VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
PROF. M. LOLAI—70 METŲ I Niekas nepasakytų, kad Jam septyniasdešimt. Linksmas, labai energingas. JĮ kasdien matome Universiteto auditorijose, katedroje už darbo stalo sprendžiantį aktualias mokslines žemės ūkio problemas. M. Lola gimė Ukrainoje, neturtingų valstiečių šeimoję. 1916 metais, baigęs aukštesniąją pradinę mokyklą ir Išlaikęs mokytojo egzaminus, pradėjo dirbti mokytoju. Spalio socialistinė revoliucija, prasidėjęs pilietinis karas, karinė intervencija reikalavo aiškaus apsisprendimo ir neišpasakyto jėgų įtempimo. M. Lola aktyviai įsijungė į kovą už Tarybų valdžią. 1920 metais įstojo į Komunistų partiją. Tuoj pat išrenkamas partinės organizacijos sekretoriumi, vėliau — partijos rajono komiteto sekretoriumi, siities partinio komiteto nariu. Aktyviai dalyvauja ypatingos paskirties dalinių veikloje, kovodamas prieš kontrrevoliucines ir diversines gaujas. Nutilus pilietinio karo šūviams, M. Lola grįžta prie pedagoginio darbo, pats mokosi. 1928 metai — M. Lolos pedagoginio-mokslinio darbo aukštojoje mkykloje pradžia. Vadovauja Krasnodaro, vėliau Rostovo prie Dono pedagoginiams institutams, Šiaurės Kaukazo švielimo skyriaus mokslo sektoriui, rūpinasi švietimo kadrų ruošimu. 1933 metų pradžioje partija, siekdama sustiprinti žemės ūkį, kviečia komunistus j kaimą. Išvyksta ir M. Lola. Vienok jubiliatas nepamiršta Ir mokslo bei pėdagogikos. 1944 metais M. Lola pereina dirbti Permės Žemės ūkio instituto direktoriumi ir Politinės ekonomijos katedros vedėju. Greitu laiku spaudoje pasirodo nemaža darbų žemės ūkio ekonomikos klausimais. Dar po metų kitų apgina kandidatinę disertaciją „Darbo apmo■įėjimas kolūkiuose". Nuo 1951 metų M. Lola pradeda dirbti Vilniaus Valstybinlame universitete. Čia jis vadovauja Ekonomikos fakulteto Politinės ekonomijos katedrai, daug dirba, ruošiant mūsų respublikai kadrus, vystant ekonomikos mokslą. Jo mokslinio tyrimo darbo problematika ir kryptis Universitete susijusi su kolūkių ekonomikos problemomis. Jis toliau Intensyviai tiria kolūkių ekonomiką, darbo rezultatus skelbdamas spaudoje. 1964 metais apgina ekonomikos mokslų daktaro disertaciją „Darbo našumas kolūkiuose". Ir toliau rašo kolūkių ekonomikos, ekonominės teorijos ir ekonominių mokslų istorijos klausimals. Tai puikus pedagogas, turintis didelį autoritetą studentų ir dėstytojų tarpe. Jo skaitomų politinės ekonomijos, ekonominių mokslų istorijos ir politinės ekonomijos dėstymo metodikos kursų studentai klauso susidomėję, M. Lolai vadovaujant, buvo paruošta daugiau kaip 40 politinės ekonomijos dėstytojų, kurie sėkmingai dirba aukštosiose mokyklose, mokslo Įstaigose, partiniuose or^anuose. Daugelis jų paruošė ir apgynė kandidatines disertacijas. Vaisinga mokslinė, pedagoginė Ir visuomeninė M. lotos veikla buvo ne kartą pažymėta, o 1959 metais jam buvo suteiktas Nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Šiais metais suteiktas ir profesoriaus vardas, Linkime mūstj jubiliatui toliau sėkmingai dirbti, llnkime geros sveikatos, neišsenkančios energijos. Prof. dr. M. GREGORAUSKAS, Doc. J. TAMOŠIŪNAS, Ekonomikos m. k. A. MITRIKAS
| | |
| | |
f | f | | | | |
1966 m.
