Dėstytojo - komunisto pareiga Kiekvienas tarybinis aukštosios mokyklos dėstytojas kar tu yra ir jaunimo auklėtojas. Tai, atrodo, aksioma, dalykas visai neginčijamas, savaime suprantamas. Kitaip ir būti negali. Bet ypatingas vaidmuo ir ypatinga atsakomybė dentijos auklėjimą tenka dėstytojui komunistui. Mes turime rūpintis, kad mūsų auklėtiniai taptų ne tik gerais savo dalyko specialistais, bet ir puikiais tarybiniais žmonėmis tikiąja to žodžio prasme, žmonėmis pareigin gais, sąžiningais, visapusiškai išsilavinusiais, pasirengusiais aukotis mūsų Partijos idealams, komunizmo statybos rei kalui. Apie komunizmo statybą, apie komunistinę moralę, apie naujo žmogaus formavimą turi studentams kalbėti ne vien visuomeninitĮ disciplinų dėstytojai. Kartais net didesnio po veikio čia galėtų pasiekti studento specialybės dalyko dėstytojas, profiliuojančios katedros dėstytojas, kuris stu dentą savo dispozicijoje turi ilgesnį laiką, kuris studentą geriau pažįsta. Juk, norint auklėti, svarbu yra gerai pažinti auklėja mąjį. Ir pažinti kaip galima greičiau, gal jau per stoja muosius egzaminus. Tai galėtų pasiekti tik profiliuojančių katedrų dėstytojai. Jiems nesunku pažinti studentų nuotai kas, jų interesus, apsiskaitymą, idealus, įpročius. Gerai, jei dėstytojas komunistas dėsto kurią nors prakti nio pobūdžio discipliną jau I kurse. Jis tada gali rasti progų kalbėtis su kiekvienu studentu seminarų, koliokviu mų, konsultacijų metu. Ir studentai neturi jausti, kad jie yra tyrinėjami ir auklėjami. Gerai pažinęs studentą, dėsty tojas komunistas turi sekti jį per visą mokymosi laiką, neišleisti jo iš akių ir toliau. Dėstytojas komunistas rūpi nasi studento ideologiniu augimu, jis turi žinoti, ką studen tas skaito, kaip elgiasi, ką galvoja, kaip mokosi. Ir ypač rūpinasi studento pareigingumo jausmo ugdymu. Dėstyto jas — komunistas pats turi būti pareigingas, reiklus ir tei singas. Komunistas negali tylėti, o turi būtinai reaguoti, jei ku riame nors kurse pasitaiko akscesų, moralinių iškrypimų, jei kai kurie studentai girtauja, blogai mokosi. Palaikyda mas glaudų kontaktą su grupe ir ypač su jos aktyvu, komunistas laiku tą pastebės ir kovos už negeistinių reiš kinių pašalinimą: pasiūlys apsvarstyti studentą komjaunimo grupėje, katedroje, dekanate. Komunistas skaito „Tarybinį studentą", domisi studentų sienine spauda, aktyviai dalyvauja, svarstant aktualius studentų moralės auklėjimo klausimus. Dėstytojas—komunistas turi jausti pareigą dažniau daly vauti studentų rengiamose priemonėse, ypač ten, kur ryš kėja jo pažįstamų studentų elgesys: susirinkimuose, vaka ruose, išvykose. Jis dažniau lanko studentų bendrabučius. Komunistas turi būti populiaria figūra, jis privalo rūpintis, kad studentai jį gerbtų ir mylėtų. Žinoma, čia netinka pigi demagogija. Reikia ne pataikauti studentų silpnybėms, ne globoti apsileidėlius ir tinginius, o griežtai kovoti su stu dentų ydomis. Komunistas turi likti visada reiklus, princi pingas, o reikalui esant, ir griežtas, bet teisingas. Tik tokį studentai nuoširdžiai mylės, tik tada jis galės daryti teigia mą poveikį. Būtų gera, jei partinėse grupėse iš kiekvieno komunisto periodiškai būtų reikalaujama atsiskaityti, kaip jis dirba su studentais auklėjamąjį darbą. Jeigu šiuo darbu visi mes nuoširdžiai rūpinsimės, mūsų studentų tarpe nebus miesčionių, o mūsų auklėjami specia listai bus idėjiški žmonės, visiškai atsidavę komunizmo statybos idealams. Doc. R. MIRONAS V
Fašizmo aukoms atminti TSKP istorijos katedros iniciatyva Universiteto prof sąjunginė organizacija, prisi dėdama prie sumanymo vi suomeninėmis lėšomis pasta tyti IX-tame forte paminklą žuvusioms fašizmo aukoms at minti ir geriau sutvarkyti for to teritoriją, organizavo lėšų rinkimą. Fakultetuose, moksli nėje bibliotekoje, Sporto, Es tetikos ir kitose katedrose at surinko skiri profbiuiai 1373,75 rub. Gražų ir sektiną pavyzdį parodė Universiteto visuomeninės organizacijos. Jis kalba, kad mes nepamiršome praeities. „T. stud". inf.
