Visu šalių proletarai, vienykitės!
MEDICINOS FAKULTETE PRANEŠA MOŠŲ KORES PONDENTAS S. KERŠANSKAS f
KAIP SEKASI PIRMAKURSIAMS
Į VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS į Eina nuo 1950 metų
•
1969 m. gruodžio mėn. 19 d.
•
Nr. 37 (697)
@
Kaina 2 kp.
JAUNŲJŲ SPECIALISTŲ KELIAI Praėjusį sekmadienį susi rinko EF darbo ekonomikos spec. studentai ir sugalvojo įkurti savo klubą. Vakare buvo nagrinėjami baigusių šią specialybę studentų atsa kymai į anketas. Apibendri nus atsakymus, galima drąsiai teigti, kad darbo ekonomika — miestietiška specialybė ir didesnė pusė specialistų lieka dirbti Vilniuje, deja, dažniau siai ne pagal specialybę. Čia daug lemia butų problema. Baigusieji skundėsi, kad nere tai jų sėkminga darbo pra džia priklauso nuo to, kaip įmonės vadovai sutinka jau nuosius specialistus. Baigusie ji agitavo kuo geriau susipa
žinti su darbo teise, nes esą, jos labai prireikia. Vakaro metu buvo spren džiama irgi toli gražu ne eili nė problema: ar verta vesti, kai studijuoji Universitete. Nežiūrint nuomonių skilimo, nuspręsta: „Radai savo laimę — vesk, nes vėliau gali pasi gailėti". Po oficialios dalies buvo iš rinkta „mis darbistė" ir „ekst ra darbistas". Jais tapo naujo klubo vadovai II k. studentė M. Cicėnaitė ir doc. J. Ragalevičius (juos matome nuo traukoje). M. KURAITIS Autoriaus nuotr.
Įskaitos žada sesiją Bendrabutyje Nr. 3 12a kam barys yra vienas tvarkingiau sių. Užėjęs j jį, mūsų kores pondentas kambario gyvento jas rado prie knygų. Užgulę stalą I. Mančiauskaitė, V. Monstavičiūtė, D. Kleizaitė, D. Šeikaitė ir N. Giedraitytė ruošėsi rytdienos paskaitoms. GF geografijos spec. pirma kursės gerai įsiminė vyresnių jų draugų, dėstytojų patarimą — sunku per paskaitas, leng va per egzaminus. Net ir ne
itin stropų studentą vis daž niau traukia skaitykla: ką pa darysi — įskaitos. O įskaitos žada sesiją. Pirmieji pasimatymai su dėstytoju prie įskaitų stalo ne visiems buvo malonūs. Tai rodo, kad vis dar neišmoksta me dirbti sistemingai. Šiemet egzaminus reikės ypač gerai išlaikyti. Juk jų pažymiai — tai kartu ir leni ninės įskaitos pažymiai. K. TRASKOS nuotr.
lia.
į Nuo to, kaip komunistai at lieka savo tiesiogines ir vipomenines pareigas, betarpiš ka! priklauso ir viso mūsų ko lektyvo pasiekimai. Apie koĮmunisto veiklą, jo vaidmenį Į'isame mūsų Alma Mater gy venime Universiteto partinės f'rganizacijos ataskaitiniame-
rinkimlniame susirinkime kal bėjo buvęs komiteto sekreto rius V. NEKRAŠAS. Spausdiname sutrumpintą ataskaitinį pranešimą. IDEOLOGINIS DARBAS
Viena pagrindinių partinės organizacijos veiklos sričių yra viso Universiteto kolekty vo politinis-auklėjamasis dar bas. Ideologinis darbas buvo vykdomas sutinkamai su LKP CK biuro 1968 m. sausio 12 d. nutarimu dėl politinio auklė jamojo darbo Universitete bei TSKP CK nutarimu apie pasi ruošimą V. I. Lenino 100sioms gimimo metinėms. Didelis dėmesys buvo ski riamas V. Lenino 100-jų gimi mo metinių minėjimo rengi nių plano įgyvendinimui. Uni versitete plačiai paminėtas Tarybų valdžios Lietuvoje 50metis. Buvo organizuotos mokslinės konferencijos, pa rodos, stendai, išvykos į mu ziejus ir istorines vietas. Išvydo dienos šviesą ilgai laukta, perspektyvinė studen tų auklėjimo programa, kuri turės pasitarnauti lyg pagrin dinės gairės visam tolimes
TREČIAKURSIŲ
KONCERTAS Praėjusį šeštadienį koncertą-vakarą surengė Medicinos fakulteto trečiakursiai. Į šį vakarą atvykę Kauno Medicinos instituto studentai taip pat parodė nedidelę prog ramėlę. Po koncerto svečiams ir žiū rovams trečio kurso medikaikino mėgėjai pademonstravo savos gamybos filmą.
