VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYK1TES!
NAUJIEJI METAI pateko į studentų būrį. — Ką veikėte pereitais metais? — užklausė jie stu dentus. Atsakė — Pirmakursis: — Cementavom kolektyvą. Ruošėmės kiekvienam semina rui. Gerai išlaikėme įskaitas. Antrakursis: — Studijavome kurso in dividualybes. Trečiakursis: — Ieškojome naujų darbo VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO formų. Siaurinome kelnes. JRO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG OS KOMITETŲ ORGANAS BIURO, Rūpinomės šukuosena. Ketvirtakursis: Nr. 36 (275) > 1957 m. gruodžio 31 d., Antradienis ♦ Kaina 20 kap. — Pamatėme, kad dar mažai išmokome. Subrendo reikalas ieškoti darbo. Penktakursis: — Pakvipo diplomu, Sukūriau šeimos židinį. šeštakursio tame būryje ne buvo. Naujieji metai, pažadė Štai ką papasakojo Nau Bus dar daugiau leidžiama komi ir gražinami rūmai bei ję neapvilti studentų, pakilo jiems Metams mūsų Rekto universiteto mokslinių darbų, kiemai. Prie bendrabučių bus įrengtos sporto aikštelės, rius. ypatingą dėmesį atkreipsime tęsiami apželdinimo darbai. Kiekvieni metai atneša vis naujų laimėjimų. Šiais metais į studentų mokslinius darbus. Šiuo metu, atsižvelgiant į Daug dėmesio bus skiriama Lietuvos TSR Liaudies ūkio, į stacionarinį ir neakivaizdinį skyrių priimta 1100 studen universiteto ir ypač fakulte- mokslo ir kultūros išaugusius tų, tai dviem-trim šimtais dau tinei saviveiklai. 1958 m. nu poreikius, sudaromi mokslo ti giau negu ankstesniais me matoma statyti valgyklą, at riamojo darbo jaunųjų spe tais. Jaunieji specialistai ge remontuoti ir išplėsti Fizi cialistų bei mokslinių kadrų riau rengiami kokybiškai. kos-matematikos ir Chemijos parengimo — ir universiteto Teorinės žinios papildomos fakultetų patalpas. Iškėlus kapitalinių statybų perspekty gamybine ir pedagogine prak LTSR MA Etnografinį-istori- viniai planai 1959—1965 me nį muziejų, erdvių kambarių tams. Tai naujos universiteto tika. Pagerėjo mokslo tiriamasis gaus Istorijos-filologijos fa perspektyvos. Sutinkant 1958 metus, lin darbas, padidėjo universiteto kultetas. Teisės, Ekonomikos leidinių skaičius. Jei anks ir Istorijos-filologijos fakul kiu visiems studentams, moks čiau mes išleisdavome vieną- tetuose bus įvestas centrinis lo darbuotojams, pagalbiniam du „Mokslo darbų” tomus, šildymas. Toliau bus restau personalui daug energijos ir tai šiais metais išleisti 4 to ruojami universiteto architek pasiryžimo kūrybiniame dar A. Baryso fotoetiudas mai. Pirmą kartą išleistas tūros ir dailės paminklai, tvar- be. studijose. „Vilniaus Valstybinio Univer siteto žinynas” — labai svar bus informacinio pobūdžio leidinys apie Vilniaus univer sitetą. Naujaisiais metais, vado rojo patirties gamyboje. Sis gražiais būriais stropiai, nuo- vaujantis šių metų patyrimu lūžis užtikrina mus, kad nuo širdžiai, su pamėgimu eina bus toliau racionalizuojamas šiol dideli mokslo atradimai ne įvairių specialybių mokslo da mokymo procesas. Geriems betarnaus grobuonių užma lykus. Linkiu jauniems drau studentams, kad jie turėtų čioms, naikinimui ir pavergi gams per mokslą ir darbą daugiau laiko savarankiškam mui, o bus panaudojami tai stiprinti visų gamybos bei kul darbui, bus leidžiama laikyti kai stiprinti ir žmonių gero tūros įstaigų kadrus ir siekti, egzaminus semestro