(•šoriu skali.
Gruodžio 5-oji-TSRS Konstitucijos diena Rūta atverčia aplanką. Nors jau viskas seniai apgalvota, bet ji nori dar kartą viską peržvelgti. Atsiskaityti prieš draugus — argi O z-7 tai lengva? Rūta susimąsto. Ar seniai ji 0 tokia, atrodo, maža, vieniša sto vėjo tarp storų mūro sienų! O šiandien ji — fakulteto komjau nimo organizacijos sekretorė. Kalbuosi su Rūtos draugais. O jų daug, nėra fakultete žmogaus, kuris nepažinotų ir negerbtų sa *W vo sekretorės. O ta pagarba ne VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO lengvu darbu užtarnauta. Rūta REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS prisimena, kaip sunku buvo pir KOMITETŲ ORGANAS mosiomis darbo dienomis, kai atsirado begales naujų reikalų ir | Kaina 2 kap. 1965 m. gruodžio 1 d. rūpesčių, su kuriais dar niekad Nr. 33 (543) EINA NUO 1950 METŲ neteko susidurti. O išspręsti juos reikėjo. Tokiais momentais atro dydavo, kad darbas grupėje labai lengvas. Juk kievienas žmogus kaip ant delno. O fakultete... Ataskaitinė fakulteto komjau nimo konferencija jau čia pat. Reikia susumuoti, kas padaryta Tarybinė Konstitucija — nu jamos išaugo 2,2 karto. To dėka per metus ir ką dar reikia nu galėjusio socializmo Konstituci didėja ir gyventojų piniginės veikti. Atrodo, nieko ypatingo, ja — vienas iš didžiausių laimė pajamos. Nuo 1955 iki 1964 me jokių staigmenų, jokių didelių jimų, kuriuos iškovojo Spalio tų jos išaugo daugiau kaip du įvykių. Dienos prabėgdavo fakul socialistinė revoliucija; paskel kartus. Gyventojų gerovė kilo teto komjaunimo komitete, besibusi naujos visuomeninės san taip pat, didėjant visuomeni tvarkos ir jai būdingos naujos niams vartojimo fondams, kurie socialistinės demokratijos gimi 1964 metais siekė apie 365 mili mą TSRS Konstitucijoje įstaty jonus rublių, o tai yra 122 rub miškai įtvirtintos neatimamos liai vienam gyventojui. liaudies teisės ir pareigos. TSRS • Per visą buržuazijos valdy piliečių realias teises ir laisves mo laikotarpį buvo paruošta tik Lapkričio 24 d. Medicinos fa užtikrina socialistinė gamybos 400 gydytojų. O vien pernai kultetas iškilmingai pažymėjo {rankių ir priemonių nuosavybė, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko savo 184-ąsias įkūrimo metines. vieno žmogaus išnaudojimo kito vardo universiteto Medicinos fa Tai nėra labai ilgas laiko tar žmogaus nebuvimas ir valstybi kultetas ir Kauno Medicinos pas, palyginus su viso Universi nė valdžia, kuri priklauso pa Institutas išleido 294 gydytojus, teto amžiumi, bet per šiuos me tiems darbo žmonėms. 