TRUMPAI IF istorijos specialybės pir mo kurso studentai turi tokias disciplinas, kaip paleografija ir senoji rusų kalba. Įgytas žinias visada reikia palaistyti praktika, patyrimu: su dėsty toju J. Antanovičiumi istori kai praėjusią savaitę aplankė Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyną, o šį antradieni — Centrinį istorinį archyvą.
S. BUCHAVECKAS f.
Praėjusį šeštadienį Universi tete svečiavosi Indijos Valsti jų jaunimo sąjungos vadovy bės nariai. Su jais kalbėjosi partijos komiteto narys doc. R. Mircnas, komjaunimo ko miteto sekretorius J. Karosas, sekretoriaus pavaduotojas R. ValentukevičiuSį TF komjauni mo biuro sekretorius A. Ablingis. Mūsų inf.
Priešakinė komunistų linija Kaip jau pranešėme, Įvyko Universiteto komunistų ata skaitinis-rinkiminis susirinki mas. Jame dalyvavo LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų sky riaus vedėjo pavaduotojas A. Jakaitis, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, LKP Vilniaus m. komiteto sekre torius V. Bikus, LKP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto instruktorė S. Butkienė. Kasmet auga Universiteto kolektyvas. Dabar jame yra maždaug 17.000 žmonių, tarp ių — 15.000 su viršum stu dentų. Didėjant kolektyvui, didėjant ir jam taikomiems | reikalavimams, vis sudėtin gesniu tampa Universiteto gyvenimas. Visi darbo barai pra glaudžiai susieti su Uni'erslteto partinės organizaciios veikla, su aukštesnių parĮtlnių bei ūkinių organų veik
Į pirmąjį gamybinį susirin kimą praėjusią savaitę rinko si pirmakursiai, jų dėstytojai. Savo pranešime kurso kom jaunimo biuro narys akademi niam sektoriui A. Blažys pa lietė svarbiausius pirmakursių mokslo, gyvenimo momentus. Po to kalbėjo dėstytojai. Jie nagrinėjo pirmuosius busimų jų medikų studijų rezultatus. Baigiamąjį žodį tarė fakul teto prodekanas R. Lučinskas.
