VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o O
Tarybinė Konstitucija
1966 m.
gruodžio mėn
d
TUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
7 d
TREČIADIENIS Nr. 36 (583) Eina nuo 1950 m.
1♦
Kaina 2 kap.
v•
Komjaunuoliai ruošiasi šventei Mūsuose šventė įgijo nau ją prasmę. Mums šventė — tai vienų darbų pabaiga ir pradžia naujų. Į šventę mes ateiname priartiname ją vatmano lape, brėžiniais mokslinių darbų formulėmis, ieškodami mūsų dienų hero jų (nors patys jais esame), dirbdami kasdien, užsispyru siai, su visa jaunystės ieško jimų, nekantrumo, smalsumo aistra. Puse amžiaus skaičiuoja mas mūsų valstybės gyvavi mas. Garbingi, šventiški ir kartu žemiški jubiliejaus me tai. Metai, prasidėję prie Nevos krantinių, metai, pilni abejonių, nepalaužiamos re voliucinės aistros ir tikėjimo, kovų ir pergalių metai. Mes gimėm penktam de šimtmety. Ne viskas mums žinoma apie revoliucijos eros pradžią, mes norime pa matyti veidus tų, kurie gir dėjo Auroros salves, kovėsi pilietinio karo laukuose, ant savo pečių pakėlė Didžiojo Tėvynės karo nepriteklius, sunkumus ir netekimo skaus mą. Jie ateis pas mus į svečius. 1967 metais mūsų Universite to fakultetų komjaunimo or ganizacijos suruoš susitiki mus su revoliucijos vetera nais, pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karo dalyviais. Kartais mums sunku pajus ti ir suprasti tą kelią, kurį praėjo tėvai, statydami so cializmą ir gindami jo iško vojimus. Mums būtinai reikia juo praeiti, kad mokėtume vertinti šią dieną, šią šven tę. Turistų klubas, LDAALR komjaunimo komiteto inicia tyva organizuos turistinį žy gį „Tėvų kovos ir šlovės keliais". Reikia tik pasisteng ti, kad kuo daugiau studentų dalyvautų šiame žygyje, kad kuo daugiau jų išgirstų jaudinančią relikvijų kalbą, Komjaunimo aktyvistai 1967-ųjų gegužės mėnesį gal voja nuvažiuoti į Brestą, ap žiūrėti nemirtingosios įgulos tvirtovę. Lauksime jų įspū džių.
Spalio šventė — tautų draugystės šventė. Tai ne tik gražūs žodžiai — tai mūsų dienų tikrovė. O kad dar geriau susipažinus su TSRS tautų klestinčiu menu, išau gusia pramone — Universite to interklubas ateinančių me tų balandžio 10 — gegužės 2 dienomis praves TSRS tautų draugystės dekadą. Kuo gyvena šalies aukšto sios mokyklos jubiliejiniais metais, kokias studentai sprendžia mokslines proble mas, ką jie dovanoja didžia jam Spaliui — apie tai pa pasakos keliaujantis albu mas „Raportuojame 50-ajam Spaliui". Interklubiečiai jį pa siųs į TSRS universitetus, o sugrįžęs jis papasakos apie mūsų bendraamžių mintis, džiaugsmus ir darbus. Universiteto komjaunuoliai ruošiasi respublikos darbo žmonėms perskaityti 400 pa skaitų apie Tarybų valdžios laimėj ijnus per 50 metų. 400 paskaitų per pirmąją vasario pusę — tai išties šaunus už mojis. Belieka tik jį įvyk dyti. Daug puikių tradicijų gi mė kartu su darbo ir poilsio stovyklomis. Daugelis respub likos kolūkių džiaugiasi ne tik darbščiomis studentų ran komis, bet ir daina, šokiu. Tiesa, pastaruoju metu nema žai kalbama apie stovyklų re organizavimą. Tačiau, kaip bebūtų, stovyklos ir toliau šauks studentus j tėviškės laukus. Tokia jaunųjų lemtis — liesti žemę rankomis, puoš ti ją. Ateinančią vasarą dar bo ir poilšio stovyklų daly viai rinks medžiagą apie vie tos gyventojų revoliucinę praeitį ir paskelbs ją rajoni nėje spaudoje. Jau seniai komjaunuoliškų šeimininkiškų rankų pasigen da Universiteto rūmai, kie mai. Kalbame daug, mažai dirbame. Senasis Universite tas diena iš dienos senėja, tikrąja to žodžio prasme virs ta senu, negražiu, nejaukiu. Gėda jau ir svečiui parodyti (išskyrus keletą Bibliotekos
