Chemikų pavyzdžiu Pasibaigusi studentų mokslinė konferencija parodė, kad šiais metais labai išaugo ChF SMD gretos. Konferencijos medžiaga pasižymėjo ir temų įvairumu. Spausdinamoje nuotraukoje matome jaunąsias mokslininkes, neorganinės chemijos katedros 111 k. chemikes V. Jasinskaitę ir B. Ingaunytę, kurios konferencijoje užėmė UI vietą chemikų tarpe. Savo moksliniame darbe „Kobalto mikrokiekio nustatymds kinetiniu metodu" nagrinėja naujo būdo, t. y. kinetikos pritai kymą kobalto kiekybinėje analizėje. Pažymėtina, kad V. Jasinskaitė ir B. Ingaunytė ne tik rezul tatyviai dirba mokslinį darbą, bet suspėja ir akademinėse dis ciplinose, aktyviai dalyvauja sporte, fakulteto visuomeniniame darbe, o V. Jasinskaitė yra grupės komjaunimo organizacijos sekretorė. III kurso chemikams šis semestras yra sunkus — pagrindi nė disciplina organinė chemija. Studijuodami organinės chemi jos kursą didesnę laiko dalį jie praleidžia organinės sintezės la boratorijoje. Pasikalbėjus su dėstytojais, tapo aišku, kad šios merginos, pagal atliktų laboratorinių darbų skaičių, pirmauja grupėje. Mūsų fotoaparatas užfiksavo minėtas jaunąsias moksli ninkes, beruošiančias aparatūrą sekančiam organinės sintezės laboratoriniam darbui.
S. PUNTEZIS (Mūsų koresp.)
Kolektyvas ruošiasi skrydžiui P
. c
— Jokių pasiašklnimų! Užteks! Kolūkyje krėtėte išdaigas, o sugrįžę visą savaitę nesirodėte paskaitose. Išsimaudyti ir išsikal bėti galima per dieną. Tam nereikia šešių. Todėl nuspręskite: arba studijuosite rimtai, arba eikite dirbti. Visų žvilgsniai griežtai kartoja tą patį: „užteks“, ir nei Ma rinas, nei Kęstutis nebedrįso teisintis. Kalti! .. Paskui seniūnas Ištiesė Jiems pinigus: tai — kurso draugų parama. Juk abudu negauna stipendijų. Net namiškiai susirūpino, kodėl, o sužinoję nepatikėjo. — Kęstutis visada buvo toks ramus, — pasakė mama. Gal būt, draugas paveikė? Tačiau Marinas — vienas, o Tei sės fakulteto antrame kurse b* jo dar dvidešimt studentų. Kas nugalės? Be abejo, kolektyvas. Praėjo keletas savaičių. Ir antrakursiai stebisi: Kęstutis Mik šys pasisako beveik kiekvieno seminaro metu. Ir paskaitų nebepraleidinėja, vadinasi, tvirtas kolelAyvo žodis, Jeigu negalima Jam nepaklusti. 