r ŠIANDIEN — i
KOMJAUNIMO ĮKŪRIMO DIENA.
SVEIKINAME SU ŠVENTE!
BnKCAf
Visų šalių proletarai, vienykitės!
ram/Bims sccioenuas 1976 m. spalio 29 d. Nr? 33 (975)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Piliečiu būt privalai MŪSŲ KORESPONDENTES JŪRATĖS VALANČIŪTĖS POKALBIS STUDENTŲ SKYRIAUS VEDĖJU MEČISLOVU VITKAUSKU Naujos kartos ateina gy venti, bet visų laikų komjau nuoliams klausimas — kokiu būti? — nenustoja aktualu mo. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti šių dienų komjau nuolis studentas?
Komjaunuoliui - mokslei viui, komjaunuoliui-studentui, pagaliau darbininkui ne svarbu, kokioje komunizmo statybos sferoje darbuotis. Kokiu ibūti — štai kas svar bu. Kiekvienas mūsų šalies jaunimo gyvenimo laikotarpis turėjo savo smogiamąjį .rū pestį. Ar tai buvo pirmųjų orgnizacijos žingsnių sunku mai, kovos karo frontuose ar didžiųjų komjaunuoliškų sta tybų metas — visur ir visa da jaunas žmogus turėjo už čiuopti savyje santykį taip žmogaus ir piliečio. Todėl aš komjaunuolio asmenyje pirmiausia vertinu pilietišku mą, o visa: kita — po to. Studentui, būsimam didelio darbo kolektyvo nariui, gal būt, ir vadovui, tai ypač svanbu. Nuo to, kiek jis su gebės būti žmogumi-piliečiu, priklausys jo „aš" vieta, su gebėjimas dirbti su žmonė mis, sukoncentruoti koleJotyvą ir jam vadovauti, spręsti viemas ar kitas problemas, kurias kels laikmetis.
gyvenimo poziciją, manytu me, svarbiausias dorovinio auklėjimo uždavinys. Koks vaidmuo čia tenka aukštųjų mokyklų komjaunimo organi zacijoms ir kaip jos vykdo ii?
Šiame svarbiame dorovinio auklėjimo uždavinyje ir su koncentruota viena iš pagrin dinių studentų komjaunimo organizacijų darbo gairių. Man giliai įstrigo j atmintį žodžiai: „Ideologinėje kovo je nėra neutralių linijų". Su kuo mes ir už ką, turime spręsti patys. Aukštojoje mo kykloje gauname pagrindus komunistinei pasaulėžiūrai, gauname pamatus mūsų pa čių mąstysenai. Mes puikiai galime žinoti filosofiją, este tiką, psichologiją, bet jei ne siremsime tuo praktikoje, vi sa tai liks mums tik „egza mino pažymiu". Čia svarų žodį turi tarti komjaunimo organizacija, kurios tikslų ir jai iškeltų uždavinių įgy vendinimui tarnauja komjau nimo susirinkimai, disputai, teminiai vakarai. Didelis vaidmuo tenka įvairaus pro filio klubams, sektoriams, bū reliams, studijoms ir visoms kitoms darbo formoms bei priemonėms, kurios moko gy venimo reiškinius vertinti iš Pirmiausia, būkime žmonė marksistinių .pozicijų. Turiu mis piliečiais: dorais, sąžinin pažymėti, kad aukštųjų mo gais, principingais. kyklų komjaunimo organiza Formuoti jauno žmogaus cijos čia atlieka didelį dar
SU
LLKJS
lūs sau, tada ir mus supan tys žmonės atrodys kitokie, tada ir mūsų draugas jam pareikštą pastabą priims 'be pykčio, supras ją. Ar turi mūsų dienų kom CK jaunuoliai, konkrečiai, stu
bą. Tiesa, yrą vienas „bet , Dar nemažai yra studentų, nelankančių paskaitų, netu rinčių ką pasakyti seminare, nešiojančių religinę atributi ką. Teorinį pagrindą gauna me, o praktiškai kaip išeina? Komjaunimo komitetams, fa kultetų biurams reikėtų ieško ti dar veiksmingesnių doro vinio auklėjimo formų. Ir tuo pačiu linkėčiau daugeliui komjaunuolių būti principin gais.
dentai, pavyzdžių, kuriais ga lėtų sekti?
