Visų šalių proletarai, vienykitės!
uara/Binis sctroencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
*
Nr. 34 (976) 1976 m. lapkričio 5 d.
Mano Tėvynė
a —
u
cz
c
SUPLAZDA raudonas šilkas, šventės maršų garsai aidi miestų gatvėmis. Sunku nusa kyti žodžiais pakilią, džiugią nuotaiką: Didžiojo Spalio šventėt Ji brangi visiems pa saulio darbo žmonėms, mylin tiems taiką ir kovojantiems už ją, už draugystę ir pažangą. Šios Spalio šventės įsimin tinos dar ir tuo, jog vyksta iškart po TSKP CK plenumo, nurodžiusio naujas gaires kiekvienam tarybiniam žmo gui, kiekvienam komjaunuo liui. Medicinos fakulteto komjaunuoliai pasitinka šven tes su neblogais pasiekimais moksle ir gamybiniame dar be. Fakultete pagaliau nebe liko nė vieno skolininko, su dideliu entuziazmu dalyvau ta rudens talkose. Gerai dir bo Panevėžio vaismedžių me delyne gyd. medicinos spec. IV k. 1—5 grupės, Panevė žio raj. Libieriškio tarybinia me ūkyje — pediatrijos spec. III k. 7—8 grupės ir kiti. Ūkių vadovai liko patenkinti studentų darbu — tai džiu gina. Revoliucija suteikė visiems mūsų šalies žmonėms galimy bę mokytis, dirbti, tobulėti. Žmogus tapo kūrėju, atiduo dančiu visas savo jėgas, vi sus sugebėjimus vienam tiks lui — savo Tėvynės suklestė A. BAJORŪNAS jimui ir laimei. Teko su studentų statybiniu IF IV k. studentas
DIDŽIOJO Spalio šventės įsimintinos visiems TSRS pi liečiams — tai Tarybų šalies gimimo data. Vienos Revoliu cijos metinės tapo ypatinga mano biografijos eilute: ta da, prieš aštuonerius metus, buvau priimtas į šlovingojo komjaunimo eiles. Jau visiems mūsų, Istorijos fakulteto, komjaunuoliams įteikti nauji komjaunimo do kumentai. Glausdami prie šir dies knygutę su Lenino at vaizdu, bilietą, paženklintą šešių ordinų šlove, ir mes ga lime džiaugtis, bent dalele prisidėję prie didžiojo ša lies darbo — komunizmo kū rimo. Šiandien turim padėkoti re voliucionieriams, kurių nepalaužė nei kalėjimai, nei katorga, tiems, kurie krauju išpirko Naują Laisvės Rytą, mūsų tėvams, kurie statė naujus miestus ir sėjo grūdus. Tai jiems ačiū, kad galime naudotis vienu iš didžiausių Re voliucijos iškovojimų —kiek vienam TSRS piliečiui suteik ta teisė į mokslą. Mūsų kar tai, gal būt, labai sunku įsi vaizduoti, kaip galėtų pakryp ti gyvenimo vaga, jeigu mes negalėtume mokytis. Tik kny gose liko „parduotų vasarų" prisiminimas. Didelis ačiū už šią šviesią rytdieną.