0 kada jis, kolektyvas, subrendo antrakursiai ir nepastebėjo. Gal karštai ginčijantis jaudinančiais klausimais su sirinkimų bei pertraukų metu, gal bendrai švenčiant gimimo dienas, įtemptai besiruošiant sesijai .kada paprašai draugo užra šų, reikalingos knygos, paaiškinimo, ir jis tau neatsako? Jau pir momis praėjusių mokslo metų dienomis devyniasdešimtojoje auditorijoje buvo kalbama apie darnų kolektyvą. Vaikinai, ką tik demobilizavęsi iš Tarybinės armijos, pradėjo nuo dainos. Pertraukų metu dažnai skambėdavo sutartinė, tai linksma ir gaivi, tai graudi ir svajinga. Dainos buvo jaudinančios Ir neapgaulingos. Jos padėjo pažinti vienas kitą, sukeldamos norą iš sipasakoti. iš kur atvažiavai, su kokiais žmonėmis prieš tai dir bai, apie ką svajoji. Tačiau ilgai dar vis atrodė, kad vienas kitą per mažai pa žįsta. Todėl antrame semestre komjaunimo organizacija suorga nizavo disputą tema: „Pakalbėkime apie save“. Kokius charak terio bruožus labiausiai vertini? Koks tavo gyvenimo tikslas? Kuris kurso draugas labiausiai patinka? Kodėl? Ko trūksta mūsų kolektyvui? Studentai atsakė į šiuos disputo anketos klau simus, o po paskaitų prasidėjo gyvas pokalbis apie save ir apie kitus kurso draugus. Bet ir geriausiai organizuoto susirinkimo metu neišsikalba ma taip, kaip mažesniame būrelyje. Susirinkę vakarais kuriame nors bendrabučio kambaryje arba pertraukos metu, tebetęsdami ginčą seminare iškeltu klausimu, draugai artimai pažino vienas kitą. Jeigu draugo mintys buvo neteisingos, visas kolek tyvas stengėsi įrodyti, kad Jis klysta. Ir beveik visada tarp dviejų studentu kilęs ginčas apima visą auditoriją. „Ginčuose gimsta tiesa“. Ne, ne visada sėkmingai surasdavo Ją pirmakur siai. Ne kartą teko prašyti pagalbos vyresniųjų. Susirinkimuose dalyvavo ne tik kurso vadovas. Marksistinės-lenininės teorijos ir komunistinės moralės klausimais kalbėjo TSKP istorijos kated(Nukelta į 2 psl.)
GARBES LENTA įSiEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARI MU. JOJE RAŠYSIME APIE GERIAUSIUS STUDEN TUS IR AKTYVIUS VISUO MENININKUS.
v
Nijolė Selvestravičiūtė dar tik antri metai universitete, bet apie ją jau galima pasakyti daug ge ro. Nijolė labai gerai mokosi nuoširdus ir principingas drau gas. Kaip puikią darbininkę pri simena Nijolę visi Tauragės ra jono „Lenino keliu" kol. I pa mainos nariai. Šįmet Nijolė — fakulteto kom jaunimo komiteto mžrys. Ją la bai jaudina pagrindiniai mūsų organizacijos uždaviniai. Pasiek ti, kad akademinis darbas būtų suprantamas ne kaip darbas su skolininkais, o kaip rimta ruošimosi seminarams koliokviu mams, pratyboms kontrolė, pa siekti, kad fakultete nebebūtų skolininkų — štai Nijolės sva jonė. Jos įgyvendinimui ji ne gaili nei laiko, nei energijos.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖSI
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 37 (506)
Eina nuo 1950 m.
1964 m. lapkričio 26 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap.
