VISŲ SAMŲ PROUTFARAJ, VIENYKITE
CaRJ/BOS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
1979 m. lapkričio 23 d.
Nr. 34 (1099)
Konferencijos prezidiumas. Kalba Z. Besasparytė. Valanda, vydama valandą, greitai paveja ir metus. At eina toks laikas, kai reikia atsigręžti atgal ir apžvelgti nuveiktus darbus. Jubilieji niai metai mūsų universiteto komjaunimo organizacijai buvo gausūs darbais. Kom jaunimo komiteto sekreto riaus H. Ramono žodžiais ta riant, Almae Matrls jubiliejus kiekvieno komjaunuolio šir dyje įžiebė pasididžiavimo savąja mokykla kibirkštėlę. Sis pagarbos jausmas ir to liau palaiko studentijos dar bingą nuotaiką, rodo vaikinų ir merginų pasiryžimą dar la biau puoselėti senąjį univer sitetą, išaukštinti jo žmo nes. Universiteto komjaunimo organizacijos XXV ataskaiti nė - rinkiminė konferencija
buvo ne tik metų darbo su sumavimas, bet ir principin gas pokalbis apie komjau nuoliškos veiklos trūkumus atskiruose darbo baruose. Konferencijoje dalyvavo LLKJS CK pirmasis sekreto rius V. Baltrūnas, LKP Vil niaus m. komiteto skyriaus vedėjas S. Ladukas, LLKJS Vilniaus m. komiteto sekre torė Z. Vaitekonlenė, LLKJS Vilniaus m. Lenino RK pir masis sekretorius R. Kutas, universiteto rektorius prof. J. Kubilius, prorektorius prof. A. Bikells, partinio ko miteto sekretorius doc. K. Poškus, kili svečiai. Pabandykime bendrais bruo žais apžvelgti universiteto komjaunimo organizacijos darbą, aptarti kai kurias pa sisakančiųjų iškeltas mintis.
Svarbiausias aukštosios mokyklos uždavinys, kaip pažymėjo ataskaitiniame pra nešime H. Ramonas, liaudies ūkiui, kultūrai ir kitoms sri tims ruošti aukštos kvalifika cijos specialistus, šiam už daviniui įgyvendinti ir buvo nukreipta komjaunimo orga nizacijos veikla, kuri, vado vaujant komjaunimo komite to akademiniam skyriui, bu vo vystoma mokymo-auklėjlmo komisijose. Sėkmingai dirbo PEF, MaF, MF, TF mo kymo - auklėjimo komisijos, kurios didžiausią dėmesį skyrė grupių komjaunimo or ganizacijoms. Būtent čia, mažajame kolektyve, geriau siai matomos kiekvieno sėk mės ir nesėkmės. Dar vienas labai svarbus klausimas — tai pirmakursių
MJMBRYJEi PROFSĄJUNGOS — ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA
NAUJIENOS IŠ KAIRENŲ
TURISTŲ ŽYGIAI
Kaina 2 kap.
SUSUMUOTI KOMJAUNUOLIŲ VEIKLOS REZULTATAI adaptacijos problemos. Žmo gui, atėjusiam į aukštąją mo kyklą, reikia (gyti pasitikėji mo savo jėgomis, prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Kom jaunimo organizacija turėjo ir turi padėti jiems aktyviai įsijungti Į mokymo procesą, pagal jų sugebėjimus įtrauk ti juos j visuomeninę veiklą. Kaip pabrėžė S. Žvikaitė — IF V k. studentė, jeigu pir makursis įsisavins, kad mo kymasis aukštojoje mokyklo je yra pasiruošimas būsimam darbui, jis norės gauti kuo daugiau žinių, o ne bet kaip išlaikyki įskaitą ar egzaminą. Tada ir sesijos rezultatai bus neatsitiktiniai, o studento po žiūrio į būsimą specialybę, pasiruošimo jai Įvertinimas. Mūsų aukštojoje mokyklo je yra puikių studentų ir ak tyvių visuomenininkų. Tai E. Žukaitė — PEF V k., S. Žvikaitė — IF V k., kiti. Kaip pabrėžė universiteto partinio komiteto sekretorius doc. K. Poškus savo pasisakyme, vi suomeninis aktyvumas susijęs su pažangumu: kuo didesnis aktyvumas, tuo geresnis mo kymosi pažangumas. Daug kalbama buvo apie tai, kaip formuoti būsimo specialisto kūrybinį mąstymą, kaip geriau įgytas žinias pa naudoti praktikoje. Viena efektyviausių formų — moks linis tiriamasis darbas. Per ataskaitinį laikotarpį univer sitete velkė 87 studentų mokslinės draugijos būreliai. Studentų darbai ne kartą bu vo gerai Įvertinti Įvairiose apžiūrose ir konkursuose: respublikinėje apžiūroje — 52, Į sąjunginę išsiųstas 41 darbas. Du universiteto auk lėtiniai S. Strupas ir A. Aidietis tapo tarptautinio kon kurso nugalėtojais. Tačiau čia iškyla ir nemažai pro blemų. Ne visuose fakulte tuose studentai aktyviai Įsi jungia į mokslinę veiklą, silpnai Įtraukiami į šį darbą
