Visų šalių proletarai, vienykitės!
a CARVBII JIS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. lapkričio 19 d Nr. 36 (978)
Jauniesiems specialistams visapusišką išsilavinimą
APIE VENGRIJOS LIAUDIES RESPUBLIKĄ
Praėjusį ketvirtadienį mū sų universitete įvyko moksli nė konferencija „Vengrijos Liaudies Respublika". Ją or ganizavo TSRS — VLR drau gystės draugijos Lietuvos sky rius ir Vilniaus V. Kapsuko KAIP PRANEŠTA SPAUDOJE, VILNIUJE ĮVYKO RESPUB universitetas. LIKOS' AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ AKTYVO PASITARIMAS, Konferenciją pradėjo uni KURIAME BUVO APSVARSTYTI UŽDAVINIAI, VYKDANT versiteto prorektorius, TSRS TSKP XXV IR LIETUVOS KP XVII SUVAŽIAVIMŲ NUTA —VLR draugystės draugijos RIMUS. Lietuvos skyriaus Prezidiumo narys J. Grigonis. OKSLO ir technikos re nius, tiek ir ideologinius už Apie mūsų aukštosios mo voliucija, sąlygojanti davinius. šiuo metu kas tre kyklos draugystės ir bendra sparčią visų socialisti čias dirbantis žmogus respub darbiavimo ryšius su užsienio nio liaudies ūkio šakų irlikoje kul turi aukštąjį, nebaigtą šalių aukštosiomis mokyklo mis papasakojo universiteto tūros pažangą, reikalauja la aukštąjį arba vidurinį išsila Internacionalinio klubo pirmi bai kvalifikuotų specialistų, vinimą. Mokslas tapo socialis sugebančių iš mokslinio ko tinės ekonomikos pažangos ninkas V. Elinskas. Konferencijos dalyvius ir munizmo pozicijų vertinti su būtinybe. Respublikoje moko svečius pasveikino ir perskai dėtingus gyvenimo reiškinius, si 64 tūkstančiai studentų. tė gautą iš Maskvos TSRS — savo žinias ir sugebėjimus Pagal besimokančiųjų aukšto VLR draugystės draugijos panaudoti didingiems komu siose mokyklose skaičių mes sveikinimo telegramą šios nizmo idealams įgyvendinti, aplenkėme daugelį labai išsi draugijos Lietuvos skyriaus pažymėjo Lietuvos KP CK vysčiusių pasaulio šalių. Komunistų partija ir tarybi atsakingoji sekretorė O. Ta sekretorius L. šepetys savo kalboje, pradėdamas šį pasi nė vyriausybė nuolat rūpina mašauskienė. Konferencijoje buvo per tarimą. Be išaugusios aukšto si švietimo ir aukštojo moks lo vystymu. Daug dėmesio skaityta per 10 darbų, kuriuos sios mokyklos ir jos pareng skiriama materiali paruošė mūsų studentai. Jie tų kvalifikuotų kadrų negali nės bazėstolesniam plėtimui ir stipri ma įsivaizduoti didžiulių mū susipažino su VLR istorine sų ekonomikos ir kultūros nimui. Per devintąjį penkme praeitimi, šiandieniniais kul sparčios visuome tį aukštojo ir specialiojo vi tūros, švietimo, mokslo pasie laimėjimų, durinio mokslo ministerijos nės pažangos. kimais. išlaikymui išleista Tarybų valdžios metais res mokyklų Vertingus darbus pateikė aukštosios mokyklos 257 milijonai rublių, kapitali Istorijos fakulteto II k. stu publikos išugdė gausų inteligentijos nei statybai — 26 milijonai dentai V. Malakauskas, E. būrį, pajėgų spręsti tiek ūki rublių. Dešimtajame penkme Petreikytė, A. Baranauskaitė, G. Bajorinaitė, Matematikos ir mechanikos fakulteto V k. studentas G. Stepanauskas bei Lapkričio 16 dieną sukako kiti. Konferencijos darbą api 80 metų Visuotinės istorijos bendrino TSKP istorijos ka katedros docentui Juozui Gal tedros doc. P. Vitkauskas. Jis vydžiui. Kilniam liaudies švie pabrėžė, kad toks renginys timo darbui atiduotas gyve turi ne tik didelę pažintinę nimas. Gimęs valstiečių šeimoje reikšmę, bet ir padeda auk lėti studentiją proletarinio in Utenos apskr. Davainių kaime, ternacionalizmo idėjomis, lei J. Galvydis pradžios mokyk džia ugdyti jaunajai kartai lą baigė Petrograde. Ten lan kė ir gimnaziją, tačiau dėl lė tvirtos draugystės jausmą. Z. BESASPARYTfi šų stokos jos nebaigė. Pirmo LLKJS universiteto jo pasaulinio karo metais mo komiteto sekretoriaus bilizuotas j carinę armiją, po pavaduotoja Didžiosios Spalio socialistinės