AR PATEISINAMAS universitete įsiskolinimas? Istorijos ir filologijos fakulteto Valstybi nės kontrolės rėmimo grupės komisija patik rino, kaip likvidavo šių mokslo metų pra džioje fakulteto studentai akademines skolas. Fakultete, pradedant mokslo metus, buvo 98 studentai, pavasario sesijos metu neišlai kę tam tikrų egzaminų, negavę įskaitų, ne parašę kursinių darbų ir kt., t. y. 33,5% vi so universiteto skolininkų (292) skaičiaus. Iš jų 7 studentai, kaip nepažangūs, pašalinti. Dalis, rūpestingesnieji, skolas likvidavo, bet iki spalio 24 d. dar buvo likę su įsiskolini mais įvairių specialybių 35 stud. Susipažinus su kiekvienu, galima padaryti išvadą, kad šių įsiskolinimų priežastys — nepakankamas dar kai kurių studentų su brendimas, nerūpestingumas, susižavėjimas išoriniu studentų gyvenimu, savikontrolės stoka. Tokių studentų nematei bibliotekoje, jų nėra skaitykloje, jie nedalyvauja SMD darbuose, jų neišgirsi ginčijantis jokiais mokslo klausimais, nors jie ir „atsėdi“ pa skaitoms skirtas valandas... Vienas kitas po metų, o kartais ir vėliau ima bodėtis pasi rinktąja specialybe (pvz., III kurso prancūzų spec. stud. Graniūnaltė), abejoja, nusivilia neradę, kas- juos domintų. Abejingumas mokslui — tai bene svarbiausia atsilikimo priežastis. Toks jaunuolių lengvapėdiškas po žiūris į studijuojamąjį dalyką, į studento darbą, jo pareigas — užkrovė fakultetui ne maža darbo, likviduojant visus įsiskolinimus. Užuot sprendę mokymo, auklėjimo ar moks lo kėlimo tobulinimo problemas, dekanatas ir katedros gaišo daug valandų, kviesdami po kelis kartus atsilikėlius, registruodami jų skolas, aiškindami priežastis, įtikinėdami kaltininkus rūpintis savimi, „vedžiodami kiekvieną už rankelės“. . . Bet ar turės ko kios naudos visuomenė iš tokių, vedžiojamų bei kalbinamų, jeigu jie ir baigtų aukštąją mokyklą? Valstybinės kontrolės rėmimo komisija mano, kad skolininkų skaičius fakultete yra per didelis ir dekanatas per daug delsia, lik viduojant tuos įsiskolinimus. Vis dėlto be veik visų įsiskolinimų priežastys nėra pa kankamai rimtos, kad galima būtų pateisinti įdėtąjį darbą, sugaištąjį laiką, kuris reika lingas tobulinant mokslo žinių teikimą ir pa
dedant tiems, kurie tų žinių trokšta, patys siūlydami įvairių efektyvių priemonių (plg. š. m. X.29 atvirą laišką universiteto Rekto riui ir VVU Mokslinei tarybai.. . Todėl dekanatui siūloma: 1. Negaišti, aiškinant skolų priežastis: pa tys skolininkai (turint galvoje, kad dirbama su suaugusiais žmonėmis) tuo turi rūpintis. O laiku nelikvidavusius įsiskolinimą brauk ti iš studentų skaičiaus, patariant jiems im tis kito visuomenei naudingo darbo, ir aukš tosios mokyklos baigimą palikti tiems, kurie jo siekia. 2. Kadangi dalis stojančiųjų J aukštąją mokyklą, būdami per jauni, nesugeba dar savarankiškai suprasti savo pomėgių, stoja mųjų egzaminų komisija turi pagalvoti apie tikslesnės atrankos metodus. 3. Jau pirmajame kurse reikia padėti stu dentams galutinai išspręsti savo specialybės pasirinkimą. Todėl komisija pritaria tai tra dicijai, kad yra priimami dar šalia tikrųjų studentų — kandidatai Į studentus: pirmojo semestro darbas ir žiemos egzaminų sesija galės padėti spręsti apie kiekvieno pašauki mą. 4. Studentai turi būti įspėti, kad rengtųsi visą laiką egzaminams, nes yra tokių dalykų, kurių egzaminas negali būti skirtas pagal kiekvieno įgeidį: pvz., valstybinis svetimo sios kalbos egzaminas IV k., pedagoginė praktika ir kt. Todėl tokių dalykų nepaten kinamas mokėjimas verčia studentus arba nutraukti mokslą, arba likti antrus metus kartoti kurso. 5. Nemažas įsiskolinimų skaičius tenka tiems, kurie ateina J universitetą iš kitur, sa kysim, iš neakivaizdinio skyriaus. Komisija mano, kad tokius galima būtų priimti ir lai kyti studentais tik tada, kai bus likviduoti visi skirtumai. Tik sistemingas savarankiškas darbas ga li padėti pažinti kaip reikiant studijuojamą jį dalyką. L. e. doc. p. ’J. ŽUKAUSKAITĖ