Turi. Jų nereikia ieškoti toli, jie mūsų pačių ko lektyve. Gal mes tą pavyz dį įsivaizduojame ypatingą, susikuriame pagal meno kū rinius, bet apsidairykime — mūsų draugai, pažįstami dir ba daug, pasiaukojančiai, są žiningai. Galiu paminėti Lie tuvos Žemės ūkio akademi jos studentą,’mokslo pirmūną, akademijos komjaunimo orga nizacijos sekretoriaus pava duotoją, LTSR Aukščiausio sios Tarybos deputatą V. Damulevičių, Vilniaus Peda goginio instituto studentę, fakulteto komjaunimo orga nizacijos sekretorę, Lenino komjaunimo stipendininkę V. Vengaiytę. Jūsų universitete taip pat :daug studentų, ga linčių būti gerais pavyz džiais kitiems.
Ką reiškia būti principin gu? Ar lengva? Matyt, mū sų principingumas visada tu ri būti konkretus. Atsistoti ir pasiūlyti „Gyvenkim pagal komunizmo kūrėjo moralinį kodeksą" lengviau, negu bendrame susirinkime pasa kyti: „Jonaitis nelanko pa skaitų, nesitvarko bendrabu tyje. Daugiau taip nebegali Ką šių dienų komjaunuo ma". Gal geriau nesipykti su liui studentui reiškia amži draugu.. . nas Lenino priesakas „Mo Pyktis su draugu, žinoma., kytis...“, ką ir kaip turime nėra maloniu, pagaliau — tai studijuoti, kad komunizmas nebūtina. Nereikia laukti su nebūtų kažkas tokio išmokto, sirinkimo, kad galėtum išsa iškalto, o būtent tai, kas per kyti draugui jo klaidas. Gal ir galvota, suprasta mūsų pa ma tuoj pat, šiandien, rytoj čių?
draugiškai pasikalbėti, jį pa mokyti. Paveikti draugą gali me tik patys būdami princi pingi, turėdami autoritetą grupėje, kurse, sugebėdami veikti kolektyvą, nesitaikstydami su kitų abejingumu. Tai dideli reikalavimai. Tur būt, pirmiausia, turime būti reik
Tiek vidurinės mokyklos mokinys, tiek ir studentas privalo gerai studijuoti — tai jo pirmoji pareiga. Moky tis turime ne tik tai, ką mums pateikia dėstytojai, va dovėliai. Mūsų domėjimosi ratas turi ibūti kur kas pla(Nukelta į 2 psl.)