niam mūnų studentų auklėji mo procesui. Partinės organizacijos žy miai daugiau dėmesio kreipė jaunimo auklėjimo klausi mams. Svarbiausia tai, kad aštrėjant kovai ideologinėje srityje, problemų ratas, su kuriomis susiduria jaunimas, yra labai platus, o šios prob lemos nepaprastai sudėtingos. Todėl būtina nuolatinė daly kišką ir rimta partinės organi zacijos pagalba. Partijos komitetas stengėsi pagerinti darbą su komjauni mu. Atrodo, kad tas pavyko neblogai. Per metus beveik nebuvo stambesnių renginių, kurių organizacinė pusė nebū tų kartu aptariama. Svarbu pažymėti ir tai, kad partijos komiteto pagalba neturi ma žinti komjaunimo organizaci jos iniciatyvos ir savarankiš kumo, Toks partijos komiteto dė mesys nereiškia, kad Univer siteto komjaunimo organizaci ja blogai dirba. Atvirkščiai: iš esmės, komjaunimo organi zacija daug padeda rektora tui ir partijos komitetui auk lėjant studentiją komunizmo idealų dvasia, kovojant už akademinę drausmę ir pažan-
gumą, sveiką studentijos mo ralę. Daugeliu atvejų šie klau simai sprendžiami gana bran džiai. Vis dėlto turime dar dau giau dėmesio skirti komjauni mo organizacijos veiklai, juo labiau, kad kai kuriuose fa kultetuose kartais nepilnai įvertinama šio darbo svarba. Ypatingą dėmesį Universi teto partinė organizacija tei kė internacionaliniam studen tų auklėjimui. Auklėjama įvairiomis formomis: paskaitų ir seminarų metu (jis įmano mas visų specialybių paskai tose, nes juk mokslas yra tarptautinis, ir mokslo laimė jimai priklauso visoms tau toms), kasmetinėse studentų mokslinėse konferencijose, dalyvaujant broliškų respub likų atstovams studentų vasa ros darbo ir poilsio stovyklo se, kurios organizuojamos įvairiose respublikose ir jose dalyvauja įvairių tautybių atstovai, ekskursijose po Ta rybų Sąjungą ir užsienio ša lis ir t. t. Pastaraisiais metais mūsų universitetas yra už mezgęs pastovius draugystės ryšius su kai kuriais užsienio universitetais (Graifsvaldo,
Krokuvos ir kt.), kas turi ne mažos reikšmės internaciona liniam auklėjimui. Kartais ideologinių priešų agitacijai, kuri vyksta per už sienio radiją ir per buvusius buržuazinius veikėjus, pasi gendama rimtos atsvaros. Neabejotina, kad tinkamai atlikti komunisto-auklėtojo pareigas gali tik tas, kuris yra pats pakankamai marksis tiškai apsišvietęs. Todėl Uni versiteto partkomas didelį dė mes; skyrė partiniam komu nistų švietimui. Pagrindinė partinio švieti mo lorma Universitete yra teoriniai metodologiniai semi narai. Šiais mokslo metais jų yra 23, kurie apima 988 da lyvius. Jų tarpe 366 komunis tai ir 185 komjaunuoliai. Jų tikslas padėti Universiteto inoksliniam-pedagoginiam per sonalui giliau įsisavinti mark sistinės-lenininės metodologi jos principus bei kūrybiškai juos taikyti sprendžiant ak tualius dabarties mokslinio tiriamojo bei pedagoginioauklėjamojo darbo klausimus. Šiam tikslui teorinių seminarų tematiką stengiamasi suderin ti su fakultetų bei katedrų mokslinio-tiriamojo ir pedagoginio-auklėjamojo darbo specifika. Šiais, lenininiais, jubiliejiniais metais daug dė mesio skiriama Lenino teori niam palikimui studijuoti, pa rodyti leninizmo idėjų reikš
mę gamtos bei visuomenės mokslų srityse. Be to, Universitete veikia. 2 politinio švietimo rateliai pa galbiniam ir aptarnaujančia jam personalui. Tačiau parti niame švietime vis dar jau čiamas skirtumas tarp gerų norų ir jų realizacijos. Todėl ir partinio švietimo darbe dar daug ką gerinti ir tobulinti. Siejant specialiųjų mokslų problematiką su marksistineleninine metodologija, nere tai pasitaiko nukrypimų į spe cialybės dalykų apsvarstymą. Arba, specialių mokslų prob lematika su filosofija siejama kartais gana dirbtinai. Tai už daviniai, kuriuos ne taip leng va išspręsti, bet jie turi būti sprendžiami. Marksistinė-lenininė filsofija kartais dar su prantama kaip nustatymas savotiškų normatyvinių reika lavimų moksliniam darbui, o ne kaip mokslinio tyrimo me todologija. Ne visada teorinių seminarų užsiėmimai būna mokslinių diskusijų bei svars tymų mokykla. Prie Universiteto „Žinijos" draugijos yra organizuota jau nųjų lektorių mokykla, kuri veikia jau antrą pusmetį. Per antrąjį pusmetį darbas per keltas betarpiškai j fakulte tus, kur klausę paskaitos stu dentai turi paruošti praneši mus pagal pasirinktą temati ką (kai kurie fakultetai, pvz., (Nukelta ( 2 psl.)