viduryje. vei kelti. kad mūsų Tėvynė nuo didelių Siekiant teorines žinias pra Reikšminga taip pat, kad miestų iki tolimiausių perife turtinti praktiniu patyrimu, pasaulio tautų troškimas iš rijos rajonų ištisai taptų lai toliau gerinsime gamybinę bei pedagoginę praktiką, daž saugoti taiką visur, neišski mingu, žydinčiu kraštu. niau organizuosime gamybines riant kapitalistinių valstybių, P. Slavėnas ekskursijas. tampa dabar vis galingesniu politikos veiksniu. Karo grės mę šalinant, auga galimybės NAUJIEJI METAI PASVEIKINO kūrybai — mokslui, menui, monės, jog 1957 m. profsą Naujieji Metai jau buvo be tik perrinktą seną ir kar- jungos komiteto pirmininką junga ką naudingiems išradimams. žymiai pagyvino dar žadą keliauti toliau, kai už drg. M. Ragevlčių. Kai atvy tu naują dėstytojų profsąbą — ji aktyviau dalyvavo durų pasigirdo telefono skam Kai kuriais istorijos laiko ko Naujieji Metai, vietkomo sprendžiant bendrai su admi butis, o po to prasidėjo toks tarpiais liaudžiai reikėjo pirmininkas buvo labai užim nistracija ūkinius-buitinius įdomus pokalbis, jog Naujieji kaupti savyje didelę ištvermę. tas — jis tik paprašė Nau klausimus, išplėtė kultūrlnį- Metai prikišo prie durų ausį. Kai kuriais momentais reikė juosius Metus padėti susijung masinį darbą. davo stoti į žūtbūtinę kovą. ti dėstytojų ir studentų prof (Nemandagu, bet labai jau T,ur būt, neapsiriksiu pasaky Tačiau didžiausi darbo įdomu!). Štai ką išgirdo: sąjungoms taip, kaip jos yra damas, kad bene aktualiausias sujungtosios gamyboje — au trūkumai, taisytini naujais — Perspektyvinis planas... dabarties uždavinys bus kuo ditorijoje, kabinete, labora metais — tai, pirma, apleis Taip, taip. Tarėmės, sudarėm. sparčiausiai įsisavinti mokslą, tas pagrindlns darbo baras: Sumanymai dideli. Čiurlionio torijoje. kuo plačiausiu visaliaudiniu Tuomet Naujieji Metai pra profsąjunga beveik nesidomė gatvėje išplėsti studentų mastu. Nuo to priklausys mū dėjo vartyti gruodžio pabai jo gamybine veikla — moky miestelį —- pastatyti naują sų šalies gerovė, jos ekonomi goje įvykusios dėstytojų prof mo procesu. Antra, profsąjun mokymo korpą, su auditorijo nė raida ir politinė galia. sąjungos konferencijos pro gos veiklos pagyvėjimas dar mis, kabinetais ir pan., moks nepasiekė žemutinės gran lo personalo gyve Svarbius dabarties atsiekltokolus. Konferencija įvyko tuoj dies — profgrupės. mus žymia dalimi lėmė milži namąjį namą, grapo TSKP CK plenumo Nu niškas mokyklų bei mokslinio Profsąjunga turi dar pla liūs studentų kultyrimo įstaigų išugdymas Ta tarimo apie profesinių sąjun čiau domėtis ir kištis į vi tūros rūmus, Galgų darbą, ir savo veiklą bei sas universiteto gyvenimo sri rojame apie talp rybų šalyje. Išnyko girdėtoji planus profsąjungos akty tis, pakelti reiklumą ir admi •eikalingus Bibburžuaziniais laikais „inteli vistai vertino partijos nuro nistracijos atžvilgiu, rūpintis liotekos rūmus. gentų perteklio” baimė. Mūsų jaunimas tinkamai įvertina dymų šviesoje. socialistinės nuosavybės ap —i Gražūs su Buvo prieita bendros nuo sauga, idėjiniu-politiniu prof manymai, — tarė naujas galimybes mokytis: sąjungos narių auklėjimu. Naujieji Metai ir, Palinkėkime, tad, profsą išsigandę griežto jungos aktyvui įvykdyti Nau sekretorės žvilgs jaisiais Metais užsibrėžtus nio, nudūmė to gražius sumanymus. liau.
