visą saliu PR0t€raiz&i,vi€nyKir£5!
cam/Binis sco nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 33(1372)
LAPKRIČIO 4 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
TEGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS 69-osios METINĖS! iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimii
SVEIKINAME UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS XXIX ATASKAITINĖSRINKIMINES KONFERENCIJOS DALYVIUS! ^nferenciją
pasitinkant
trečiasis semestras“ skaičiais /er laikotarpį, praėjusį nuo " ’ersifeto komjaunimo organi kos XXVIII ataskaitinės-rinki^ės konferencijos (1984 m. ™'O mėn.) studentų būrių ju
dėjime dalyvavo 2796 VU at stovai, 1985 ir 1986 metų vasa rą dirbę septyniasdešimt dvie juose būriuose respublikoje, Jakutijos ATSR, Stavropolio kraš
te, Moldavijos, Tadžikijos ir Bal tarusijos TSR. Praėjusių ir šių metų ,,trečiojo semestro" metu atlikta sfatybos ir monfavimo darbų už 2752 tūkst. rublių, bū rių nariai uždirbo 726616 rub. Du šimtai Universiteto studentų pa dirbėjo Bulgarijoje, Čekoslova kijoje, Vengrijoje, VDR. „T. S." inf.
MŪSŲ GERIAUSIEJI
taip viskas paprasta...
Jau TSKP CK balandžio ple numas (1985 m.] orientavosi į persitvarkymą ne tik visose liau dies ūkio šakose, bet ir aukštojo mokslo sistemoje. Norint pertvar kyti liaudies ūkį, reikia naujai mąstančio, gerai suprantančio ekonominius ir politinius partijos reikalavimus specialisto. Aukš toji mokykla turi paruošti ne tik teoretiką, bet ir praktiką, su gebantį savo žinias, sugebėjimus taikyti nūdienos ekonominiams uždaviniams spręsti. Antras mums iškeltas reikala vimas — sparčiau mokslo pasie kimus diegti į gamybą, stengtis, kad išradimas, patobulinimas, nauja technologija neužsigulėtų mokslininkų stalų stalčiuose. Partijos XXVII suvažiavimas konkretizavo ir išplėtė šiuos už davinius, todėl Universiteto par tinis organizacijos dėmesio cent'* — šio suvažiavimo medžia gos nagrinėjimas ir konkrečių darbų numatymas. 5iuo metu yra Gožiamas aukštojo mokslo pert’arkymo projektas, jau gautas dokumentas dėl vedančiųjų auk oju mokyklų teisių išplėtimo ~ leidimas savarankiško darbo įskaita mažinti paskaitų, tarpl"ig egzaminų, įskaitų skaičių, šio uždavinio sprendimas — dvipusis: aukštosios mokyklos ’edovybė paruošia naują moky
nesulaukia darbščių rankų. Stu dentai sako: daug darbo... O kas tą darbą už juos padarys! Universitete keletas remontinin kų, kuriems užtenka remontuo jamų patalpų vien Centriniuose rūmuose... Medžiagos studentams duodamos, bet pasirodo, kad jie — lepūnėliai, baltarankiai. Pagrindinis mūsų rūpestis — mokymasis, gero specialisto ruo šimas. Dažnai studentui trūksta vidinio žinių poreikio, dažnai jis yra visiškai priklausomas nuo dėstytojo. Trūksta sąmoningo no ro mokytis, nežinoma, ko siekti įsigyjant būsimąją specialybę. Ir skaudu, kai gavęs diplomą Alma Mater auklėtinis taria: nieko man tie metai nedavė... Ypač opi mokymosi problema vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose. Neakivaizdininkai dirba pagal studijuojamą specialybę, todėl jie dar suinteresuoti mokytis, o vakariniame sėdima dažnai tik dėl diplomų... Kažin, ar tikslinga kiekvienai pardavėjai ar kiekvie nam buhalteriui turėti aukštąjį išsilavinimą! Kažin, ar tai atitin ka liaudies ūkio poreikius! Ar negaištamas dėstytojų laikas, ar nešvaistomi švietimui skirti pini gai vėjais! Spalio revoliucijos 69-ąsias metines Universitetas pasitinka ne tik gražiais darbais ir laimė jimais (prisiminkime, kad metų pradžioje mūsų Alma Mater bu vo apdovanota TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir šakos profsąjun gos komiteto pereinamąja vėlia va už paskutinius praėjusio penkmečio metus ir už visą penkmctįj, bet ir su senomis opiomis problemomis, kurių sprendimas, vadovaujantis parti jos iškeltais naujais uždaviniais, — darbų gairė ir šiandienai, ir rytdienai.