52 stomatologus. Mūsų respub tus fakultetas išleido tūkstančius Tikras tarybinės santvarkos likoje praėjusiais metais, palygi jaunų specialistų. demokratiškumas ryškiai atsi nus su 1939 metais, buvo dau Medikų paruošimo klausimas spindi mūsų liaudies, sukūrusios, giau kaip 4 kartus gydytojų ir tuo metu buvo labai aktualus, Lenino partijai vadovaujant, so beveik 9 kartus daugiau viduri nes gydomąja praktika vertėsi cialistinę visuomenę ir sėkmingai nio medicinos personalo. kviesti iš užsienio gydytojai, o įgyvendinančios TSKP XXII su |j) Aukštųjų mokyklų studentų taip pat vadinamieji „chirurgųvažiavimo patvirtintą komunisti cirulnikų cechai". Brendo rei nės statybos programą, neišsen skaičius 1963/64 mokslo metais kalas įsteigti Medicinos fakulte kamoje kūrybinėje energijoje. respublikoje išaugo; lyginant su tą. Todėl 1641 m. didysis Lietu Didieji partijos kuriamieji tiks 1940/1941 mokslo metais 6,3 vos kunigaikštis Vladislovas IV karto .technikumų ir specialiųjų lai persunkti rūpinimosi žmo vidurinių mokyklų moksleivių įsakė jėzuitams įsteigti du nau gumi. TSRS Konstitucija buvo pri skaičiaus — 7,7 karto. Ypač iš jus fakultetus: teisės ir medici imta 1936 m. gruodžio 5 d. ne augo darbininkų, kaimo jauni nos. Tačiau praėjo labai daug buvo paprastame Visasąjunginiame mo mokyklų ir neakivaizdinių laiko, kol šis nutarimas mokyklų skaičius, — nuo trisde įgyvendintas. Tarybų vm suvažiavime. Likvidavus jėzuitų ordiną Lie Spausdiname kai kuriuos skai šimt šešių 1940 metais iki čius ir faktus, rodančius, ką da 621—1963 metais, o moksleivių tuvoje, Vilniaus Akademija bu vė ši konstitucija darbo žmo skaičius šiose mokyklose — nuo vo reorganizuota. 1775 m. įsi 3,8 tūkstančio iki 53,8 tūkstan kūrė anatomijos ir chirurgijos nėms. katedros... @ 1926 metais TSRS tebuvo čio, t. y. daugiau kaip 14 kartų. Pagaliau 1781 m. lapkričio 24 Tūkstančiui gyventojų tenkan šiek tiek daugiau kaip 2,5 mili čių studentų skaičius Lietuvos d. rektoriaus M. Počobuto kalba jono žmonių, dirbančių protinį TSR kelis kartus didesnis, negu buvo paskelbtas Medicinos fa darbą, o 1965 metų pradžioje — kulteto įkūrimas. Rektorius pa maždaug 25 milijonai žmonių ar kai kuriose kapitalistinėse šaly sakė: „... kadangi iš keturių ko ba daugiau kaip penktadalis se. Pvz., Anglijoje 1000 gyven tojų tenka 5,5 studento, Prancū legijų, kurios paprastai sudaro dirbančių gyventojų. zijoje — 7,3, VFR — 4,7 Japo pilną fakultetinių mokslų komp (b Gyventojų skaičiaus augi nijoje — 1,4, o Lietuvoje — leksą, iš seno trūko mūsų Uni mas — reikšmingas liaudies gy 13! versitete medicininės, tai šian venimo lygio veiksnys. 1959 m. • Praeityje Lietuvoje nebuvo dien ir ši jau yra įsteigta..." sausio 15 d. Tarybų Sąjungoje Išliko dokumentai apie pirmuo buvo 208,8 milijono gyventojų, nė vieno mokslinio tyrimo insti sius fakulteto dėstytojus ir jų o 1965 m. sausio 1 d. — 229 mi tuto. Tarybų valdžios metais dėstomus dalykus: lijonai. Kas minutę Tarybų Są Lietuvoje buvo sukurta Mokslų Steponas Laurynas Bizio — jungoje gimsta 20 naujų pilie Akademija. Šiuo metu respubli medicininė teorija ir anatomija; koje veikia 96 mokslo įstaigos, čių. Nikalojus Renje — cirulnikystarpe 20 mokslinio tyrimo (į Mūsų respublikos Aukš jų institutų ir 6 jų filialai, kuriuo tė ir akušerija; čiausioje Taryboje darbininkai se dirba apie 3000 mokslinių