Kelias, lygus šimtmečiams
I
l
i
Švenčiame naujos žmonijos eros — perėjimo iš kapitaliz mo j socializmą — pradžios šventę, Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos 59ąsias metines. Išdidžiai plaz da raudona Tarybų šalies vė liava, paženklinta darbo sim boliu — piautuvu ir kūju. Vi sam pasauliui gerai matomi mūsų tarybinės liaudies lais vo nuo išnaudojimo, įtempto ir nelengvo darbo vaisiai. Pagrįstas mūsų pasididžiaviimo jausmas, širdyse tikrai gera šventinė nuotaika. Lietuvos KP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto ir ra jono Darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto vardu leiskite nuoširdžiai pa sveikinti visą universiteto ko lektyvą artėjančių Didžiojo Spalio metinių proga, palin kėti naujų laimėjimų darbe, moksle, visuomeninėje veikloję, stiprios sveikatos ir as meninės laimės. 59 metai, praėję po Spa lio revoliucijos, — tai galin go ekonominio ir dvasinio Tarybų Sąjungos polėkio me tai. Mūsų šalyje sukurta vi suomenė, nežinanti krizių ir
J. VAITKEVIČIUS Vilniaus miesto Lenino rajono D2DT Vykdomojo komiteto pirmininkas
nedarbo, su nuosekliai au gančia ekonomika, brandžiais socialistiniais santykiais, tvir tai žengianti komunizmo kū rimo keliu. Įsitvirtino tarybinis gyvenimo būdas. Mūsų vi suomenė nežino išnaudojimo, joje nėra socialinės ir nacio nalinės priespaudos. Tarybi niam gyvenimo būdui cha rakteringas tikras kolektyviš-
kūmas, sutelktumas, visų tautų vienybė. Susiformavo farybinis žmogus — savo Tėvynės patriotas .aktyvus komunizmo kūrėjas, „šeši dešimtmečiai, — pažymėjo TSKP CK Generalinis sekre torius drg. L. Brežnevas XXV partijos suvažiavime, — tai mažiau negu vidutiniškai gy vena žmogus. Bet per tą lai ką mūsų šalis nuėjo kelią, ly gų šimtmečiams". Šiomis dienomis įvyko TSKP CK plenumas. Jame labai tu riningą kalbą pasakė TSKP CK Generalinis sekretorius drg. L. Brežnevas, Joje iškelta plati partijos ir liaudies veiksmų programa, realizuojant partijos XXV suvažiavimo nutarimus, sėkmingai vyk dant X penkmečio planą. Įvy kusi TSRS Aukščiausiosios Ta rybos devintojo šaukimo penktoji sesija patvirtino 1976 —1980 metų TSRS Valstybinį liaudies ūkio vystymo ir 1977 metų TSRS Valstybinį liaudies ūkio vystymo planus. Jie ati tinka pagrindinius tarybinės liaudies interesus; juose atsi žvelgiama į specifinius kiek vienos respublikos ypatumus
bei poreikius, užtikrinamas harmoningas jų vystymasis. Toliau kils tarybinės liaudies materialinis ir kultūrinis gyve nimo lygis. Galima pasidžiaugti, kad partijos planai yra supranta mi ir priimtini visiems respub likos dirbantiesiems, kad Ta rybų Lietuvos darbo žmonės sutelktai ir darniai siekia už sibrėžto tikslo. Savo kuklias dovanas, nau jas darbo pergales sudėjo garbingam Spalio jubiliejui ir mūsų sostinės rajonas, pava dintas revoliucijos vado, Ta rybų valstybės įkūrėjo V. Le nino vardu. Tik per paskutinį devintąjį penkmetį rajone žymiai išau go pramonės gamyba, išsiplė tė mokslinio tyrimo įstaigos, sparčiai buvo statomi gyve namieji namai. Rajonas pasi puošė naujais pastatais, nau jomis mokyklomis, lopšeliaisdarželiais. Didelės statybos numatomos ir X penkmetyje. Jos dar labiau išpuoš ir at naujins mūsų sostinę Vilnių, dar daugiau patenkins augan čius gyventojų buitinius ir kul tūrinius poreikius. Mieste numatoma pastatyti 1,8 mln. kvadratinių metrų gy venamojo ploto. Jau prade dami statyti gyvenamieji naĮNukelta į 2 psl.|
