijos principus. Pranešėjai susimilk, nesibijokite, aptinkamos senuosiuose nurodė, kad tradicinė lietuvių kalbos tarmių lietuvių kalbos paminkluose, atspindi indoeu klasifikacija neatspindi faktinės padėties, nes ropiečių prokalbės sintaksinę struktūrą ir dialektai su skirtinga fonologine ir morfolo gali būti gretinamos su aukščiau minėtųjų senųjų indoeuropietiškųjų kalbų sintaksinė gine struktūra dirbtinai sujungiami, o iden tiškos struktūros šnektos išskiriamos. Prane mis konst’rukcijomis — prieveiksmis + enklišėjai pasiūlė skirti du lietuvių kalbos tarmių tinls įvardis + veiksmažodis. Drg. V. V. Iva būrius: žemaičius ir aukštaičius, nelaikyti at novo tyrinėjimai akivaizdžiai rodo, kokią di skiromis tarmėmis dzūkų ir vidurio aukštai delę reikšmę sintaksės istorijai turi morfolo čių, nes dzūkavimas, o taip pat 1 kietinimas ginių formų kilmės aiškinimas. yra ne pats esmingiausias šių tarmių bruo Svečias iš Kijevo, filologijos mokslų kan žas; dzūkų ir vidurio aukštaičių tarmės pri didatas A. P. Nepokupnas, aptarė kai kurias skiriamos rytų ir pietų aukštaičių tarmėms. arealinės tipologijos problemas, turinčias Klek nauja tarmių klasifikacija teisinga, pa reikšmės lietuvių kalbos istorijai. Jis savo rodys dialektologijos mokslo praktika: konfe pranešime pažymėjo, jog ypač yra įdomus rencijos dalyvių dauguma su pateikta nauja ir reikšmingas arealinių lietuvių kalbos ekvJlietuvių kalbos tarmių schema sutiko, bet bu valentų palyginimas su faktais tų kalbų, su vo ir priešingų nuomonių. kuriomis lietuviai tiesiogiai nesusiduria. Drg. Ne mažiau įdomus buvo doc. J. Kazlausko Nepokupnas pastebi, kad Vakarų Lietuvos pranešimas apie diachroninį lietuvių kalbos vietovardžiai su priesaga — ininkas, q taip kirčiavimo tyrinėjimą ir doc. J. Palionio pra pat vakarinės Latvijos dalies vietovardžiai nešimas apie lietuvių literatūrinės kalbos pe su priesaga — nieks gali būti lyginami su riodizaciją. rytinių Skandinavijos pakraščių vietovar Konferencijos dienomis iš viso buvo perdžiais. turinčiais germanišką priesagą —ing, visa tai, jo manymu, liudija apie baltų-ger--’ skaityta 12 pranešimų įvairiais baltų kalbų istorijos klausimais, visų jų trumpame straips manų toponiminius ryšius. Įdomus ir kitas nelyje neįmanoma nuodugniau apžvelgti. Bū drg. Nepokupno pateiktas mūsų kalbos faktas tų labai džiugu, kad pirmosios baltistlnės Iš Siaurės Lietuvos tarmių, kaip klausiamojo konferencijos organizatoriai. Universiteto Lie sakinio veiksmažodžio priešdėlio pakartoji mas, teigiamai atsakant į klausimą („Užsklen tuvių kalbos katedra ir Mokslų akademija, dė! duris? — Už“ ir pan.) taip pat aiškinamas, -konferencijos medžiagą išleistų atskiru leidi niu, reikėtų taip pat nepamiršti ir konferenci lyginat jį su analogiškais ugrų-suomlų jos dalyvių pageidavimo pradėti leisti Vilniuje kalbų dalykais. Arealinė tipologija gali tar specialų mokslinį žurnalą, skirtą baltų kal nauti kaip priemonė paaiškinti daugeliui lie botyrai. tuvių kalbos istorijos faktų. Viešnios iš Rygos savo darbuose, perskai Asp Ad. SOBLINSKAS tytuose konferencijoje, apžvelgė kai kuriuos