7/00 o
o
lapkričio mėn.
d
TUBENTAS KETURI KLAUSIMAI TEISININKAMS semestrą sukviesti savo rajo no studentus, o Universitetas komandiruotų dėstytojus, ku rie pravestų konsultacijas, pa skaitytų paskaitas. Kitose res publikose tam tikslui yra su darytos visuomeninės komisi jos. Reikėtų pabandyti ir mums. Taigi ateityje reikėtų pa galvoti ir apie studentų-neakivaizdininkų mokymosi są lygų pagerinimą. Kitaip — jie iš tikro gali apvilti fakulte tą. „TARYBINIS STUDENTAS". Kaip dėl studentų pažangumo kovoja visuomeninės fakulte to organizacijos? DOC. S. VANSEVICIUS.
Nemažai dirba komjaunimo organizacija. Fakultete yra sudaryta akademinė komisija, kuri kontroliuoja pažangumą, paskaitų lankomumą ir kt. Prieš egzaminų sesiją visuose kursuose, grupėse vyksta ga mybiniai susirinkimai, kur stengiamasi išaiškinti trūku mų priežastis. Po sesijos orga nizuojame akademinius va karus, kurių metu suvedame semestro rezultatus. „TARYBINIS STUDENTAS". Kas dar naujo fakultete? DOC. S. VANSEVICIUS. Reikšmingesni, atrodo, bus 1967-ieji — jubiliejiniai me tai. Fakultete bus ginamos 5 kandidatines ir 2 daktarinės
Už ilgametį mokslinį-pedagoginį darbą ir aktyvią visuo tinę veiklą, ryšium su gimimo septyniasdešimtosiomis tinėmis apdovanoti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko tdo universiteto Ekonomikos fakulteto Politinės ekonomikatedros vedėję, ekonomikos mokslų daktarą, Lietuvos I nusipelniusį mokslo veikėją drg. Michailą Lolą LietuTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS dus, 1966 m. lapkričio 19 d.
Nr. 34 (581) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
disertacijos. Šiomis dienomis vykstu į Aukštojo mokslo ministerijos mokslinę-techninę tarybą, kur skaitysiu pranešimą apie fa kulteto mokslinį-tiriamąjį dar bą ir dalyvavimą respublikos įstatymų koodifikacijos darbe. Ši kelionė žada duoti nemaža naudos. Mūsų studentai šefuoja Le nino rajono milicijos vaikų kambarį. Dažnai mūsų stu dentus galima sutikti sostinės gatvėse su raudonais raiščiais. Štai netrukus šimtas žmonių dalyvaus eiliniame reide. Jie stebės, kaip vykdomas mies to DŽDT Vykdomojo komite to nutarimas „Dėl nepilna mečių elgesio viešose vieto se". „TARYBINIS STUDENTAS". Ačiū. =?!
----
KELIUS PASIRENKA ŽMONĖS — Visi keliai veda Į Ro mą, — sakydavo senovėje. — Visi keliai veda Į Uni versitetą, — būtinai perfra zuos studentai. Šiais keliais ateina žmonės iš visų respublikos kampelių. Tik ką iš mokyklos smalsūs. Aplink nepažįstami veidai ir tas naujas vardas „fUksas"... Pirmomis rugsėjo dienomis skelbimų lentos marguoja nuo pasiūlymų. Kviečia šen, prašo ten... Ką pasirinkti? .. — Kuriems galams tas vi suomeninis darbas? Lyg savo reikalų neturėčiau... — O man patiktų. Tik lai ko nėra. Seminarai, koliokviu mai. .. Niekaip nespėju... — Negaliu be visuomeni nio darbol.. Gyvenimas ne prasmingas, neįdomus... Trys žmonės, trys nuomo nės. .. Kalbėjosi, jos vieną dieną prie filologijos berželio. Trys mergaitės. Apie trečiąją ir noriu papasakoti. ... Atėjo Virginija Tiškevičlūtė iš Šilutės vidurinės mokyklos. Mergaitę viliojo ro mantiškoji geologija, ekspe dicijos. Bet nugalėjo meilė kalboms... Šiandien Virginija — antro kurso germanistė. — Sunku buvo iš pradžių... Mokykloje buvau Įpratus vi sur dalyvauti, čia nepažįstami žmonės. Nedrąsu... Virginija buvo mokyklos komjaunimo organizacijos