Jokūbas Briote — operacinė ir kolūkiečiai sudaro daugiau darbuotojų. Žymų mokslinį dar Ghirurgija su anatominėmis de kaip pusę — 54,1 proc. deputa bą atlieka aukštosios mokyklos, monstracijomis; tų, o vietinėse Tarybose — dau kuriose dirba apie 2700 profeso Žanas Emanuelis — mineralo giau kaip 65 procentus. rių, docentų Ir dėstytojų. Lietu gija, botanika, zoologija ir „ma4B Išvystytos materialinės ga vos Mokslų Akademijoje ir aukš teria. medica"; 'Juozas Mickevičius — ekspe mybos šakos Tarybų Lietuvoje tosiose mokyklose susiformavo tapo pagrindu respublikos nacio nacionaliniai mokslininkų kadrai, rimentinė fizika. Bizio ir Žiliberas — ypatingai nalinėms pajamoms nuolat di kurių tarpe yra 66 mokslų dak dinti. Vien tik 1956—64 me tarai ir apie 1300 mokslo kan svarbios asmenybės medicinos fakulteto istorijoje. Bizio pirma tais respublikos nacionalinės pa didatų. sis Lietuvoje skrodė lavonus, o Žiliberas nagrinėjo Lietuvos flo rą. Daug talentingų ir pažangių mokslininkų dėstė Vilniaus Aka demijos Medicinos fakultete: Praėjusią savaitę artėjantiems to kolektyvas rinkiminės komi Andrius Sniadeckis, Liudvikas liaudies teisėjų rinkimams pra sijos pirmininku išrinko doc. Bojanus, Eduardas Eichvaldas, dėjo ruoštis Universiteto agita E. Frolovą. Teisės fakulteto ko Liudvikas Sevrukas. A. Sniadec toriai. lektyvas atsakingas ir garbingas kis parašė kapitalinį veikalą Sudarytos apygardų rinkimi pareigas patikėjo dėst. E. Me „Organinių būtybių teorija", ku nės komisijos. Universiteto dės džiui, Fizikos fakultetas — dės riame išnagrinėjo gyvybės atsi tytojai ir studentai į jas pasiūlė tytojui I. Gaškai. radimo klausimus. „Gyvybė — aktyviausius ir labiausiai gerbia Rinkiminės komisijos pradėjo tai ypatingas medžiagos egzis mus žmones. savo darbą. tavimo būdas", — rašė jis. L. Istorijos ir filologijos fakulte V. JATULIS Bojanus — lyginamosios ana l'uų ialių proletarai, vienykitės!
=500
Musų sekretorė
TUbENTAS — -—
TAVO KONSTITUCIJA
tariant ir bediskutuojant su drau gais, studentų profkomitete, sprendžiant įvairiausius buiti nius klausimus. Kas gi pažįsta
fakulteto žmones geriau už kom jaunimo komiteto sekretorę! O kur dar kitas, nemažiau viliojan tis pasaulis , — mokslo pasaulis. Juk Rūta aktyvi SMD narė, per skaičiusi nemaža pranešimų kon ferencijose. Kaip įdomu gilintis į ląstelės teoriją, bristi toliau ir toliau, atskleidžiant vis naujas mokslo paslaptis. Vyksta ataskaitinė konferenci ja. Lengva atsiskaityti prieš drau gus, kai jauti, kad daug padir bėjai, kai nebijai priekaištų, o lauki pritarimo. Vyksta diskusi jos. Jauti, kad Gamtos fakulteto studentai yra tikri savo fakulteto šeimininkai, kovojantys už geres nį ir turiningesni studento gyve nimą. Konferencija baigėsi. Rūta Va liukaitė susimąsčiusi žengia taip gerai pažįstama Čiurlionio gat ve. Jai draugai vėl patikėjo atsa kingą fakulteto komjaunimo sek retorės postą. Vėl prasideda pil nos rūpesčių ir įtampos dienos. k.