TSRS būriu dirbti Kapsuko pieno konservų kombinato statybo je. Jį stato ne tik mūsų res publika, padeda kolegos iš Maskvos, Leningrado, Balta rusijos, yra ir vienos Švedi jos firmos atstovų. Dirbdamas čia, aš supratau, jog mūsų, tegu ir menkas, darbas yra reikalingas ,jog mes — dalis didelės ir draugiškos šeimos — Tarybų Sąjungos — nariai. Tikro tarybinio žmogaus, tikro kemunisto pavyzdžiu laikau TSKP CK Generalinį sekretorių L. Brežnevą. Žavi jo neišsenkama energija, jo principingumas ir žmogišku mas, kovojant už tai, kas šiandien svarbiausia — užtai ką visame pasaulyje. Kasdieniniame gyvenime norėčiau būti panašus į savo tėvus, išmokiusius mylėti ir gerbti žmogų, mylėti savo Tėvynę ir savo darbą. P. ALCHOVKA
MF komjaunimo biuro sekretorius
Aktų salės gilumoje — Tarybų valstybės įkūrėjo ir proletariato vado V. Lenino portretas, ŠVentlška nuotaika visų suslrlnkusiųjų veiduose: mlnime 59-ąsias Didžiojo Spalio metinei. Lapkričio 1 d. mingą minėjimą susirinko universiteto vadovai, profesoriai. darbuotojai, studentai, svečiai. Minėjimą pradėjo unlversiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Pranešimą apie Spalio idėjų nenugalimumą, apie tarybinės liaudies darbus X penkmetyje, apie aukš tojo mokslo pasiekimus padarė Vilniaus miesto Le nino rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas J. Vaitkevičius. Susirinkusius su švente pasveikino draugystės naf totiekio Mažeikiai—Po lockas trasos tiesėjų at stovas, lenkų firmos „Energopol" darbuotojas Andžejus Golovinas. JAV pažangiųjų lietu vių linkėjimus perdavė „Vilnies" laikraščio redaktorius S. Jokubka. Vakare buvo paskelbtas šventinis Rektoriaus įsakymas, kuriame pareikšta padėka geriausiems uni versiteto darbuotojams ir studentams. Po iškilmingosios dalies susirinkusiems koncerta vo Krokuvos (LLR) Jogai los universiteto ansamblis „Slavlanki". Kolektyvas daug gastroliuoja, propa guodamas įvairių tautų liaudies kūrybą. Pasiseki mas jį lydėjo ir mūsų Ak tų salėje.
D. SABALIAUSKAITE
AKTYVO PASITARIMAI Spalio 28 d. įvyko respublikos aukštųjų mokyklų ak tyvo pasitarimas, kuriame apsvarstyti uždaviniai, įgy vendinant TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimų nutari mus. Pasitarimą pradėjo Lietuvos KP CK sekretorius L. Še petys. Pranešimą padarė respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Pasitarime dalyvavo LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoja L. Diržinskaitė, res publikos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas A. Česnavičius, LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas J. Aničas, TSKP CK atsakingas darbuotojas B. Mitinąs, aukštųjų mokyklų, respublikinių organizacijų ir įstaigų vadovai. Diskusijose, be kitų, kalbėjo universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, TSKP istorijos katedros vedėjas prof. dr. K. Navickas. Pasitarimo dalyviai priėmė kreipimąsi į visus respub likos aukštųjų mokyklų darbuotojus.
Spalio 29 d. įvyko universiteto rektorato, dekanatų bei katedrų darbuotojų, partinės ir kitų visuomeninių organizacijų, profesorių, dėstytojų ir studentų aktyvo pasitarimas. Jame buvo aptarti LKP CK III plenumo nu tarimo „Dėl partinės organizacijos uždavinių, gerinant gyventojų dorovinį auklėjimą, sutinkamai su TSKP XXV suvažiavimo nutarimais" iškelti uždaviniai, jų įgyvendi nimas mūsų aukštojoje mokykloje. Pranešimą skaitė partijos universiteto komiteto sek retorius K. Poškus. Diskusijose kalbėjo Mokslinio komunizmo katedros partinės organizacijos sekretorius V. Kmieliauskas, kom jaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, Medicinos fakulteto katedros vedėjas prof. M. Krikštopaitis, stu dentų profkomiteto pirmininkas A. Kairys, Fizinio auk lėjimo katedros vedėjas V. Bimba, darbuotojų profsą jungos komiteto pirmininkas I. Žeberskis, universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Pasitarime dalyvavo LKP CK mokslo ir mokymo įstai gų skyriaus vedėjas J. Aničas, respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Pasitarimas priėmė rezoliuciją dėl dorovinio auklė jimo universitete tolesnio gerinimo.