sekretorė. Visada su žmonė mis, visada pačiame gyveni mo sūkury... Todėl sunku dabar apsiriboti vien tik stu dijomis. .. Muzika lydi žmogų nuo pat vaikystės... Joje ir džiaugsmas, ir liūdesys... Mėgsta Virginija dainą. To dėl įstojo Į Universiteto Aka deminį chorą... — Tiesa, repeticijoms su gaištu nemažai, bet tai savo tiškas poilsis... Ne tik chore dalyvauja Virginija. Ji — kurso kom jaunimo biuro narė, daug lai ko skiria savo pareigoms. — Ne, mokslui tai visai netrukdo. Spėju visur. Dar nuo mokyklos laikų Įpratus... Virginija nutylėjo, kad mokyklą baigė sidabro me daliu, kad ir dabar jos įskai tų knygelėje tik vienas ket vertas. .. Likusieji visi pen ketai. Ne vienas, (stojęs į Uni versitetą, nusivilia savo spe cialybe, pamato, kad ne ten pateko... O Virginija? Ar nesigaili, nestojus Į geologi ją?.. — Ką jūs?.. šiemet vokie čių kalba dar labiau patinka. Ji man atveria naują pasaulį. Labai mėgstu skaityti, ypač vokiečių literatūrą. Patiko vertimai, bet dabar, skaityda ma vokiškai, tarsi iš naujo ją atrandu... Vieną rytą pamačiau Virgi niją prie šerkšnu pražilusio
Z22ZZZZZZZZZZ22ZZZZZZZZZZZK
L DRG. M. LOLOS APDOVANOJIMO GARBES RAŠTU
TREČIADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
| f f f Skaityklose prie knygų pa | f linko studentai, ilgėliau jie užsibūna laboratorijose. Ar i tėja žiemos sesija. Šia proga | mūsų korespondentas V. PREg KEV1CIUS kalbėjosi su Tei g ses fakulteto dekanu doc. S. g VANSEVlClUMI. „TARYBINIS STUDENTAS". g artėjančiai g Kaip ruošiatės g žiemos sesijai? DOC. S. VANSEVICIUS. Stacionarinio skyriaus stu g dentai, kaip ir visada, ruošia g si dviem formom — tai se g minarai ir koliokviumai. Ko | liokviumų sistemą taikome toms disciplinoms, kurios ne g įtrauktos į seminarų planą. g Tokiu būdu galime pilnai pa | tikrinti studentų žinias. g Studentams dirbti savaran g kiškai laiko pakanka. Tačiau g kelia rūpestį kai kurie sunku g mai. Trūksta lietuvių kalba vadovėlių, esantieji rusų kal f ba vadovėliai neatitinka rei | kalavimų, keliamų studentams g studijuojantiems Lietuvos TSR g teisę. Kartu su Medicinos fakulte g | tu turime 60-ies vietų skai g tyklą. Suprantama, tai nenor | mali padėtis. Pridursiu, kad studentams, gyvenantiems pri g vačiuose butuose, ruoštis eg | zaminams dar sunkiau, nes | skaitykla neduoda knygų iš g sinešti į namus, o pirkti va dovėlių taip pat nėra. Taigi | visos šios bėdos nė kiek ne padeda studentams ruoštis sesijai. „TARYBINIS STUDENTAS". Ar neapvils fakulteto neaki vaizdininkai? DOC. S. VANSEVICIUS. Atrodo, kad ir šiemet dides nė neakivaizdininkų dalis at LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS vyks į sesiją nepasiruošę. Pa prastai sunkesnių disciplinų TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS egzaminų neišlaiko apie 40% studentų. Štai, pavyzdžiui, pra !L DOCENTO J. GALVYDŽIO APDOVANOJIMO ėjusią savaitę neakivaizdinin GARBES RAŠTU kai laikė tarptautinės teisės Už ilgametę mokslinę-pedagoginę ir aktyvią visuomeninę egzaminą. Jau yra du dveje iklą, ryšium su gimimo septyniasdešimtosiomis metinėtai. Viena grupė visai neat vyko į šį egzaminą. Didelis s apdovanoti Vilniaus Valstybinio V.-Kapsuko vardo nepažangumo kaltininkas — iversiteto Istorijos ir filologijos fakulteto Visuotinės istovadovėlių trūkumas. Sunkiau įjos katedros vedėją, Lietuvos TSR nusipelniusį moky- sekasi studentams-neakivaizą, docentą Juozą Galvydi Lietuvos TSR Aukščiausiosios dininkams, gyvenantiems to limesniuose rajonuose. Mano iybos Prezidiumo Garbės raštu. nuomone, reikėtų suaktyvinti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo konsultacinių punktų darbą. Pirmininkas J. PALECKIS Iki šiol punktai studentams Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo neteikė beveik jokios para Sekretorius S. NAUJALIS mos. Konsultaciniai punktai galėtų bent 2 kartus per laius ,1966 m lapkričio 18 d.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS ~ TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS
23 d.