n
RUDUO SEKLYČIOJE“
1966 m
lapkričio mėn. 30 d
TRECIADIENIS
Nr. 35 (582) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Gestų kalba Trečiadienj studentai turėjo progos matyti Aktų salės scenoje Maskvos Mimikos ir gesto teatro artistus. Teat ro, kuris buvo sukurtas 1963 metų pavasarį ir kuris jau antrą kartą vieši Lietuvos sos tinėje. Mimikos ir gesto teatras — neįprastas. Dramos veikalai čia perteikiami pantomimos plastika. Tekstą skaito akto riai ir, beje, gana meistriškai. „Aukštas meistriškumas ir retas balso transformacijos menas, kurį visiškai yra įsi savinę artistai S. Tomaševskaja, ir J. Michailovas, daro juos nuolatiniais spektaklių dalyviais", — neseniai rašė „Vakarinės naujienos". Studentai turėjo progos pa matyti didžiojo anglo V. Šeks pyro 2 veiksmų komediją „Dvyliktoji naktis". Spektak lio režisieriai-statytojal — L. Kalinovskis ir V. Ščeglovas, dailininkas — G. Fiodorovas. Žiūrovai puikiai suprato ko medijos veikėjų aistras, ydas, mintis, perteiktas gesto ir pantomimos kalba. Norisi padėkoti teatro artistams, administracijai lr, aišku, mūsų Kultūros klubui už gerą paslaugą. Palinkėkime teatrui sėkmės. J. JUODUPIS
Svečiai iš VFR Neseniai Universitete sve čiavosi mūsų šalyje viešinti Vokietijos Federatyvinės Res publikos socialistinės studen tų sąjungos delegacija. Vo kiečių aspirantai partiniame komitete susitiko su Filosofių jos katedros dėstytojais, kom jaunimo komiteto darbuoto jais. „T. stud." inf.
. .. Lėtai kyla uždanga. Scenoje tamsu, tik pamažu iš. nyra kažkokie kontūrai. Stai ga suspindi žiburėlis. . . Taip prasideda B. Sruogos drama „Baisioji naktis". Šeš tadienio vakare Aktų salėje įvyko šios dramos premjera. Tai Universiteto teatrinės stu dijos trečiakursių dovana, skirta B. Sruogos gimimo me tinėms pažymėti. Veikalo re žisierius L. Ciunis, dailininkai: P. Bielskis ir Vt. Kosciuška. Į premjerą atėjo svečių: nu sipelniusios meno veikėjos, aktorės E. Žalinkevičaitė-Petrauskienė ir T. Vaičiūnienė, teatro istorikas V. Maknys, teatrologas A. Vengrys ir kt. Ir daugybė publikos: dėstyto jai, studentai. Salė buvo pil nutėlė. Paveikslas keičia paveikslą. Jei iš pradžių salė dūzgė lyg bičių avilys, tai dabar įsivy rauja tyla. Veiksmo įtampa vis auga ir auga. Jaučiamas laukimas kažko baisaus ir ne paprasto. Klaikią tamsią naktį užsimezgė veiksmas, tokią pat naktį artėja atomazga. Kulmi nacija jau paskutinėse sceno se, atomazga netikėta, labai trumpa ir staigi. Pakartas Jur gis Skumbinas, paklaikęs jo tėvas, po pakelės kryžium su klupusi motina ir besiblaškan čių valstiečių būrelis... Kaip jiems pabėgti iš šitos nakties? Kraupi muzika lyg paskutinis atodūsis... ir tada užsidega šviesos. Finalas sukrečia vi sus. Pliūpteli plojimų audra. Artistams įteikia gėlių, svei kina. Ar verta dar kalbėti apie spektaklio pasisekimą? Žiūrovai jau viską be žodžių pasakė. O vis dėlto aš noriu suži noti, ką apie premjerą galvo ja mūsų gerbiami svečiai. Prieinu prie E. ŽalinkevičaitėsPetrauskienės, buvusios akto-