N e
šiandienai
mosi planą, o studentas turi pra dėti daugiau savarankiškai dirbti. Dėstytojui paliekama tik siste mingo kontroliavimo funkcija. Todėl šiandien dar labiau di dėja kiekvieno komunisto atsa komybė už jam patikėtų užda vinių įgyvendinimą, šiandien pir miausia jis atsakingas už pert varkymų, vykstančių mūsų Uni versitete, sėkmę. Pastebima stagnacija komjau nimo darbe, nors šiais metais ataskaitos ir rinkimai vyko nuo širdesnėje atmosferoje. Pagaliau buvo kalbama ne tik iš prezi diumo, bet ir iš salės. Išdrįstama kritikuoti, reikšti savo nuomonę. VLKJS CK nusprendė peržiūrėti kai kuriuos įstatų punktus, svei kintina, kad ir mūsų studentai neliko tam abejingi, siūlė savus pakeitimus. Bet priešakinis jaunimo būrys dar mažai aktyvus. Kartu kyla klausimas: ar nenusibodo dar džiaugtis tuo, kad mūsų studentai — visi komjaunuoliai ir visi žy giuoja priešaky — avangarde atsiliekančių nėra... Ar ne! Bet prisipažinkim, kad mums trūks ta logikos, neiškreipto tikrovės matymo: tame avangarde ir tie, kurie neišsikapsto iš skolų, ir tie, kurie šalinami iš Universite to už alkoholio vartojimą, ir tie, kurie nieko nedaro — mo kosi trejetais ir tiek... Ar ne lai kas būtų pakelti komjaunuolio vardo prestižą! Vyresnioji karta stebisi: jei gu mes savo laikais tik popie rius būtume tvarkę — nebūtume nešioję komjaunuolių ženkliu kų... Nesugebame netgi tinkamai organizuoti savo laisvalaikio, bi jome darbo. Studentams atiduo ta kavinė Saulėtekio alėjoje, me dikai gavo fakulteto pusrūsius, žurnalistai — po katedra esantį rūsį, bet kažkokdėl tos patalpos
Ne vienam iš mūsų dažnai kyla noras bent penkiomis va landomis pailginti parą. Tam, kad galėtum suspėti perskaityti daugelį knygų, pasiruošti semi narui, neapleisti visuomeninių pareigų, normaliai išsimiegoti bei pavalgyti ir nors truputį pa simėgauti laisvalaikiu.. . Arba reikia persiplėšti pusiau. Betgi nei viena, nei kita nėra įmano ma. . . Mano pašnekovas, chemijos fakulteto trečiakursis Linas Pa degimas panašioms mintims ir pritaria, ir ne. Jis — fakulteto komjaunimo organizacijos sek retorius ir, be to, Lenino sti pendininkas. . — Linai, — klausiu, — kaip sutikai žinią, kad gausi Lenino stipendiją? — Tai kad dar negavau. . O jeigu rimtai, tai supratau, kad man tenka didelė atsakomybė už savo žinias, kad ateity rei kės dar kruopščiau dirbti ir, ži noma, būti pavyzdžiu savo draugams. — Nors ir mokaisi penketais, bet, be abejo, turi savo mėgs tamą ar nemėgstamą discipliną? — Mano specialybė — bioorganinė chemija, t. y. mokslas apie cheminius procesus gyva me organizme. Ji labiausiai ir patinka. Na, o humanitariniai mokslai man visada sekėsi pras čiau, Kaip sakoma — kiekvie
nam savos rogės. — Kaipgi su sekretoriaus dar bu susitvarkai? Juk čia taipogi tenka gerokai prakaito išlieti. Čia įsiterpė Lino kolegė, sė dėjusi už gretimo stalo (pokal bis vyko komjaunimo komitete): — Geras sekretorius, nieko neprikiši. Ir organizuotas, ir veiklus. Sumaniai vadovauja (ne tik vadovauja, bet ir pats dirba). Todėl mes visada juo pasitikim, o jis mumis. — Geras komitetas šiemet, — pridūrė Linas. — Kartu visas problemas išsprendžiame. Viena opiausių problemų, turbūt, stu dentų laisvalaikis (vis dar kar tais pasitaikantis — aut.). Tad sugalvojome išdalinti tokias an ketas — kas pageidauja folklo rinio ansamblio, orkestro, cho ro, mėgėjiško teatro, ar šiaip kokio klubo, kas savo pasiūly mų turėtų. .. Dabar laukiame, kada jas mums atspausdins... Atsikvėpęs Linas nelaukia ma no klausimų, o kalba toliau: — Mano darbo trūkumas, — kad netenka su grupės draugais važiuoti į SSB ir kitokias talkas. Štai vasarą buvau tik aplankyti jų, o pats „ariau" Universitete. Taip, taip, darbo buvo — kad oho! Ir ne prie popierių, o sta tėm, mūrijom kaip bitelės. Pokalbiui artėjant į pabaigą, (nukelta į 2 psl.)