Švedas
Neatpažįstamai pasikeitęs
RINKIMAMS ARTĖJANT
tomijos Rusijoje pradininkas. E. Eichvaldas buvo mokslininkasevoliucionistas; gyvąjį pasaulį jis atvaizdavo „gyvybės medžio" pavidalu. L. Sevrukas buvo pato loginės anatomijos profesorius, dėstė histologiją ir fiziologiją. Studentai aktyviai dalyvavo 1830—31 metų sukilime, todėl Nikolajaus I įsakymu 1832 m. fakultetas buvo uždarytas. Po pu sės metų jis buvo vėl atgaivintas „Medicinos-chirurgijos akade mijos" vardu. Tačiau jis dirbo neilgai. 1838 metais Vilniuje bu vo areštuotas revoliucinės or ganizacijos vadovas (Simonas Konarskis. 1842 m. akademija buvo uždaryta. Kartu su kitomis kultūros įstaigomis carinė reakci ja užgniaužė ir medicinos židinį Lietuvoje. Vilniaus Universitetas buvo atkurtas tik po Spalio revoliuci jos. Nuo 1919 iki 1939 metų fa kultetą baigė daugiau kaip 1000 gydytojų ir farmacininkų. Sme toninė vyriausybė vęl uždare Medicinos fakultetą — trečią kartą jo istorijoje. Įkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, buvo susirū pinta medicinos kadrų ruošimu. Didysis Tėvynės karas sutrukdė atkurti fakultetą. Hitlerininkai uždarė Universitetą, išvežė ar ba sugadino daug mokymo prie-
monių. Išlaisvinus Vilnių iš oku pantų, Partija ir Vyriausybė su darė visas sąlygas mokytis. Me dicinos fakultetas buvo praplės tas ir reorganizuotas. i Šiuo metu Medicinos fakulte tas neatpažįstamai pasikeitęs. Fakultete yra 13 katedrų, kurio.se dėsto 88 dėstytojai, jų tarpe 9 mokslų daktarai ir 52 mokslų kandidatai. Fakultete mokosi 925 studen tai: stacionare — 745, vakari niame skyriuje — 180. Vakari niame skyriuje yra trys kursai, ketvirtame kurse studentai per eina į stacionarą. Ilgos sunkios studijos reikalauja atkaklaus dar bo. Darbo rezultatai šiuo metu tikrai neblogi. Pavasario sesij ė parodė, kad 37 studentai išlaikė egzaminus tik labai gerais pa žymiais; vakariniame skyriuje tokių studentų yra 49. VII kur so pediatrijos specialybės III. grupės mokslo pažangumo vi durkis pasiekė net 4,6. Baigę Medicinos fakultetą, studentai Įgyja gydytojo ar higienisto specialybes. Nauji atradimai medicinos studijose pareikalaus iš medikų dar atkaklesnio darbo. Tarybi nei visuomenei reikalingi gydy tojai, turintieji tvirtas ir gilias žinias. D. SURVILAITĖ
Draugystės keliais Olgertas Smilga, broliškosios Latvijos respublikinio jaunimo laikraščio „Padomju jaunatne" spec. korespondentas, išsiruošė i nelengvą žygį: dviračiu per šimtą dienų jis aplankė ketu rias respublikas — Moldaviją, Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą. Maršrutas Soči—Ryga, reikalau jąs didelės ištvermės ir pilnas neišdildomų prisiminimų, Olgerto kelią visą laiką lydėjo amži nai karšta draugystės saulė. Kijevas — Kišiniovas — Minskas — Vilnius. Vilnius... Mūsų gimtinės šir dyje O. Smilga pirmiausia užsu ko | amžinai jauną senąjį Uni versitetą, lankėsi „Tarybinio studento" redakcijoje. Nuoširdų Olgerto pasakojimą apie broliš kųjų respublikų jaunimo gyve nimą išgirdo Internacionalinio klubo pirmininkė Skirma Janu taitė. Paskui — kelionė po Vil nių. Keletas klausimų mūsų svečiui: — Koks jūsų kelionės tiks las?
— Susipažinti su problemomis, kurios domina broliškų respub likų jaunimą. Sužinojau daug gero — draugai turi kuo pasi girti, komjaunuolių darbai įdo mūs ir mums. — Ką labiausiai prisimenate iš kelionės? — Visą kelią — keletą tūks tančių kilometrų lydėjo karšta draugystė. Ją jutau, buvodamas visose respublikose. Ir kada ke lyje veidą prausė šaltas lietus, prisimindavau sutiktus draugus, nuoširdžias jų šypsenas. Jos pa dėjo keliauti. — Kokius įspūdžius išsivežate iš mūsų sostinės? — Sužavėjo jūsų naujoji ar chitektūra, dangų remią naujo gyvenimo pastoliai... Ilgai pri siminsiu besišypsantį senąjį Universitetą, visą jo studentišką šeimą... Atsisveikiname su Olgertu, ve žančiu kaitrią draugystės saulę Latvijos jaunimui. Gero vėjo to lesnėje kelionėje! Ged. GRIŠKEVIČIUS