Kviečiame būrin
Čekanausku ir E. Pilypaičiu. Architektai papasakojo apie dabar vykdomas ir projektuo jamas Vilniaus miesto staty bas, apie naujus miesto ra jonus ir senamiesčio ateitį. Klausytojus labai sudomino naujo studentų miestelio An takalnyje projektas. Susitikimo pabaigoje sve čiai pasidalijo įspūdžiais iš neseniai įvykusio Architektų suvažiavimo ir atsakė į susi rinkusių klausimus. V. MARTIŠAUSKAS
1964 metai. Į Universiteto Ansamblio XX-čio iškilmes susirinko visų kartų ansamb liečiai. Senieji dainos, muzi kos ir šokio draugai vėl išėjo į sceną. Jie parodė, kad ne paisant amžiaus, daina ir en tuziazmas liko tokie, patys, kaip ir prieš dešimt, penkio lika, dvidešimt metų. Orkest rantai ir šokėjai po to išsi skirstė. Senieii lioristai nu tarė dirbti ir toliau. Ypač kai kartu su jais buvo gerbiamas vadovas Vyt. Cetkauskas. Ir štai jau dveji metai, kaip gyvuoja ir auga Universiteto absolventų choras. Tiesa, ja me dainuoja ir Universiteto darbuotojų būrelis. 1965 m. Dainų šventėje choras iško vojo garbingą IlI-ią vietą, ap-
Kaina 2 kap.
Baisioji naktis" Aktų salėje
Universiteto kavinė sekma dienį iš tiesų priminė lietu višką seklyčią, kvepiančią pavargusiu rudeniu. Lituanis tai-diplomantai padarė viską, kad susirinkusieji nenuobo džiautų. Ant stalų pienas, tra dicinė kavutė, lietuviškas vy nas, gira, tortai. Kavinėje skambėjo liaudies dainos, ai Norime būti einšteinais dėjo žaidimų ir šokių linksmi ritmai. Niekam nepabodo Praėjusią savaitę Universiteto 13-oje auditorijoje velkė klausytis jaunųjų poetų eilių, respublikinė studentų mokslinių darbų paroda-apžlūra. Ap senų dėstytojų pasakojimų, žiūrai buvo pateiktas 171 Universiteto, kitų respublikos epo, kuriam pradžią davė aukštųjų mokyklų auklėtinių darbas. „seklyčios" šeimininkai. Būtų gerai, jei kiekvie nais metais diplomantai ruoš tCDWCDBC2>BCDBC3BC3BCDBCD«<-->»r->BCD»C3H<=>BCZ tų panašius vakarus, o į juos susirinktų gausesnė ir įvaires nė auditorija. S. RADIŠAUSKAITE
Pokalbis su architektais Paskutiniu metu Universi tete ruošiama gana daug su sitikimų su menininkais, mokslo ir visuomenės veikė jais. Tokiuose susitikimuose liečiami klausimai kartais būna gal ir tolimi studijuoja mai specialybei. Tačiau kiek vienam studentui, norinčiam visapusiškai susipažinti su gy venimu, šios priemonės duoda daug naudos. Praėjusią savaitę Kolonų salėje įvyko susitikimas su vedančiais respublikos ar chitektais — A. Nasvyčiu, M.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
rėš ir režisieres; dabar gyvai besidominčios menine saviveikla. — Kokį įspūdį paliko spektaklis? Kurie atlikėjai jums labiausiai patiko? — Veikalas sunkus, para-
» B B
L
jąją
B K 888
:
I t //.į 1
K'-!)# žį.-;