salių). Komjaunimo komiteto darbo planuose numatyta ateinančių metų rudenį orga nizuoti talkas rūmų aplinkai sutvarkyti. Planai gražūs. Jei gu jie bus įvykdyti, bus dar gražiau. Bet kodėl visi tie dar bai atkeliami į prieššventines dienas? O argi negalima bū tų nors vieną darbo ir poil sio stovyklą organizuoti čia pat, Universitete? Vėl netiki me savo jėgomis, vėl kas nors šnektels apie pasyvumą ar pan. Kolūkiuose didžiau sius namus pastatome, atsi randa ir mūrininkų, ir daili džių. O čia tik sienas pada žyti tereikia, paremontuoti suolus, nušluostyti dulkes nuo paveikslų, atnešti į auditori jas gėlių — ir jau bus švie siau, gražiau, jaukiau. Aišku ir ūkio skyriui nereikėtų slėptis. Imkim ir pamėginkim! Į mūsų namus ateina švie sus, džiaugsmingas Jubilieji nis Spalis. Pasistenkime, kad ir jis mus surastų linksmus, darbščius, laimingus. O čia gal ir nepakaks vien tik va karų, nors ir kaip nusisekę jie bebūtų. Reikia konkrečių darbų, kad fiziškai pajustume nuovargį ir džiaugsmą. Daug dar teks padirbėti komjaunimo komitetui, fakul tetų biurams, visiems kom jaunuoliams. Fakultetų meni nę saviveiklą, agitbrigadų spektaklių turinį reikia nu kreipti šventine linkme, vi suose fakultetuose bus su ruošti revoliucinių, komjau nuoliškų dainų vakarai. Šven čių išvakarėse sužinosime ge riausią pirminę komjaunimo organizaciją — visus dešimt mėnesių vyks konkursas jai išaiškinti. Eidami pasitikti šventės, apmąstome žiemų ir pavasarių kelius, praeitus ir nebesugrąžinamus, Geriau įsižiūrime į paliktas duobes. Ne vien todėl, kad būtume diletantai, — mes norime, kad ateities keliai būtų lygesni. Tie keliai, kuriuos dabar ap mąstome. A. JUODUPIS
Mūsų korespondentas nu vyko į Gamtos m. fakultetą pasikalbėti su dekanu C. Ku daba apie fakulteto gyvenimą. Tačiau dekanas šiuo metu išvykęs į JAV. Laukdami jo įspūdžių iš anapus vandenyno, spausdiname pasikalbėjimą su fakulteto prodekane biologijos m. k. I. Sarkiniene, pavaduojančia išvyku sį dekaną. Kaip ruošiatės sesijai? Dauguma akademinių grupių su vadovais aptarė, kaip geriau pasiruošti žiemos sesijai. Mokymo planai šiais mokslo metais kiek panaujinti, palyginus su ankstesniais. Biologijos pirmame kurse įvesta lotynų kalba, geolo gams įruošta hidrocheminė laboratorija praktiniams už siėmimams. Studentai gamti ninkai gerai pasirodo semina ruose ir, atrodo, kad sesija jiems nesudarys sunkumų. Kokia jūsų nuomonė apie sieninę spaudą? Sienlaikraščiai mums reika lingi. Juose spausdinami straipsniai apie akademinę drausmę padeda kelti studen tų pažngumą moksle. Nepažangiems tenka raudonuoti. Man pačiai teko rašyti į mū sų sieninę spaudą keletą straipsnių šia tema. Reikėtų, žinoma, kelti sieninės spau dos lygį ir veiksmingumą. Be to, sienlaikraščiuose dažnai studentai dalinasi įspūdžiais iš vasaros darbų. O tai nau dinga. Kaip vyksta studentų ir dėstytojų mokslinis darbas jū sų fakultete? Respublikinei studentų dar bų apžiūrai buvo pateikta apie 30 gamtininkų darbų. Be to, nemažas studentų skai čius dalyvavo su pranešimais neseniai įvykusioje SMD kon ferencijoje. Biofizikas vyr. dėstytojas E. Naruševičius ruošiasi ginti kandidatinę di sertaciją, botanike doc. M. Ivanauskienė — daktarinę di sertaciją. Ar skaitote „Tarybinį stu dentą"? „Tarybinį studentą" mėgstu. Tačiau dar labiau mėgčiau, jeigu jo puslapiuose daugiau vietos būtų skiriama mūsų fakultetui. Jaučiamės 5—6 d. d. ir pasibaigė 1942 