M
tyje asignavimai šiems reika lams dar labiau išaugs. Pranešėjas — respublikos aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras H. Za bulis išanalizavo aukštųjų mo kyklų veiklą, organizuojant akademinio jaunimo mokymą ir auklėjimą, stiprinant mate rialinę bazę, plečiant profe sorių ir dėstytojų mokslinio tyrimo darbą, pirmiausia vi suomenės mokslą srityje. Pasitarime buvo akcentuoti aukštosioms mokykloms iškilę uždaviniai, įgyvendinant TSKP XXV suvažiavimo nubrėžtą kursą užtikrinti nenutrūkstamą ekonominio šalies potencialo didinimą, socialistinių visuo menės santykių tobulinimą, mūsų tolesnį žengimą į komu nizmą. Šią didingą darbų pro gramą sugebės įgyvendinti tik politiškai subrendę, išma nantys savo reikalą, visuome niškai aktyvūs specialistai. Kai kurioms aukštosioms mokykloms buvo padaryta rimtų priekaištų dėl žemo da lies studentų pažangumo, dėl to, kad nemaža jų nebaigia
Musų mokytojas
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS
Istorijos fakulteto bibliote kininkystės ir bibliografijos spec. pirmakursiai aktyviai da lyvauja socialistiniame lenkty niavime dėl teisės pasirašyti Lenino komjaunimo Raportą TSKP Centro Komitetui Di džiojo Spalio 60-mečio pro ga. Visose trijose grupėse įvy ko atviri komjaunimo susirin kimai, kuriuose buvo aptarta, kaip studentai lanko paskai tas, dalyvauja seminaruose ir pratybose, visuomeninėje veikloje. Antrą kartą (rugsėjo ir spa lio mėnesiais) nugalėtojomis pripažintos Danutė Suslavičiūtė (V grupė) ir Vilija Saukaitytė (T grupė). Aldona SABONAITYTĖ T gr. komjaunimo sekretorė
revoliucijos pergalės kurį lai ką buvo kuopos vadu Raudo nojoje Armijoje. Trokšdamas tapti mokytoju, 1923 m. J. Galvydis, išlaikęs egzaminus brandos atestatui įgyti, įstojo į Kauno universi tetą, studijavo istoriją. Uni versitetą jis baigė 1931 m nes, neturėdamas pakankamai lėšų studijoms, jau 1925 m. kartu pradėjo mokytojauti Uk mergės valstybinėje gimnazi joje, dėstė visuomenės moks lą ir istoriją. Savo pamokose _J. Galvydis skleidė materialis tines pažiūras. Todėl 1928 m. jis buvo fašistinės valdžios atleistas iš darbo kaip taria mai netinkamas pedagoginiam darbui. Po to J. Galvydis d'rbo pažangiame „Kultūros" žurnale ir 1928—1933 m. bu vo jo faktiškuoju redaktoriu mi. Ten jis atspausdino straips nių dialektinio ir istorinio ma terializmo klausimais. Keletą metų jis vadovavo P. Višinskio liaudies universi tetui. Atkūrus Lietuvoje Tarybų
studijų. Būna atvejų, kai ab solventai neišlaiko valstybinių egzaminų arba neapgina dip lominių darbų. Tokie reiški niai pasitarime buvo kvalifi kuoti kaip aukštosios mokyk los, atskirų fakultetų ir dėsty tojų darbo brokas. Todėl svarbiausia dešimtajame penk metyje sutelkti aukštųjų mo kyklų kolektyvų jėgas busi mųjų specialistų dalykiniam parengimui bei jų idėjiniam politiniam auklėjimui toliau gerinti. Specialistai ruošiami ne šiems ar kitiems metams, o ateičiai, kalbėjo Vilniaus uni versiteto rektorius profeso rius J. Kubilius. Šiais metais į pirmąjį kursą priimtieji stu dentai baigs aukštąjį mokslą tik kitame penkmetyje. O ruošiami jie dar tolesniam darbui. Aukštojoje mokykloje įgytų žinių šiais mokslo ir technikos revoliucijos laikais jiems užteks labai trumpam laikui. Per darbingą 35—40 melų laikotarpį būsimam spe cialistui teks ne kartą iš es mės atnaujinti savo žinias.