berželio. Gal galvojo apie ar tėjančias paskaitas, naujai iš moktą dainą, gal mąstė apie komjaunimo susirinkimą, nau jai perskaitytą knygą... O gal apie ateitį, savo profesi ją- • • — Ne, mokytojos darbo nebijau... Mano mama irgi mokytoja... ... Visi keliai sueina Į Universitetą,.. Sueina ir išsisšakoja į daugybę naujų ke lių. Juos pasirenka patys žmonės. Man atrodo, kad Virginijos pasirinktas kelias yra tikrai tiesus ir geras. R. VALEKAITĖ
SVEČIUOSE— SOLISTAI Ketvirtadienio vakare pas mus svečiavosi Operos ir ba leto teatro solistai. Aktų sa lėje susirinkusiems studen tams teatro vyr. dirigentas, respublikos nusipelnęs artis tas R. Geniušas papasakojo apie kūrybinius planus, apie naujus pastatymus. Vakaro metu skambėjo dainos, romansai, arijos iš operų. Jas atliko solistai L. Šulcaitė, J. Liekis, J. Urvelis, respublikos nusipelniusi artis tė R. Tumalevičiūtė. B. VAINYS !22ZZZ22ZZZZZŽZZZZZZZZZZZZZ5
DAINŲ IŠAUSIU MARGĄ RASTĄ Dūzgia staklelės margoj tarusijos TSR Astravo rajo seklyčioj, no, Gervėčių apylinkės, RimMergelė audėjėlė. džiūnų kaimo audėjos ir daini ninkės. Sekmadienio pavakarę pa Kokia fantazija, ritmas, su traukėm į Universiteto kavi dėtingi ir turtingi rinktiniai nę. Ten rinkosi visi, kurie raštai audiniuose! Ypač pui myli lietuvišką dainą, raš kūs rankšluosčiai, nuostabių tuotas lino drobeles. Vienu audėjų rankų sukurti. O kiek žodžiu, buvo kraštotyros su keturnyčų ir aštuonianyčių eiga arba, liaudiškai tariant, taip ir liko gulėti ritiniuose, suėjimas „Lietuvių liaudies neišskleidę prieš mus visų sa menas"... vo spalvų. Viešnios atsivežė Kavinės sienos nutiestos tokį lobį, kad maža mūsų ka margais rankšluostėliais, puoš vinė nepajėgė sutalpinti. Bu niom lovatiesėm. Prie stalų vo miela, anot vieno svečio, viešnios-senutės senutėlės, Bal akis paganyti gražiais audi
niais. Bet dar daugiau dainų dai nelių, tarsi brangakmenių, pažėrė jos mums. Kaip už traukė: Bernelis šiokis, bernelis tokis. Bernelis puikorėlis... taip ir aidėjo po senojo Uni versiteto skliautais dar se nesnės už jį rugiapjūtės, vestuvių dainos, skundėsi sun. kia martelės dalia... Daug tą vakarą kalbėta apie liaudies menininkus, apie dzūkų audinius ir jų grožį,
apie lietuviško meno kelią į plačiąją visuomenę. O paskui kiek dainų išdai navo visi — ir viešnios, ir studentai, ir dėstytojai. Kas susirinko į šį šiltą, drau; gišką susitikimą? Dauguma, kaip nekeista... Dailės institu to studentai, dėstytojai, dai lininkai, Kraštotyros draugijos nariai ir nedidelė dalis Uni versiteto studentų. ... Viešnios dėkojo už gra žų priėmimą, už studentišką dainą ir žodį. A. ŽEMAITYTE