PROFSĄJUNGOS
AKTYVO
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TESI
SEMINARAS
Svečiai iš visos Sąjungos
caRj/BOS
Lapkričio 28 — gruodžio 3 dienomis Vilniuje vyks zo ninis sąjunginis studentų profsąjungos komitetų pirmi ninkų seminaras, kuriame da lyvaus delegatai iš kaimyni nių respublikų, Maskvos, Le ningrado, Kaliningrado ir ki tų miestų. Universitetas še fuos svečius iš Archangelsko, Komi ATSR, Murmansko ir kt Seminaro dalyviai aptars aukštosios mokyklos profko- VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO mitetų vaidmenį tobulinant mokymo auklėjimo procesą, REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS gerinant buities ir darbo EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 KAP. sąlygas ir kt. Laisvalaikiu jie susitiks su mūsų kino ir teatro aktor ais, respublikos sparto meistrais, k. II gr.), A. Juška (II k. II turės progos aplankyti Ope gr.), G. Katilius (II k. II gr.), GEROS STUDIJOS, ros ir baleto teatro cpektoKS. Sedbaras (II k. UI gr.). R. lius. Taip pat numatoma su Vaščiula (V k. III gr.), S.\ GRAŽŪS DARBAI — Lapkričio 17 d. įvyko Rektorato ir Jubiliejinės komisi rengti draugystės vakarą su Zaura (III k., II gr.) ir kt. VU studentais, o lapkričio Nemaža dėmesio Kreipiama jos ideologinio darbo sekcijos posėdis, kuris svarstė, kaip TIK TAIP trisdešimtą jiems Universite pirmakursių adaptacijai. Vie ruošiamasi sutikti 400 metų jubiliejų. Kas jau nuveikta, to aktų salėje pasirodys res na iš priemonių — „Tėvų sutinkant šią šventę Ekonominės kibernetikos ir finansų PASITIKIME fakultete, papasakojo dekanas prof. A. Žilėnas. Finansinin publikos aukštųjų mokyklų dienos". geriausi meno saviveiklos ko Nusiviliančių savo studijo kai baigia ruošti fakulteto komjaunimo organizacijos met ALMA MATER lektyvai. mis beveik nėra. Tiesa, mer raštį. Su dideliu entuziazmu rašoma fakulteto istorija. Doc. A. Vengrys paruošė metodinius nurodymus, metraš ginos, baigusios mokslus, JUBILIEJUI L. KAVICIUS kartais ieško ramesnio dar tininkams pataria, kokią medžiagą rinkti. Katedrų istoriją nagrinėja studentai savo kursiniuose bo, bet vis tiek dirba pagal darbuose. savo specialybę. Fakultete tebevyksta meno saviveiklos apžiūra, kurios nugalėtojai dalyvaus Universiteto konkurse. Doc. R. Tarvydas apibendrino patikrinimo rezultatus. Jis Po tuo pačiu stogu gyve na ir prekybininkai. Atrody pažymėjo skoningą patalpų apipavidalinimą, džiaugėsi, tų, klimatinės sąlygos tos pa kad finansininkai moka kūrybiškai spręsti jiems iškilusius čios, bet ketvirtakursių mo s- klausimus. Be kita ko, čia sumaniai panaudojamos ir „Ži Teisės fakulteto vadovai įsitrynusį ketvertą ir rasi. tas jo, kaip simulianto, ta lo daigai šįkart gležnesni. nijos" draugijos paskaitos ,į darbą įtraukiamos Katedros. tikrai negali skųstis, kad Vėl nepavyko 1. Sukaitei, E. lentas. Pranešėjas baigdamas pridūrė, kad atsiskaitomumas iš Kritiška padėtis su ekonomi studijuoti ateina silpnai pasi Būbeliui. Girdėjau, pastarasis judino dekanatus, katedras ir kitus padalinius. Norėtųsi, Mosymo auklėjimo komisi ne analize prekyboje (dėst. ruošę abiturientai. Konkur mitriai sakąsis saviveikloje. ja tikrina paskaitų lankymą, V. Mackevičius). Iš 10 mais kad dar labiau jaustųsi jubiliejinė atmosfera, kad į daroą sai čia vieni iš didžiausių. Tik, gerai išlaikęs pir organizuoja reidus į bendra to prekių specializantų tik drąsiau įsijungtų komjaunimo ir kitos visuomeninės orga Matyt todėl ne taip jau daž mąjį egzaminą, E. Bugelis bučius. Kiekvieną mėnesį viena vienintelė V. Staniony- nizacijos. nai teisininkai svečiuojasi tos energijos kaip sykis ir komisija suskaičiuoja studen tė išlaikė įskaitą, tš 9 a'siPosėdyje taip pat kalbėjo prorektorius B. Sudavičius, skyrelyje „Pašalinti nepažan- pritrūko — iš antro skola: tų praleistas valandas ir re skaitytų disciplinų po Jvi Istorijos fakulteto dekanas doc. V. Lesčius, atsakingas uz gūs studentai". muziejų ruošimą fakultetuose V. Mačiekus. sugadinta praktikos nuotaika, zultatus skelbia viešai. MAK skolas turi