VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITES1
1966 m.
lapkričio mėn.
j
16 d.
TREČIADIENIS Į Nr. 33 (580)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
|
Kaina 2 kap. -
RYTOJ-TARPTAUTINĖ STUDENTŲ DIENA
m. lapkričio 16 dieną Visuotinė^ istorijos Iros vedėjui, docentui, LTSR nusipelniusiam mokytoI Juozui Galvydžiui sukanka 70 metų. Lsas ilgas mūsų Gerbiamojo Jubiliato gyvenimas — I nenuilstamas darbas, auklėjant jaunąją kartą viduvje mokykloje, vėliau ruošiant istorikų kadrus KauI ir Vilniaus universitetuose. Didžioji mūsų istorikų lis yra Jubiliato mokiniai: ' Galvydis, kilęs iš valstiečių. Pradinį ir vidurinius ksZus ėjo Petrograde, bet dėl lėšų stokos jų nebaigė. p/7—1918 m. buvo kuopos vadas Raudonojoje Armi-
g
g
g
ĮI923 m. J. Galvydis, išlaikęs egzaminus brandos Įstatui įgyti, įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, Ir studijavo istoriją, ir 1931 m. įsigijo istoriko specia li. Studijuodamas J. Galvydis turėjo užsidirbti praįvenimui, todėl 1925—1928 m. jis dėstė istoriją ir vilunenės mokslą Ukmergės Valstybinėje gimnazijoje, I už pažangių idėjų skelbimą ir veiklą mokinių tarI buvo atleistas iš darbo, kaip „netinkamas pedagoiniam darbui“. Po to dirbo pažangiame „Kultūros" Imale, kur išspausdino eilę straipsnių dialektinio ir įorinio materializmo klausimais ir populiarius straips■uv apie Volterą, Ruso ir kitus. J. Galvydis skaitė I-kaitas buržuazinės Lietuvos .pažangiuose liaudies liversitetuose, vadovavo P. Višinskio liaudies uniIrsitetui. Į/930 m. J. Galvydis gavo teisę mokytojauti privačioB mokyklose, o atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, li-.'o Kauno 6-osios gimnazijos direktoriumi. Po Di lii/o Tėvynės karo J. Galvydis buvo pakviestas dės lu istorijos kurso į Kauno Valstybinį universitetą. m. jam buvo suteiktas mokslinis docento vardas. ■uo 1949 m. doc. J. Galvydis pradėjo dirbti mūsų Įniversiteto Visuotinės istorijos katedroje, o 1961 m. I. ?o išrinktas tos katedros vedėju. Jai sėkmingai teB vadovauja ir šiandien. I Nuo pirmųjų darbo metų Kauno Valst. universitete Boc. J. Galvydis rūpinosi, kad studentai turėtų vadovė lis, kuriuos jis ir pats vertė iš rusų kalbos: „TSRS glorija“ 1 d., „Naujųjų , amžių istorija" 1 d., ir kt. Be B doc. J. Galvydis išvertė bei redagavo N. CernyBmAi'o „Estetiką", D. Bielinskio Raštus ir t. t. Jis yra Bromas, kaip geras veikalų iš rusų kalbos į lietuvių B rtėjas ir redaktorius. I Doc. J. Galvydis tęsia mokslinį darbą: yra paskelbęs l ietą populiarių mokslinių straipsnių periodinėje spau■ /e. Pastaraisiais metais jis ruošia išsamų darbą apie Bmogaus kilmę, kurio pirma dalis įteikta spausdinti. frieš kelias dienas katedra apsvarstė kitą darbo dalį, Itir/ę religijos kilmei nušviesti , ir rekomendavo spauUŪt. I Jubiliato nueito kelio ir veiklos kai kurie bruožai Į do, kad gyvenimas jo nelepino. Todėl mums — jo linkiniams — suprantamas nepakantumas abejingiems, lerūpestingiems studentams, reiklumas, tvarka, princifingumas. Bet jei reikalinga pagalba studentui, doc. Į Galvydis negaili nei jėgų, nei laiko. Siekdamas pa derinti studentų pasiruošimą, jis vienas pirmųjų kišų fakultete ėmė praktikuoti koliokviumus. Ir šian dien doc. J. Galvydis ieško naujų būdų studentų sava rankiškam darbui, geresnių metodų teoriniams kur dams skaityti, stengiasi tobulinti