iiiM*
V. TEBELIŠKIO nuotraukoje: scena iš spektaklio.
sytas baltosiomis eilėmis. At sižvelgiant į tai, jis labai ge rai atliktas. Ypač patiko fina linės scenos. Visi artistai pui kiai vaidino, talentingi. Man labiausiai patiko Motina, Tė vas, dėmesį patraukė Kazelis (V. Jurgelevičiūtė). Vėliau, tiesa, jo vaidmuo nežymus. Visi artistai dar labai varžosi, jauni, — nusišypso E. Pet rauskienė. — Kaip ir visur, yra šiokių tokių trūkumų. O šiaip spektaklis paliko labai gerą įspūdį. T. Vaičiūnienė: — Mane džiūgina jau vien tai, kad jaunimas imasi tokio sunkaus dalyko. Aš pati jau nystėje vaidinau motiną
— O kaip jums patiko <3. Banaičio Jurgis Skumbinas? — Šis studentas turi pui kius davinius, tik jam dar trūksta karštumo, tempera mento, kalbos įtaigumo.. . Tiesa, spektaklyje yra pritempimo, kaip sako profesionalai, bet šiaip jis labai gerai pa statytas. Mane tiesiog sujaudi no paskutinis veiksmas ir pas kutinė scena... Šie pagyrimai — didžiau sias atpildas artistams už jų darbą ir didžiulį entuziazmą. ... O užkulisiuose gyva ir triukšminga, kaip visada po spektaklio. Visi bėgioja, tem pia butaforiją, valosi grimą. (Nukelta į 2 psl.)
FIZIKŲ RŪPESČIAI
Spausdlname „Tarybinio studento" korespondentės A. BARANAUSKAITĖS pasikalbė jimą su Fizikos fakulteto de kanu. fizikos-matematikos m. k. J. SLAVĖNU.
1. Kaip jaučiatės naujuose rūmuose? Perdavus eksploatacijai naują priestatą, mokymo ir mokslinio-tiriamojo darbo sąlygos fakultete žymiai pa gerėjo. Tačiau patalpų sto kos problema ir dabar lieka neišspręsta. Būtina išplėsti bendrosios fizikos mokomą sias laboratorijas, nes be fizi kų jomis naudojasi kitų fa kultetų studentai. Dėl Uni versiteto administracijos — ūkio darbuotojų aplaidumo dar iki šiol naujam priestate neveikia biblioteka ir skai tykla, nėra rūbinės, trūksta elektros automatų. Elektros įtampa pastatui teikiama lai kinu kabeliu, kuris stipriai įkaista ir sudaro gaisro pa vojų.
lenkdamas daugelį senesnių kolektyvų. Ateinančiais metais choras yra numatęs dalyvauti visose chorinėse varžybose. Tačiau mums labai stinga dainos mylėtojų. Universiteto Kultūros klu bas ir choristai kviečia visus Universiteto darbuotojus, tar nautojus ir dėstytojus, ypač tuos, kurie yra dainavę, įsi jungti į choro dalyvių gre tas. Choras repetuoia trečiadie niais 19 vai. Ciūilionio Aktų i salėje. 2. Kokią pagalbą dekanatui Tad — būrin, būrin drau teikia fakulteto organizacijos? gai! Kviečiame.
WU Kultūros klubas Absolventų choro valdyba
Skumbinienę, todėl ją ypač atidžiai sekiau. Man atrodo, kad atlikėja vaidino labai ge rai. Tik verpti ji nemoka, ma tyt niekur nemačiusi. Juk da bar retai kur berasi bever piančią senute...
Didelę. Labai sunku būtų viską glaustai išvardinti. Pvz., partinė organizacija aktyviai
pasireiškia visuose fakulteto darbo baruose, padeda spręs ti principinius studentų moky mo ir auklėjimo klausimus. Didelis dekanato pagalbi ninkas — komjaunimo orga nizacija. Ypač daug padeda komjaunimo komiteto akade minis sektorius. Komjaunuo liai aktyviai kovoja už aka-1 deminės drausmės stiprinimą. Daug prisideda visuomeninės organizacijos, skirstant Sti pendijas, bendrabučius ir pan. 3. Kaip ruošiatės žiemos egzaminų sesijai? Studentai egzaminams ruo šiasi ištisą semestrą — dauge lio disciplinų pravedami ko liokviumai, vyksta seminari niai užsiėmimai. Palyginus su ankstesnėmis egzaminų sesijo mis, bus kiek padidinti įskai tų ir egzaminų reikalavimai. Viena iš priežasčių — page rėjusios darbo sąlygos. Be to, galvojame atsisakyti nuo lengvo įskaitų nukėlimo į sesiją, prie ko studentai bu vo anksčiau pripratę. 4. Mūsų redakciją ir skai tytojus domina, ką jūs, drau gas dekane, veikiate laisva laikiu? Laisvalaikio neturiu. Jeigu turėčiau laisvo laiko, didžiąją jo dalį skirčiau moksliniam darbui.