tirai
PLANAI
AUJAMETINIS TOSTAS
D I DELI
DRĄSOS IR KŪRYBOS METAI
ik
Šiuos Naujus Metus turime grindą laikyti drąsos ir kli bos metais. Jau daug kartų ūsų planetą apskriejo dirbliai Žemės palydovai. Žmois apvaldęs upes, garsą, iktrą, oro padanges, išgaatominių branduolių enerją, dabar tiesia sparnus į ingaus šviesulius, į plačias šaulio erdves, kadaise valzotas tik dievų būstine. Reikšminga taip pat, kad cializmo stovykla savo ikslu ir technika dabar aišai pralenkia kapitalistinį paulį. nežiūrint didelės pasta-
k
Jau po pirmųjų paskaitų, > pirmųjų praktikos užsinimų I k. medikai suprato, ( id medicina toks mokslas, įrį, kad ir kiek bestudijuo tu, niekad nejausi pasitenki.' mo savo žiniomis. Todėl ne1 uostabu, kad. artėjant egzainų sesijai ir įskaitoms, dauV slls su nerimu galvoja apie r£ įsiruošimą. Pasirodė, kad vilkas ne . iks jau baisus, kaip jį įsiij! iizduoji. Visi, kurie sąžlnin? ii dirbo, visiškai galėjo pa’r kliauti savo žiniomis, nebi>dami Jokių „sukirtimų”. Didesnė dalis fakulteto stu?ntų — sportininkų fizinio ‘ ivinimo įskaitą užsitarnavo ar ketvirčio bėgyje Rim,s iau buvo sutikta lotynų kalL a. Dėstytojas Kazlauskas nej. allėjo klausimų, bet studen
lankė trikotažo fabriką „Spar ta”. Tai viena iš didžiausių Tarybų Lietuvos įmonių. Ji savo išleidžiama produkcija aprūpina ne tik respublikos gyventojus, bet ir visą Sąjun gąPirmiausia užėjome į ce chą, kuriame pervyniojamas brokas, ardomos kojinės, kad iš tų siūlų būtų galima megz ti naujas. Paskui stebėjome, kaip mezgamos kojinės, pus kojinės. Viena daroinniK, ap tarnauja dvi mašinas. Susiža vėję žiūrėjome, kaip, judant nesuskaitomoms adatoms, mezgamos raštuotos puskoji nės. Buvome ir sukirpimo ce che Matėme darbininkę, ku ri vienu metu sukerpa 100 vaikiškų marškinėlių. Įdomu ir dažymo, plovimo, džiovinimo cechuose. Ir ten grupė ap pagrindinį darbą atlieka ma
tams Česniui, Gerdaitytei, Čer niauskaitei ir kitiems nepri trūko ir atsakymų. Atsirado ir pirmieji pavarytieji, bet jie, atrodo, susigriebs. Tegul ne užmiršta, kad šiuo atveju „lingua latina širdį gadina”. Nerimą draugams kelia G. Burovsklo žinios. Jis pralei do daug užsiėmimų ir jau čiasi silpnas beveik Iš visų dalykų. Bet ateitis jo paties rankose. Padėti jam pasiruo šę visi bendrakursiai. Nėra abejonės, kad medi kai išlaikys šį „pirmąjį krikš tą”. Iš Didžiosios auditorijos sienų į juos su viltimi žiūri akad. VI. Kuzmos, prof. J. Kairiūkščio žvilgsniai. Daug iš jų tikisi visi dėstytojai. Jų laukia šalis. R. Gineitis MMF I k.
Neseniai musų
šinos. Mums labai patiko fab riko laboratorija, kur sužino jome, kaip nustatomas siūlų drėgnumas, švarumas, atspa rumas. Ekskursiją ruošė dėst. Ja sinskienė ir grupės aktyvas. Buvo įdomu. Norėtųsi dau giau tokių išvykų. B. Šumauskaitė ChMF II k.
*♦« Foto reportažo paskaitas neblogiau už vyrus mėgsta ir merginų grupė. Mūsų penke tukas jau išmoko užtaisyti „Liubitelį”, „Zorklj”, „Smeną”. „Fed" ir kt. aparatus. Pereitas užsiėmimas buvo įdomiausias: ką tik iškritus sniegui, padarėme pirmąsias nuotraukas. A. Musvickaitė I k. žurnalistė.
Dar viena šeima
Ar žinote, kas jie tokie? — A! tai filologų aktyvis tas Juozas Stepšys, — pasa-
kys kone kiekvienas ir ims vardinti: — prieš du merus jis buvo lituanistų gruoės komjaunimo sekretorius, pas kui [akulteto biuro narys, sienlaikraščio „Už tarybinį mokslą” redaktorius, „Spor to" korektorius, literatūros krtikas... O apie greta sėdinčią mer gaitę pasakys, kad tai jo kur so draugė Genutė Kubiliūtė stropi, darbšti, protinga mer gina. Ir kad jie aubu drau gauja. E... draugai! Tai dar ne viskas! Jūs nežinote paties svarbiausio — kad šiais Nau jais Metais jiedu kuria savo šeimos židinį.