nuskriausti. Girkite, kriti metų sausio 7 d. Kontrpuoli- kuokite, bet nenutylėkite. mo eigoje tarybinė kariuo menė išvadavo nuo fašistinių grobikų daugiau kaip 11 tūkstančių gyvenviečių, jų dromuose daugiau kaip 1.000 tarpe Kalininą ir Kalugą, lik- lėktuvų. vidavo Tūlos apsupimo pa• Maskvą puolusios vokiš vojų. Priešas buvo nublokš tas nuo Maskvos per 100— kosios fašistinės kariuomenės užnugaryje veikė keletas šim 250 kilometrų. tų tarybinių partizanų būrių, • Nuo 1941 metų lapkri kuriuose kovėsi daugiau kaip čio 16 d. iki gruodžio 5 d. 30 tūkstančių žmonių. Toli hitlerininkai neteko prie gražu ne pilnutiniais duome Maskvos 55 tūkstančių žmo- nimis kautynių prie Maskvos nių užmuštais, daugiau kaip laikotarpiu Kalinino, Smolens 100 tūkstančių žmonių su ko, Maskvos, Tūlos, Oriolo ir žeistais ir apšalusiais. Per tą Kursko sričių partizanai su laiką buvo pamušta 777 tan naikino daugiau kaip 2 tūkskai, sunaikinta 297 pabūklai lančius priešo automašinų, ir minosvaidžiai, numušta oro 150 tankų ir šarvuočių, 52 kautynėse ir sunaikinta aero- lėktuvus, 122 įvairius sandė-
Tarybų socialistinė valstybė yra visaliaudinė valstybė. Todėl Tarybų valstybė, reikšdama liaudies valią, gina liau dies interesus, reguliuoja visuomeninius santykius, tvarko valstybinius reikalus ir sprendžia ekonominius, politinius, kultūrinius ir kitus uždavinius, tikslu vystyti šalies gyve nimą ir maksimaliai tenkinti piliečių materialines, kultū rines ir kitas reikmes. Tarybų valstybė tvarko visuomeni nius bei valstybinius reikalus ir sprendžia visus klausimus įstatymų ir poįstatyminių aktų pagalba. Iš visų įstatymų svarbiausią reikšmę turi TSRS Konstitucija, kuri yra pa grindinis Tarybų valstybės įstatymas. Ja remiantis priimtos visų sąjunginių respublikų Konstitucijos. Tarybinė Konstitucija išreiškia visos tarybinės liaudies valią, gina jos interesus, reguliuoja pagrindinius visuome; ninius santykius, sprendžia svarbiausius visuomeninio bei valstybinio gyvenimo klausimus ir nustato tarybinei liau džiai reikalingus bei naudingus visuomeninės bei valsty binės santvarkos pagrindus, valstybės organų sistemą ir jų organizacijos bei veiklos principus, pagrindines piliečių teises bei pareigas ir jų garantijas. Tokiu būdu, Tarybinė Konstitucija nustato ir tvarko mūsų šalies visuomeninio bei \ aistybinlo gyvenimo pagrindus. Jais remiantis ir juos detalizuojant, konkretizuojant bei vystant, paprasti (staty mai ir poįstatyminiai aktai nustato ir tvarko visus kitus visuomeninio ir valstybinio gyvenimo klausimus. Tarybinė Konstitucija griežtai skiriasi nuo buržuazinių valstybių konstitucijų. Tarybinė Konstitucija ir kiekvienos kitos socialistinės valstybės konstitucija nustato realius vi suomenės ir valstybės pagrindus Ir padeda vystyti šalies gyvenimą, ginti darbo žmonių Interesus ir kelti jų gerovę. Kiekviena buržuazinės valstybės konstitucija skiriama buržuazijos interesams ginti, neparodo savo klasinio turi nio bei pobūdžio, neparodo buržuazinės visuomenės ir valstybės realių pagrindų ir nuslepia buržuazinių demo kratinių teisių bei laisvių formalų pobūdį. Todėl kiekvienos buržuazinės valstybės konstitucija yra fiktyvi. Tokio pat pobūdžio buvo Ir buržuazinės Lietuvos valstybės konstltueij a. Sustiprėjus buržuazinėje Lietuvoje liaudies revoliuciniam judėjimui, 1940 m. birželio 17 d. politinė valdžia Lietuvos valstybėje perėjo liaudies žinion. Paskelbus Lie tuvą Tarybų Socialistine Respublika ir (ėjus jai j TSRS sudėtį, buvo priimta Lietuvos TSR Konstitucija, kuri