savo ir katedros dar ną, žengti kartu su gyvenimu į priekį. Visa tai yra jo Nesenstančios dvasios požymis. Jubiliatas aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe, : -a ateistinių leidinių redkolegijos narys, Lietuviškos [mažosios tarybinės enciklopedijos redkolegijos narys. Už ilgą ir nepriekaištingą pedagoginį darbą doc. L Galvydžiui 1961 m. buvo suteiktas LTSR Nusipel niusio mokytojo garbės vardas, o ryšium su L.!T>R 25-mečiu jis apdovanotas LTSR Auksčiausiosios Tūrybos Garbės raštu. Linkime mūsų Gerbiamam Jubiliatui ir toliau ilgai dirbti su pavydėtina energija, su jaunystės ugnele. Linkime jam sveikatos, žvalumo ir ilgų kūrybinių metų. Istorijos m. k. A. VAITKONAS w\\\
g
g
Kartu su visos žmonių pla netos jaunyste lapkričio 17ąją tu šventi savo šventę — Tarptautinę studentų dieną. Jaunimo džiaugsmai, darbas, kova susilieja į vieną neap rėpiamą, nesibaigiančią tradi ciją. Si tradicija turi savo rūsčią pradžią. Baigėsi 1939-ieji metai čekų žemėje. Fašistų išniekintoje ir pavergtoje, bet nepalūžusio je ir kovojančioje. Komunis tų partijos pašaukta liaudis kilo j kovą. Spalio pabaigoje Prahos gatves užtvindė dar bininkai, tarnautojai, studen tai, protestuodam. prieš fašis tinį smurtą. Ir štai žemę pa lietė pirmosios aukos kraujas. Nuo hitlerininkų kulkos žuvo Prahos Universiteto studentas Janas Opletalas. Jo laidotuvės virto stichine studentų de monstracija. O po to sekė tragiški lapkričio 17-osios įvykiai. Fašistai studentus mušė, kankino, sodino į kanclagerius. Tą dieną buvo uždarytos ir nusiaubtos visos Čekoslovakijos aukštojo mokslo įstaigos. Tą dieną pra sidėjo hitlerininkų ir Čekos lovakijos jaunimo žūtbūtinis karas. Studentai buvo pirmie-
Šventinėje kolonoje 1917 metų lapkričio 7 d. Petrogrado darbininkai, Jū reiviai ir kareiviai, bolševikų partijos vadovaujami, sukilo. Buvo nuversta Laikinoji vy riausybė, ikurta Tarybų val džia. Nuaidėjusios salvės iš „Auroros“ kreiserio patran kų paskelbė Rusijoje kapita lizmui galą. Šiemet švenčiame jau 49ąjį Spalj. Klesti Tarybų šalis, vienijanti penkiolika respub likų. Didysis Spalis nušvietė kelius j ateitį Azijos ir Afri kos tautoms. VILNIUS. LAPKRIČIO 7-OJI. Lyg jūra supasi vėliavų šil kas. Universiteto kiemai pasi puošę įvairiaspalvėmis vėlia vomis. Visur skamba jaunat viški studentų balsai. Lenino aikštė, Lenino pros pektas užtvindyti žmonių jū ra. Darniai pro vyriausybinę tribūną pražygiuoja kariai. Griausmingi „valio“ skardena Vilniaus gatvėmis. Pražygiuo ja moksleiviai, darbininkai, tarnautojai. Sportinėje kolo noje žengia ir musų Univer siteto studentai. Žino respublika „Mokslo“ sportininkus. Lietuvos ir net šalies sportinę garbę gina šio klubo atstovai. „Mokslas“ tei sėtai gali dižiuotis tokiais sportininkais, kaip Europos jaunimo čempionė tinklininkė T. Mitrofanova, respubli kos sprinto karalienė Z. Vizbaraitė ir daugelis kitų. Šiemet Fizikos fakulteto studentai gavo naują bendra butį, modernius fakulteto rū mus. Tai puiki dovana Spalio jubiliejaus proga. Mus visus džiugina darni Akademinio choro daina, žavi grakštus Universiteto nusi pelniusio dainų ir šokių liau dies ansamblio šokėjų šokis. Aktyviai studentai dalyvau ja SMD, drąsiai šturmuoja mokslo aukštumas. Su šypsenomis veiduose praeina Jaunuoliai ir mergi nos, nešdami Universiteto emblemą, purpurines vėlia vas, transparantus. Jaunųjų būryje tik nesimato Dainų ir šokių liaudies ansamblio — kartu su veteranu choru Jis išvyko koncertuoti į Estiją. Būk pasveikintas, Didysis Spali! Tu mums davei saulę. Mes tavo iškovojimus saugo sime ir perduosime kitiems. V. BARANAUSKAS