E. Gumauskaitė, Iki sesijos teks lukterti dar kiti nemalonumai per deka tikrina seniūnų darbą — jie R. Monkevičiūtė, A. SarafiRektorato posėdyje apsvarstytas viktorinos „400 atsa daugiau negu mėnesį, o štai no kabinetą. kymų apie Universiteto praeitį ir dabartį" vyksmas fakul kartais pernelyg demokratiš naitė. diplomantai ją jau išlaikė. Pramonės prekių mokslo tetuose. Vertėtų susirūpinti antra ki. Draugas draugu, bet žy Tiesa, žiūrint kaip kam pa Kai kuriuose fakultetuose, pavyzdžiui, Teisės, Filologi mėti reikia teisingai. Jei studentai (IV k.) tą pačią kursei L. Dumblinu skaitei, ku vyko. jos, viktorinoje dalyvauja visi studentai. Tačiau yra 'ažodis nepadeda — yra tokia ekonominės analizės preky Kai su prodekanu Zenonu ri tik po kolūkinės taUos lik nemaloni kultetų ir atskirų specialybių, kur, organizuojant viktori studento kišenei boje (dėst. V. Mackevičius) Namavičiumi pažangumo su vidavo skolą. Ja dabar vėl priemonė — nemokėti sti įskaitą laikė ne ką geriau uz ną, pasitaiko nemaža formalumo. Reikia, kad viktorina skundžiasi vokiečių kalbos vestinėje pabandėme rasti pendijos. savo kolegas — iš devynio skatintų ir padėtų studentams bei dėstytojams geriau stu dėstytoja. sKolininkų, radom. Bet tik Studentai, praleidę daugiau likos keturiolika laikys ant dijuoti Universiteto istoriją. Tada mūsų auklėtiniams savo vieną kitą. Jų grafas be pa Kovoti už pažangumą ir kaip 4 paskaitas be pateisi rąkart. Mažai dėmesio studidarbo įstaigose bus žymiai lengviau pasakoti apie mūsų žymio slepia pirmūnų penke drausmę padeda komjaunimo namos priežasties, svarstomi joms skiria B. Lingytė, G. Alma Mater istoriją, dabartį ir perspektyvas. tai, kurių kiekvienam dveje organizacija, kuriai vadovau aKademinėj grupėj, specialy Einoraitė — jos turi po 3 Posėdis įpareigojo dekanus, fakultetų visuomenines or tui dešimtimis tektų. Tik la ja Sigitas Židonis. Veiksmin bės ir fakulteto komjaunimo skoias. ganizacijas šventiškai ir. pakiliai rengti viktorinos pirmojo bais gerais pažymiais sesiją giausia jų priemonė — laiš biuruose. Paaiškėjo ir šių Žiemos sesija nelauks at turo baigiamąjį etapą. Apdovanojimai nugalėtojams turi išlaikė K. Virketis, P. J igo- kas tėvams. Prasižengęs su mokslo metų pirmųjų mėne siliekančių. Negi yra kitaip būti įteikiami iškilmingoj aplinkoj ir tuoj pat po kon rovas. Jie visada mokėsi pen tiktų su trimis Dapeikimais, sių „lyderiai": V. Foikin (IV manančių? kurso. ketais — gal kokį netyčia negu su laišku, kur atskleis- k. IV gr.), V. Ivaškaitė (II L. ADUT1S A. LEKAVIČIUS
1977 m. lapkričio 25 d. Nr. 36 (1020)
REKTORATE
Laikas nelaukia atsiliekančių
Fakultetų aktyvistų ieškoti (prasta visuomeninių orųani. zacijų kabinete? Istoriios fa. kulteto komjaunimo biuro na. rę Saulę Niunkaitę tain pat ten- suradau. Ji gan dažnai užsuka per pertraukas ar po paskaitų. Vadovauja (skaitos sektoriui. — Šiandienos darbus bai. giau — lyq sau, bet qarsiai ištaria Saulė. — Einu na. mo... Tas ėjimas i namus mums dažnai baigiasi p rma troiei. buso stotele. Saulė i namus dažniausiai kuln.uoja pėstute. Girdim dažnai: studentai la biausiai skundž asi la ko sto. ka, o Ii kelionei i Universite. tą paaukoja net pusantros valandos (ten ir atqal). Ga. lėtum sakyti, perniek tos ml. nutės eina, štai ką Saulė tv.rtina: „Pripažįstu visas transporto rūšis, bet labiau, šiai pasitikiu savo kojom. Juk per diena ne tiek iau dauq Judame. Man tegis, tokie pasivaikščiojimai tik i naudą. To laiko negaila. Be tikslo jo praleidžiam ne tiek ir ne taip. Žingsniuodama ry tais dauq ką perųalvoiu. Nu. matau dienos darbo plana Lieka laiko ir pasvajoti. Va karais irgi minčių netrūks, ta“. Spėja Saulė ir teatrus ap lankyti, ir prie knygų pašė, dėti (ketvertus ir penketus ne taip iau lengva gauti). Besišnekučiuodami neiučio. m'c Ir kliniką pasiekėm: — Matai, net nepastebį, jom, kaip prabėgo tos minu, tės. Aš suku j dešine. V so geriausio, šypsodamasi išta. ria Saulė. Fusę kelio nukeliavau, bei ar ryšiuos iki galo eiti? Vis to laiko trūksta.. . Ir šoku j troleibusą.