valdžią, J. Galvydis paskiria mas Kauno 6-osios gimnazijos direktoriumi. Tuoj po Tarybų Lietuvos išvadavimo 1944 m. pabaigoje J. Galvydis buvo pakviestas dirbti j Kauno uni versitetą, kur dėstė TSRS is torijos ir visuotinės istorijos kursus. 1945—1948 m. jis buvo TSRS istorijos ir Lietuvos TSR istorijos katedros vedėjas. Nuo 1949 m. rudens doc. J. Galvydis dirba mūsų univer sitete Visuotinės istorijos ka tedros docentu, 1961—1973 m. buvo tos katedros vedėjas. Doc. J. Galvydis nuolat rū pinasi, kad studentai istorikai geriau įsisavintų savo specia lybės žinias, marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, kad jie tap tų kvalifikuotais tarybiniais specialistais. Doc. J. Galvydis yra pla čios erudicijos, studentų my limas pedagogas. Jis nuolat ieško būdų studentų savaran kiškam darbui gerinti ir to bulinti, vienas iš pirmųjų Isto rijos fakultete ėmė praktikuo ti koliokviumus, parengė spe cialius metodinius nurodymus studentams, rašantiems kontro linius, kursinius ir diplominius darbus. Kartu doc. J. Galvydis daug rūpinasi, kad studentai būtų aprūpinti naujausiomis moky mo priemonėmis. Jis pats iš vertė iš rusų kalbos TSRS is torijos, senovės, naujųjų am žių ir n'u:ausiųjų laiku istori jos vadovėlius aukštosioms mokykloms. Be to, doc. J. Galvydis išvertė bei redaga vo N. Cernyševskio „Esteti
SVEIKINAME UNIVERSITETO
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS XXV KONFERENCIJOS
DELEGATUS IR SVEČIUS!
Studijų tikslas — išmokti būti amžinu studentu, tik, žinoma, ne senąja prasme. Mokslo ir technikos revoliucijos tempai verčia iš esmės pamąstyti apie bendramokslinio, funda mentinio ir specialaus moky mo aukštojoje mokykloje op timalų santykį, optimaliai tą santykį reguliuoti, atsižvel giant ne tik į dabarties, bet ir ateities mokslo bei gamy bos reikalavimus. Vilniaus universiteto TSKP istorijos katedros vedėjas profesorius K. Navickas, Kau no Politechnikos instituto pro rektorius docentas Č. Jakima vičius, Mokslų akademijos vi suomenės mokslų skyriaus akademikas sekretorius V. Niunka, Valstybinės konserva torijos Klaipėdos fakultetų prorektorius docentas V. Jakelaitis, kiti kalbėtojai pasi dalijo patyrimu, tobulinant akademinio jaunimo mokymo ir komunistinio auklėjimo pro cesą, organizuojant jų prakti kos darbus, kultūrinius masi nius renginius, įtraukiant busi muosius specialistus į moks linę ir visuomeninę veiklą. Komunistinį jaunimo auklė jimą partija patikėjo komjaunimui. Apie aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų veik lą šioje srityje papasakojo Lietuvos LKJS CK sekretorė G. Šaltenienė. Ji pasakė, kad aukštųjų mokyklų komjauni mo organizacijos, spręsdamos jaunimo komunistinio auklėji(Nukelta į 4 psl.)
ką" ir kitus veikalus. Jo ilgų metų mokslinį darbą apvaini kavo stambi knyga — moky mo priemonė aukštosioms mo kykloms „Žmogus ir pirmykš tės visuomenės kilmė ir rai da", už kurią doc. J. Galvy džiui buvo paskirta respubli kinė premija. Doc. J. Galvydis yra tikras darbštumo ir pareigingumo pavyzdys. Visiems žinomas jo nepakantumas dar pasitaikan čiam kai kurių studentų abe jingumui, nerūpestingumui. Doc. J. Galvydis yra la bai principingas, reiklus sau ir kitiems, nesigaili jėgų ir lai ko, jei kam reikia padėti. To dėl jj gerbia visi, kam teka turėti su juo' reikalų. Dirbdamas jau daugiau kaip 30 metų aukštojoje mokyklo je, doc. J. Galvydis daug pri sidėjo, išugdant ne vieną šim tą kvalifikuotų istorijos moky tojų ir dėstytojų, švietimo, kul tūros ir mokslo darbuotoių. Už ilgametį vaisingą peda goginį darbą 1961 m. doc. J. Galvydžiui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas; jis apdovanotas V. Lenino gimi mo 100-ųjų metinių jubilieji niu medaliu. „Darbo vetera no" medaliu, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės Raštais. Garbingos sukakties proga iš visos širdies linkime jubilia tui geros sveikatos, jėgų ir neišsenkančios energijos, vi sokeriopos sėkmės ir laimės. Doc. R Ž'UGŽDA
J. JAKIMAVIČIAUS nuotr.