ji partizanų eilėse. Studentai buvo pirmieji, platinant Kom partijos atsišaukimus, laik raščius. Studentai visada buvo pir mieji kovoje už taiką, saulę ir džiaugsmą. Viso pasaulio studentai. 1941 metais Londone įvyko Tarptautinis antihitlerinės koalicijos šalių studentų susi tikimas. Jo dalyviai tragiš kąją lapkričio 17-ąją paskel bė Tarptautine studentų die na. 1945 m. spalio 29 dieną vienoje didžiausių Londono salių karališkame Albert Ho le buvo atidaryta pirmoji viso pasaulio jaunimo konferenci ja. Suvažiavo visų penkių žemynų pasiuntiniai: įvairių jaunimo sąjungų, įvairių reli ginių bei politinių įsitikinimų delegatai. Konferencijos dalyviai vie ningai nutarė sukurti Pasau lio demokratinio jaunimo fe deraciją. Pasaulio demokrati nio jaunimo federacija, glau džiai bendradarbiaudama su Tarptautine studentų sąjunga, augo, stiprėjo ir plėtė savo veiklą. Ir nėra pasaulyje to kios jėgos, kuri pajėgtų su trukdyti jaunimui aktyviai ko voti dėl visos žmonijos liki mo, dėl šviesios jaunimo atei ties. 1946-ųju metų vasarą buvo įkurta Tarptautinė studentų sąjunga. Studentai visada pirmieji. Kolumbijoj, Kuboj, Škotijoj, Tarybų šaly. Su šautuvu, kas
tuvu, skriestuvu. Jie visos žemės šeimininkai. Jų jau nystė nežino pasienio užtva rų, nebijo reakcijos persekio jimo. Nugali visus sunkumus. Jaunimas ieško draugystės ir neša draugystę. Vis dažniau draugystės keliai kerta mūsų Universitetą. Šimtai studentų iš Lotynų Amerikos, Roberto Bernso tėvynės, iš Juodosios Afrikos, iš Senojo Pasaulio valstybių aplanko mus. Jie išvažiuoja, Interklubo albume „Mūsų draugų mintys" lieka šilti jų žodžiai. Jie vėl grįžta pas mus laiškais. „.. -Aš negaliu patikėti, kad jau esu Maskvoje. Po įdomios ir puikios kelionės po jūsų nuostabią sostinę aš jau svajoju apie naują susitikimą su jumis. Michajus.“ ,,.. .Aplankęs jūsų miestą, kuris, nepaisant jo mažumo, yra pranašesnis už daugelį di džiųjų miestų savo grožiu, savo tradicijomis, aš vėl ta rybinėje sostinėje. Apie pasi tenkinimą, kurį jaučiu, aš ■būtinai papasakosiu Afrikos jaunimui, o ypač jauniesiems kongiečiaims. Alfonsas Ganga Mungva." „. . .Tebūna mūsų draugys tė amžina! , Udo Šmitas". Mums lieka jų dovanos, jų prisiminimo gairelės. Kaip ir tų dviejų kubiečių — Hava nos Universiteto studento ir jaunimo techninių brigadų vadovo — Interklube palikta atminimo gairelė su Kubos
studentų sąjungos ženklu, ku riame įrašyti žodžiai „Mokslas, darbas ir šautu vas". Studentai visada buvo pir mieji kovoje už taiką, drau gystę ir laimę. Visb pasaulio studentai. Ryt, jie vėl švęs savo šventę. Kartu-su jais ir mes. Kartu su jais sujungsime savo rankas ir širdis. Kartu kovosime, džiaugsimės, my lėsim. ŠEŠTADIENĮ... Gimtasis Universitetas daž nai susilaukia rašytojų. Sve čiavosi J. Baltušis, K. Saja ir kiti. Šį šeštadienį 2-ojo bendra bučio studentų kvietimu į kavinę atėjo poetai Alf. Mal donis, Eug. Ignatavičius. Prie karštos kavos puodukų jie pasidalino mintimis apie poeziją, skaitė savo kūrinius. Vakaro metu Universiteto Jaunieji poetai perskaitė ir savo kūrybinius bandymus.