L. SKIRPSTAS
Broliška darbininką sąjunga SVARBUS, GYVENIMO PATIKRINTAS KOMUNISTŲ VEIKLOS PRINCIPAS
K. Marksas ir F. Engelsas, moksliškai pagrįsdami da bininkų klasės istorinį vaid menį, aiškino, kad, išeida mas į istorinę areną, prole tariatas sukuria socialinįekonominį pagrindą naujai pasaulėžiūrai, taip pat ir jos sudėtinei daliai — proletari niam internacionalizmui. „Ka dangi visų šalių darbininkų padėtis vienoda, kadangi jų interesai vienodi, jų priešai tie patys, tai ir kovoti jie pri valo bendrai, ir visų tautų buržuazijos broliškai sąjungai jie turi priešpastatyti broliš ką visų tautų darbininkų są jungą". Tarptautinė darbi ninkų klasės vienybė tamoa viena būtinų sąlygų pergalin gai kovai prieš kapitalo jun gą, už komunizmo perga'ę. Marksizmo klasikų pagrįs tus proletarinio internaciona lizmo principus toliau išvys tė Rusijos darbininkų klasės vadas V. Leninas. Su internacionalizmo vėlia va buvo pasiekta Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos pergalė, buvo stiprinamos pirmosios socialistinės valsty bės pozicijos, susikūrė pa saulinė socializmo sistema, tvirtėja ir vystosi socialisti nių valstybių sandrauga, au
ga ir telkiasi tarptautinis ko munistinis darbininkų judėji mas. Tarptautinio darbo žmo nių solidarumo jėgą ir reikš mę patvirtina kiekvienas šiuolaikinių progresyviųjų jė gų žingsnis. Todėl neatsitiktinai reakci nės jėgos siekia bet ko.cia kaina skaldyti bendrą progre syviųjų jėgų frontą. Viena šios kovos pasireiškimo for mų — puolimas proletarinio internacionalizmo ideologijos. Tai daroma arba atvirai, arba mėginant ją iškraipyti, su siaurinti, iškelti tik kai ku riuos jos aspektus ir pan. Šiandien proletarinį inter nacionalizmą suvokiame kaip daugiaplanę sąvoką, turinčią daugybę aspektų. Proletarinio internacionaliz mo ideologija teigia visišką visų rasių ir nacijų lygiatei siškumą ir lygiavertiškumą. Tačiau aiškiai per siaura tik taip jį traktuoti. Tai tik da lis, , nors ir svarbi, proletari nio internacionalizmo. Dažnas ir nuolatinis viso dėmesio su telkimas tik į tautų ar parti jų lygiateisiškumą, savaran kiškumą gali atvesti į užmir šimą svarbiausio proletari niame internacionalizme — jo klasinio pobūdžio. liek
revizionistai, tiek dogmatikai tuo ir nusideda, Kad jie ly giateisiškumo klausimą atplė šia nuo bendrų darbininkų klasės uždavinių. Lozungas „Visų šalių proletarai, vienykitėsl" pirmoje eilėje reiškia visų nacijų ir rasių darbo žmonių klasinį solidarumą kovoje už komunizmo perga lę. Svarbu ne vien skelbti, o užtikrinti revoliucinę darbo žmonių vienybę. Plečiantis pasauliniam re voliuciniam procesui, turtėja ir pasipildo proletarinio inter nacionalizmo turinys. Pagrin diniai principai nesikeičia, iš siplečia tik jų įtakos sritis. Dar V. Leninas, supratęs ir įvertinęs kolonijinių tautų nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo reikšmę imperializ mo pozicijų silpnėjimui, nu rodė, kad komunistų šūkį „Visų šalių proletarai, vieny kitės!" reikia papildyti k.-eipimusi į kolonijų ir priklau somųjų šalių tautas: „Visų šalių proletarai ir engiamo sios tautos, vienykitės!" 1369 metais Maskvoje įvykęs tarptautinis komunistų ir dar bininkų partijų pasitarimas dar labiau išplečia šį šūkį: „Socialistinių šalių tautos, (Nukelta į 3 psl.)