TEATRAS IR MES Lenininiai meno liaudiškumo ir partiškumo principai yra tarybinio meno aukšto idėjinio turinio pagrindas, pri klausąs nuo kūrėjų ryšio su 'liaudimi, jos gyvenimo ir sie kių pažinimo. Menas mūsų visuomenės gyvenime vaidina svarbų vaidmenį — padeda ugdyti naują žmogų, harmo ningą, visapusiškai išsivysčiusią asmenybę. Todėl meno, kultūros vystymas yra Komunistų partijos ir taryba ės vy riausybės nuolatinis rūpestis, yra visokeriopai remiamus ir skatinamas. TSKP XXV suvažiavime drg. L. Brežnevas pažymėjo, kad „.vyksta gaivinantis procesas — meną praturtina gy veninio pažinimas, ir , antra vertus, daugiamilijoninės darbo žmonių masės vis daugiau įsisavina kultūros ver tybes". LTSR akademinio operos ir baleto teatro bei Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakulteto kolektyvai, suprasdami, kad TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimų iš keltų 'uždavinių įgyvendinimo sėkmė priklauso ir nuo jų darbo, pasirašė 1976—1980 metams abipusę bendradarbia vimo sutartį. Spalio 25 d. universiteto atstovus — partijos komiteto .narę prof. A. įBartusevičienę, komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotoją Z. Besasparytę, studentų profkomiteto pirmininką A. Kailį, kultūros klubo vedėją Z. Levicką, teatro vadovą V. Limantą, režisierę A. Cepaitytę — sve tingai sutiko operos ir .baleto teatro vadovai, artistai. Te atro direktorius — meno vadovas TSRS 1. a. V. Noreika* partinės organizacijos sekretorius TSRS La. J. Stasiūnas, vietos komiteto pirmininkas A. Vasiliauskas, vyr. balet meisteris E. Bukaitis, respublikos n. a. I. Žukaitė aprodė svečiams teatro patalpas, papasakojo apie teatro per spektyvas, planus, vaidmenis, kūrybinį kelią. Svečiai žiū rėjo spektaklį „Ana Karenina". Naujuosiuose teatro rū muose ir buvo pasirašyta dviejų kolektyvų bendradarbia vimo sutartis. Joje teatro kolektyvas įsipareigojo teikti dalykines ir metodines konsultacijas VPF meno saviveik los kolektyvams, globoti universiteto muzikos ir teatro lektoriumą, kas mėnesį rengti universiteto studentams spektaklius ir kt. Universitetas savo ruožtu suteiks teatro visuomeninėms organizacijoms paramą, rengiant lektoriumus bei paskai tas; mūsų profesoriai, dėstytojai, studentai padės organi zuoti teatro spektaklių aptarimus ir juose dalyvaus, bus rengiami teatro darbuotojų susitikimai su universiteto dėstytojais bei studentais.
Naujas universiteto darbuotojų profsąjungos komitetas Spalio 22 d. įvyko uni versiteto darbuotojų prof sąjungos konferencija. Jos delegatai išklausė vietos komiteto pirminin ko doc. V. Staskonio ata skaitinį pranešimą apie praėjusius dvejus darbo metus. Diskusijose pasisakė V. Urbonas, J. Šimkauskienė, Z. Kondratavlčiūtė, V. Ga velis, A. Vidugiris. Kon ferencijoje kalbėjo Švie timo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuoto jų profsąjungos respubli kinio komiteto sekreto rius J. Valančius. Konferencija išrinko naują vietos komitetą ir delegatus į XV respubli kinę konferenciją: I. Degutytę, Z. Kondratavičiūtę, P. Eigminą, I. Žeberskį, V. Staskonį, V. Gave lįKonferencijoje daly vavo partijos universiteto komiteto sekretorius K. Poškus, prorektorius B. Sudavičius.
Pirmininkas — Ignas ŽEBERSKIS (FAF Politinės ekono mijos katedra) pirmininko pavaduotojas — Vytautas KINDURYS (tarpfakultetinė Politinės ekonomijos katedra) pirmininko pavaduotojas — Bronius ŠAKALYS (admi nistracija) iždininkė — Gražina SAVONIAKIENfi (FAF) sekretorė — Janina CIESlCNAITE (Mokslinė biblioteka)
KOMISIJOS Gamybinlo-maslnio darbo Algirdas Nagelė (MMF), Romualdas Razauskas (PEF), An tanas Širvaitis (FF) Kultmaslnė, turizmo Ir sporto
Vytautas Tavoras (Mokslinė biblioteka), Irena Deguty tė (PF), Edmundas Bodindorfas (Fizinio auklėjimo kated ra), Nijolė Teiberienė (Fil. F), Jonas Bagdonas (MMF) Darbo su vaikais
Bronė Oslnlenė (GF) Butų ir buities
Antanas Dambrauskas (TF), Valerija Pranas Misiūnas (FF)
Bulotienė
(PEF),
.Socialinio draudimo
Bronius Šatkauskas (MF), Juozas Gražys (Technikinis skyrius), Gediminas Smalenskas (PF), Vytautas Razukas (MF) Darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos Antanas Bitė (MF), Petras Kadziauskas (ChF)