su kai kuriais pakeitimais bei papildymais veikia ir dabar. LTSR Konstitucija nustatė respublikoje socialistinius vi suomeninės Ir valstybinės santvarkos pagrindus, naują valstybės organų sistemą, lenininius jų organizacijos ir veiklos principus ir demokratinius rinkimų teisės bei siste mos principus. Be to, ji nustatė plačias pagrindines pilie čių teises bei laisves, kurios reikalingos piliečių reikmėms tenkinti, jų Interesams ginti ir visuomeniniam bei asme niniam gyvenimui tinkamai tvarkyti. Kartu ji nustatė piliečiams pareigas, kurių vykdymas sudaro sąlygas nau dotis konstitucinėmis teisėmis bei laisvėmis. Be to, Konsti tucija, siekdama užtikrinti piliečių pagrindinių teisių bei pareigų realumą, nustatė joms tvirtas materialines, politi nes ir juridines garantijas, kurios sudaro sąlygas visiems piliečiams realiai vykdyti savo pareigas visuomenei ir valstybei. TSRS Konstitucija ir LTSR Konstitucija turi svarbią reikšmę mūsų respublikos gyvenime. Remiantis jomis ir jų pagrindu priimtais bendrasąjunginiais ir respublikiniais įstatymais, poįstatyminiais aktais ir vado\aujant Komunis tų partijai, tvarkomas bei vystomas respublikos gyveni mas, keliama liaudies materialinė gerovė bei kultūra. Šios Konstitucijos padėjo (tvirtinti respublikos liaudies valdžią, įvykdyti socialistinius pertvarkymus, pastatyti socializmą ir dabartiniu laikotarpiu padeda sėkmingai vykdyti komu nizmo statybą. E. MEDŽYS
PERGALE PRIE MASKVOS • Kautynės Maskvos pri eigose truko apie tris mėne sius. Iš abiejų pusių jose dalyvavo tuo pačiu laiku daugiau kaip du milijonai žmonių, apie 2,5 tūkstančio tankų, 1,8 tūkstančio lėktuvų ir daugiau kaip 25 tūkstančiai pabūklų ir minosvaidžių. • Vakarų (Maskvos) kryptimi bendras fronto ilgis buvo 905 kilometrai (Įskai tant Briansko fronto 61-ąją armiją), tame tarpe Vakarų frontas — 550 kilometrų, Ka linino — 250 kilometrų, Siau rės Vakarų frontas — 90 kilometrų. • 1941 metų vasarą ir rudenį iš Maskvos buvo eva kuota apie 2 milijonus gy ventojų ir perkelta j kitus
šalies rajonus 210 labai stam bių įmonių. • Iš Maskvos gyventojų buvo sudaryta dvylika liau dies ginkluotų būrių divizijų, kuriose buvo iš viso 300 tūkstančių žmonių. 24 tūkstan čiai maskviečių buvo prieš lėktuvinės gynybos savanorių būriuose. • 1941 metų lapkričiui įpu sėjus, Maskvos kryptimi bendrą jėgų persvarą tebetu rėjo fašistinė kariuomenė. Tiesioginiam smūgiui prieš Maskvą hitlerininkai turėjo apie 1.500 tankų ir 650 lėk tuvų.
• Tarybinės kariuomenės kontrpuolimas prie Maskvos prasidėjo 1941 metų gruodžio
t
Musų ansambliečiai.
S. GENIO nuotr.
liūs ir beveik 2 tūkstančius vežimų. • Už pavyzdingą kovinių užduočių įvykdymą ir kautynėse prie Maskvos parodytą diąsą keturiolikai divizijų, 3 raitelių korpusams, 2 šaulių ir 5 tankų brigadoms, 9 artile rijos ir 6 aviacijos pulkams suteiktas gvardijos vardas. • 110 pasižymėjusių karių, jų tarpe gvardijos I. Panfilovo vardo divizijos 28 kariams buvo suteiktas Tarybų Sąjun gos Didvyrio vardas. 36 tūks tančiai karių ir vadų apdo vanoti Tarybų Sąjungos ordi nais ir medaliais.
• 1947 metų rugsėjo mė nesį už įžymius sostinės dar bo žmonių nuopelnus, už jų drąsą kovoje su priešu Mask va buvo apdovanota Lenino ordinu. Medaliu „Už Maskvos gynimą" apdovanota daugiau kaip milijonas žmonių. • Tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvynės kare 20-ųjų metinių dieną (1965 metų gegužės mėnesį) Maskvai suteiktas garbingas miesto didvyrio vardas, (teikkiant Lenino ordiną ir „Auk so Žvaigždės" medalį.