SEKMADIENĮ... Aktų salėje susirinko for tepijoninės muzikos mėgėjai. Čia įvykusiame vakare stu dentai klausėsi Bethoveno, Prokofjevo, Čiurlionio, Gruo džio ir kitų kompozitorių kūrinių, kuriuos skambino pianistė A. Radvilaitė ir Uni versiteto studentė M. Juodkazytė.
PIRMADIENĮ... Lietuvių literatūros kated roje Istorijos ir filologijos fakulteto literatų būrelio na riai aptarė naująją Alf. Bie liausko knygą „Kauno roma nas“.
Draugystės vainikas ELSVAI rusvas žemės gaublys lėtai sukasi, ap juostas įvairiaspalvėmis vėliavėlėmis. Vengrijos, Len kijos ir Lietuvos vėliavos su sipynė į vieną draugystės vainiką... Mes plačiajam pasauly... — aidėjo po Universiteto ka vinės skliautais. Čia vieną šeštadienio vakarą susirinko interklubiečiai atšvęsti savo dvimetį ir naujų narių pri ėmimą.
M
PRIŽADAM DRAUGAUTI...
Iškilmingai skambėjo prie saikos žodžiai: „Mes pasižadam draugauti.,." Kiekvienas „interfuksas" buvo apšlaksty tas klevo lapų šluota... Bet palikime juos Ir nors trumpam grįžkime į praeitį. { gana netolimą. Universitetą aplankydavo daugybė svečių iš užsienio, mes gaudavome laiškų, kuriuose buvo prašo ma papasakoti apie studenti jos gyvenimą. Reikėjo kaž ką daryti. Ir tuomet gimė idė ja sukurti Interklubą. Nežino jo tie keliolika studentų, vė lai vakare susirinkusių į tuš
AUTORIAUS nuotr.
čią auditoriją, kad narių skai čius išaugs iki šimto, kad juos aplankys Laoso princas, kad turės draugų visuose pasaulio kraštuose. O kur dar įdomiai praleista vasara Moldavijoje, kelionės laivu „Litva“ po Juodąją jūrą. Interklubo vakare svečiavo si ir viešnios iš Anglijos. Škotijos—TSRS draugijos na rės E. Teilor ir D. Filips... Studentai susidomėję klausėsi pasakojimų apie vienmečių gyvenimą užsienyje: „Pas mus studentai taip pat mėgs ta pasilinksminti... Tik, deja, dažnai jie užimti' kitais rū pesčiais". Į Interklubo svečių knygą šalia artisto Bruno Ojos, tbillsiečių studentų autografų įra šytas dar vienas... Brangias viešnias mums primins ir pa dovanoti atvirukai su puikiais jų gimtojo krašto vaizdais... Ilgai tą vakarą netilo dainos, o skliautai svyravo nuo tran kaus klumpakojo... Interklubiečiai ir vėl svajo ja. Žiemos atostogų metu žada nuvykti į Maskvą. Lė šos? Klubo nariai organizuoja savo kapelą,, surado daininin kus, greitu laiku žada leistis Į koncertinę kelionę po Lie tuvą. .. Draugystės vainiku apjuos ta mūsų senutė Žemė. A. DARGIS