SIAME
pirmakursiai. Taip pat atėjo laikas be tradicinių būrelių prie katedrų ar kursų diegti naujas mokslinio tiriamojo darbo formas, kurios jau se niai sėkmingai taikomos ki tose aukštosiose mokyklose. Gerai buvo padirbėta ir kitoje srityje. Tai kultūrinismasinis moksleivijos auklėji mas, profesinis orientavimas vidurinėse mokyklose. 1978/ /79 m. m. universitetas palai kė ryšius su 12 sostinės vi durinių, 3 profesinėmis tech nikos mokyklomis, 6 vaikų klubais, 14 kaimo mokyklų. Geriausiai dirbo Matematikos fakultetas, šefuojamuose ob jektuose išleisti Įdomūs sten dai apie universiteto jubilie jų, buvo skaitomos paskaitos iš mūsų aukštosios mokyklos istorijos. Šefuotojai padėjo įrengti pionierių kampelius, suorganizuoti žygio ir dainos konkursus. Blogai šis darbas buvo dirbamas Gamtos, Che mijos, Filologijos fakultetuo se. Taip pat nemaža pastabų buvo pareikšta universiteto pedagoginio būrio adresu. Įgyvendindama TSKP CK nutarimą „Dėl tolesnio ideo loginio, politinio ir auklėja mojo darbo gerinimo", uni versiteto komjaunimo orga nizacija turi sukaupusi dide lę patirtį, auklėjant studen tiją tarybinio patriotizmo ir proletarinio internacionalizmo dvasia. Vis daugiau akademinių grupių draugauja su kitų ša lies aukštųjų mokyklų stu dentais. Tai medicinos, mate matikos fakultetų komjau nuoliai. Studentai aktyviai dalyva vo renginyje „Keturi šimtai akademinių grupių — uni versiteto jubiliejui". Vis didesnę reikšmę,' ko munistiškai auklėjant jauni mą, turi estetinis auklėji mas. Studentai turi galimy bes ugdyti meninius sugebė jimus. šiais melais gražiau
sias saviveiklininkų, dailinin kų pasirodymas buvo pade monstruotas jubiliejinės stu dentų eisenos metu. „Visi ėjote Į didelę šventę, paskui save vesdami Lietuvos jau nimą. Visi su pavydu žiūrėjo Į jus. Tai buvo visų mūsų darbo rezultatas", — konfe rencijoje pasakė mokslo rei kalų prorektorius prof. A. Bikells. Kita estetinio auklėjimo darbo forma — laisvalaikio ir poilsio vakarų organizavi mas. Šia tema konferencijoje vyko diskusijos. Susumuoda mas jas, prorektorius A. Bikelis pasiūlė kreiptis į LKP Vilniaus m. Lenino rajono komitetą su prašymu išskirti seną pastatą, kurį studentai savo jėgomis restauruotų ir Įrengtų. Plojimais buvo su tiktas ir kitas pasiūlymas: kasmet pirmakursių imatriku liacijos dieną organizuoti eiseną Į Gedimino aikštę. „Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu sumanymai bus įdomūs, universiteto vadovy bė visuomet padės juos Įgy vendinti", — pasakė baigda mas prorektorius. Konferencijos darbe buvo paliesta dar nemažai svarbių klausimų. Taip pat buvo įteikti apdovanojimai geriausiems aktyvistams, fakulte tams. LLKJS CK pirmasis sekretorius V. Baltrūnas Įtei kė mūsų komjaunimo orga nizacijai už nuopelnus komu nistiškai auklėjant studentus, gairelę, pabuvojusią kosmo se. Konferencija baigėsi. Visi pasiūlymai ir pastabos ska tins dar geriau dirbti, ugdyti pasididžiavimą mūsų senąja Alma Mater ir darbais gar sinti jos garbingą vardą. Valanda, vydama valandą, greitai paveja metus. Ir at eina diena, kai reikia sustoti ir Įvertinti nuveiktus darbus. Graži buvo ta diena: susikau pę veidai, teisingi žodžiai. Tegul ji lieka šventės, naujų darbų pradžios diena.
Laima BUTKEVlClUTE Virginija RUŽEVICiUtB
Leonardo Skirpsto nuotraukos. LLKJS CK pirmasis sekretorius V. Baltrūnas Įteikia garbingą apdovanojimą. „Geriausio renginio organizatoriaus" prizą iškovojo Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas.