VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
Kaip pasiekti viršūnę
Lapkritis, 16-oji. XVI kom jaunimo konferencija. Ši da ta jau įrašyta į Universiteto komjaunimo istoriją. Kartu ši (p diena — naujų darbų, naujų kelių pradžia. Prisiminkime JąPolitinio švietimo namai surinko apie 500 delegatų. Geriausių komjaunuolių bū ryje galėjai matyti ir vyres niuosius draugus — prorek torių doc. J. Grigonį, profe sorius S. Jankauską ir K. Navicką, partijos komiteto sekretorių V. Nekrašą, doc. E. Meškauską, pirmąjį Uni versiteto komjaunimo organi VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, zacijos sekretorių gydytoją PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS L. Malecką, svečius — LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos darbuotoją V. Lazauską, LLKJS CK 1968 M. LAPKRIČIO 22 D. EINA NUO 1950 METŲ. sekretorę V. Klikūnienę, Nr. 32 (655) PENKTADIENIS Kaina 2 kap. LLKJS Vilniaus m. komiteto sekretorę A. Mockutę ir kt. Šie metai buvo ne tik di džių švenčių metai. Šiemet priimti svarbus partiniai do kumentai, nukreipti komjau nimo organizacijų stiprini mui, tapę gairėmis komjau nimo organizacijų darbe. Politinį studentų auklėjimą Jas geriauslems mūsų Universitete svarstė LKP CK bendradarbiams skirsime bai Biuras. Neperseniausiai buvo nutari giantis šiems mokslo metams paskelbtas TSKP CK Lietuvos LKJS Centro antro kurso studentai j sa — gegužės mėnesį. mas „Dėl VLKJS 50-mečio pa Komitete įvyko Vilniaus vo vakarą pakvietė Mek 1. Aktyviausiems fakultetų žymėjimo ir jaunimo politinio uždavinių“. Jau miesto aukštųjų mokyklų sikos olimpiados bronzos korespondentams (už informa auklėjimo nimo auklėjimo problemas „Komjaunimo prožektorių" medalio laimėtoją A. Bag cijas, nuotraukas, straipsnius). nagrinėjo ir LKP Vilniaus m. darbuotojų seminaras-pa- donavičių, bėgiką K. OrenDa Premijas skiria: I — rektora Lenino raj. komitetas. bartiniu metu skiriamas žy sitarimas studentų gyveni t.ą, kurie pasidalijo savo tas — 40 rub., II — redakci miai didesnis dėmesys jauni mo ir buities klausimais. įspūdžiais iš Mechiko ir ja — 25 rub. mo, ypatingai studentijos Priimtas bendras darbo Tokijo olimpiadų. 2. Už geriausius problemi auklėjimui. * * * planas, kuris padės efekty Rytoj šiame fakultete nius straipsnius apie visuome Apie ruošimąsi įžymioms viau kontroliuoti minėtuo vėl įvyks studentų vaka ninių organizacijų darbą. Ski datoms, apie kasdieninį kom se darbo baruose. ras. Šį kartą jį organizuo ria VVU komjaunimo komite jaunimo darbą ataskaitiniame tas — teisė dalyvauti studentų pranešime ir kalbėjo Univer ja I kurso matematikai. siteto komjaunimo komiteto Įvyko dar vienas darbo ir poilsio stovykloje už sekretorius Antanas SKRUPSįdomus Universiteto lite sienyje. Lapkričio 14—16 d. d. KELIS. ratų būrelio organizuotas Universitete vyko dvide 3. Už geriausią apybraižą. (Žemiau spausdinamas ata skaitinis pranešimas — supokalbis apie dabartinį lie šimt pirmoji SMD konfe Skiria rektoratas —■ 20 rub. trumpintas) tuvių romaną. Šį kartą
d
UHNTM
NUO PENKTADIENIO • • •
studentų svečiais buvo kritikas A. Bučys ir rašy tojas M Sluckis. Nagrinė damas naują, prieš kelias savaites pasirodžiusį M. Sluckio romaną „Uostas mano — neramus", kriti kas pažymėjo, jog padary tas naujas žingsnis ne tik tašytojo literatūriniame kelyje, bet ir lietuvių lyrinio-psichologinio romano raidoje Pilnutėlė Kolonų salė, kur atėjo daug studentų ne tik iš Filologijos, Istori jos, bet ir iš kitų fakultetų, jautriai reagavo į svečių mintis apie dabartinę lite ratūrą
■*K Vakar doc. P. Dundu lienė apgynė istorijos mokslų daktaro laipsnio disertaciją. Plačiau apie mokslininkę skaitykite tre čiame puslapyje. . Praėjusį šeštadienį Universiteto Internaciona linio klubo nariai svečia vosi Vilniaus Geležinkelių transporto technikume. Penkto kurso lituanistė O. Reklickaitė, trečio kurso žurnalistė G. Biržietytė pa pasakojo technikumo moksleiviams apie mūsų interklubo veiklą, darbo ir poilsio stovyklą Vokietijos Demokratinėje Respubli koje
Matematikų fakulte te vyksta (domūs poilsio vakarai. Prieš kuri laiką
rencija. 38 sekcijose buvo perskaityta apie 400 pra nešimų. Konferencijoje da lyvavo ir pranešimus skai tė svečiai iš Rygos, Mask vos ir daugelio kitų šalies aukštųjų mokyklų. Plačiau apie SMD konfe renciją papasakosime se kančiuose numeriuose.
Musų komjaunimo organizacija apdovanota VLKJS CK jubiliejine at minimo gairele. Ją XVI komjaunimo konferencijos metu įteikė LLKJS CK sek retorė V. Klikūnienė. VLKJS CK Garbės raštu ir komjaunimo 50-mečio atminimo ženkleliu apdo vanoti mūsų prorektoriai doc. J. Grigonis ir doc. B. Sudavičius. VLKJS CK Garbės raš tai įteikti rektoriui prof. J. Kubiliui, partijos komi teto sekretoriui V. Nekra šui, komjaunimo komiteto sekretoriui A. Skrupskeliui ir TF komjaunimo organi zacijos sekretoriui R. Valentukevičiui.
„TS“ PREMIJOS
4. Jauniesiems literatams už geriausius grožinės literatūros kūrinius. Skiria rektoratas. I premija — 20 rub., II — 15 rub. 5. Linksmiausiam studentui (už humoristinę ir kritinę me džiagą, išspausdintą „Links mojoje auditorijoje"). Skiria studentų profkomitetas — vertinga dovana. 6. Už įdomiausią medžiagą apie studentų gyvenimą res publikoje, Tarybų Sąjungoje, užsienyje. Skiria VVU kom jaunimo komitetas — kelionė į šalies aukštąją mokyklą. 7. Talentingiausiai pasireiš kusiam laikraštyje žurnalisti kos specialybės studentui. Ski ria LTSR Žurnalistų sąjunga. 8. Geriausiam laikraščio pla tintojui. Skiria studentų prof komitetas — kelialapis į Uni versiteto vilą Palangoje.
Šių metų komjaunimo organizacijos veiklai buvo būdingą tai, kad, ruošiantis sutikti VLKJS jubiliejų, šiai datai buvo skiriami įvairūs ren giniai, stengiamasi ir tradici nius geriau pravesti. Dabar galima pasakyti, jog daugeliu atvejų tos pastangos buvo gana sėkmingos. Sustiprėjo drausmė komjaunimo komite te ir fakultetų biuruose, paki lo organizacinio darbo lygis. Tai parodė praėjusios fakul teto ataskaitinės-rinkiminės konferencijos ir susirinkijnai. Žymiai geriau, negu praėju siais metais pravedė ataskaitines-rinkimines kampanijas Chemijos, Fizikos, Gamtos fa kultetai. Ir toliau savo darbą gerino šia prasme pirmaujan tys Matematikos ir mechani kos bei Teisės fakultetai. Šlo vinga mūsų komjaunimo 50lies metų istorija. Šios istori
Fakultetinėse ir grupių pir minėse komjaunimo organiza cijose vyko susirinkimai su komjaunuoliais-veteranais ir senais komunistais. Džiugu, kad kai kurios organizacijos sugebėjo atsisakyti nusibodu sios šių susitikimų formos; juos suruošė muziejuose, talkų ir išvykų metu. Fakultetų komjaunimo organizacijos daug padėjo mies to statybininkams ir žemės ūkio darbuotojams. Vien Mai šiagalos tarybiniame ūkyje šiais metais padirbėjo apie 4000 studentų. Aktyviai Uni versiteto studentai dalyvavo talkoje Vietnamo liaudies ko vai remti. Jubiliejiniais metais buvo pagyvinta vaizdinė agitacija. Metų pradžioje buvo pa skelbtas konkursas geriausiai kiekvieno fakulteto grupei išaiškinti, kur lygiai buvo vertinamas grupės narių pa žangumas ir akademinė draus mė bei jų dalyvavimas visuo meniniame darbe
Rytoj į Vilnių at vyksta Vokietijos Demok ratinės Respublikos Graifsvaldo universiteto studen tų grupė. Komjaunimo ko mitete bus pasirašyta su tartis dėl studentų darbo ir poilsio stovyklų Vokieti joje ir Lietuvoje.
...IKI PENKTADIENIO Žygis lenkų T. Kosciuškos divizijos kovų keliais prasidė jo spalio 11 d. ir tęsėsi 20 dienų. Tarybų Sąjungos jauni mo ir karo veteranų delega cijoje buvo ir mūsų kolegė, Ekonomikos fak. ekonominės kibernetikos spec. II k. stu dentė Marytė VANKEVlClOTĖ. Apie dienas, praleistas broliškosios Lenkijos žemėje, pasakoja jos dienoraščio iš traukos. Spalio 12 d. Vakar paliko me didvyrį Brestą, šiandien — mes jau Varšuvos svečiai. Po pietų vykstam prie pa minklo tarybiniams kariams.
jos faktai mums ne paprastas smalsumo objektas, o kovos ištikimybės siekiamam tikslui, gyvenimo pamoka. Tam, kad dabartinė karta galėtų teisin gai įvertinti tai, ką mes turi me, kad teisingai pagristų sa vo norus, ji privalo žinoti, kokiais keliais ėjo pirmieji. „Tarybiniame studente" spausdinome pirmųjų kom jaunuolių prisiminimus, šiuos straipsnius derinome su problematine medžiaga iš dabarti nio komjaunimo gyvenimo.
Susitiko draugai, stovyklų užsienyje dalyviai: medikė A. Daunorytė, filologė L. maitytė, dėst. J. Lakis, dėst. Z. Namavičius ir žurnalistas A. Uža.
Ma-
Krauju sutvirtinta draugystė Šiandien lenkų armija švenčia savo 25-metį. Kapuose įvyko mitingas. Šalia kitų vainikų prisiglaudė ir mūsiškiai — Tarybų šalies atminimas. Spalio 13 d. Iš pat ryto mano draugai išvyko į Lenkų armijos muziejų, o man teko garbė dalyvauti priėmime pas generolą Šidlovskį. Spalio 14 d. Kelias nunešė atgal Varšuvą, Pulovą. Mes nedideliame kurortiniame
miestelyje. Jo pakraštyje ta rybinių karių kapai. Daugybė paminklinių lentų, kurių kiek vienoje užrašas: „Čia palai dota 40 nežinomų tarybinių karių". Čia amžinu miegu miega 11.000 karių. Spalio 15 d. Rytas mus pasveikina jau Liubline. Miestui — 650 metų. Jame gyvena 230.000 žmonių, yra 5 aukštosios mokyklos. Mies to centre stovi paminklai ta
rybiniams ir lenkų kariams — krauju sutvirtintos drau gystės simbolis. Maidanekas. Pradėtas staty ti 1941 m. rudenį. Tais pačiais metais čia atvyko pirmasis ešalonas su tarybiniais belais viais. Jie gyveno po atviru dangumi ir toliau statė konclagerį. Dvi kalinių grupes su darė Liublino vaivadijos vals tiečiai, atsisakę pristatyti hit lerininkams grūdus. 1941 —
1942 m. dar nebuvo nei dujų kamerų, nei krematorijaus. Bet dėl bado, ligų iki 1942 m. pavasario iš 5.000 tarybinių belaisvių gyvų liko tik 100. . . Iš viso Maidaneke žuvo 360.000 žmonių. Spalio 16 d. Cholinas. Vie na grupė apžiūri cemento labriką, kita susitinka su kai mo jaunimu. Mokykloje mū sų laukia vaikai, sutrikę, smalsūs, geri. . . Apžiūrime
Toliau tęsėme žygį „Tėvų kovos ir šlovės keliais". Universiteto karinės katedros dėstytojo V. Ragausko iniciatyva buvo suorganizuotas vi sasąjunginis žygis Kosciuškos divizijos keliais. Gražiai paminėta ir Tarp tautinė studentų diena, orga nizuota keletas internaciona linių vakarų. Gražias dovanas komjauni mo jubiliejui pateikė ir stu dentai centrinių meno ko lektyvų dalyviai. Jubiliejiniai komjaunimo metai buvo užbaigti aktyviai dalyvaujant visasąjunginiame komjaunimo susirinkime, kur komjaunuoliai vieningai pa reiškė ištikimybę partijos ir liaudies reikalui. Savo pagrindiniu uždavi niu mes laikome studentijos auklėjimą komunistų partijos ir tarybinės liaudies koviniųrevoliucinių tradicijų dvasia, tarybinio patriotizmo ir pro letarinio internacionalizmo jausmo skiepijimą jai, gerai žinančių savo specialybę, są moningų, principingų, turin čių tvirtą materialistinę pa saulėžiūrą, specialistų ugdy mą. Šiam tikslui tarnavo mū sų renginiai, susitikimai, su sirinkimai, vakarai, žygiai, darbo ir poilsio stovyklos, agitacinės priemonės, spau da, talkos. Ne kartą esame pažymėję, kad politinis darbas studentų tarpe tampa kaskart vis su dėtingesniu, reikalaujančiu geresnio visų politinių įvy kių žinojimo, kokybinių paki timų mūsų visuomenėje anali zės. Jaunimas ir, ypač stu dentija, tampa vis daugiau išsilavinusia, plečiasi proble mų, kurios juos domina, ra tas. Iš kitos pusės, įvykiai ideologinės kovos lauke pa tys savaime yra žymiai sudė tingesni, dažnai visai nauji, sunkiai paaiškinami. Užsienio propaganda pastaruoju metu yra labai lanksti, kaip tik apeliuoja į jaunimą. Be to, nemaža mūsų studentijos da lis pastoviai turi tiesioginius kontaktus su įvairių pasaulio šalių studentais. Tai irgi rei kalauja iš mūsų pastovaus stebėjimo, reikalauja, kad laiku reaguotume į įvykius, pasiruoštume jų teisingam paaiškinimui ir aptarimui. Įvykiai Lenkijoje ir Čeko slovakijoje ideologinės kovos atžvilgiu šiuos metus padarė taip pat neeiliniais. Vargu, ar kada nors buvo tiek suakty vinęs savo darbą Vakarų ša lių propagandos aparatas. Partinė organizacija, komjau visuomeninių nimo aktyvas, katedrų dėstytojai mokslų nuo pat naujų mokslo metų pradžios siekė padėti studentams teisingai suprasti šiuos įvykius. jog Ir čia tenka pastebėti, . šiuose paaiškinimuose kartais pasitenkinama paprastu kate gorišku atsakymu, vengiama diskutuoti, o šios diskusijos vyksta privačiuose studentų susibūrimuose. Įvykiai Če koslovakijoje ir dabar stu dentijos tarpe tebėra pagrin dine tema politinių klausimų nagrinėjime. Reikėtų spe cialiai tam paruošti komjau nimo aktyvą, visuomeninių katedrų dėstytoius. Komjaunimo komitetas, fa kultetų komjaunimo organi zacijos turi skirti pati rim čiausią dėmesj šiems klausi mams, pastoviai sekti politi nių įvykių eigą, informuoti studentus, padėti jiems susi gaudyti politinėje situacijoje, iš anksto užkirsti kelią gali miems apolitiškumo pasireiš kimams. Mums būtų pravar tu turėti specialią informaci ją apie politinius įvykius. Apskritai, mūsų Universite to studentai susigaudę šioje sudėtingoje situacijoje. tei singai įvertino įvykius Lenki joje ir Čekoslovakijoje. Aktualūs politinio darbo studentų tarpe klausimai bu vo svarstomi Universiteto (Nukelta i 2 psl.)
mokyklos muziejų. Nueiname prie paminklo tarybiniams kariams. Lenkijos keliais mes prava žiavome apie 2000 km. Susiti kome su komunistais, harcerais, valstiečiais, darbininkais. Matėme daugybę paminklų tiems, kurie žuvo, gindami Spalio iškovojimus, — ru sams, lenkams, ukrainie čiams. .. Šalia lenkiškų gėlių priglaudėme ir Tėvynės gė les. Tegu jos niekada nenu vysta, tegu mūsų atmintis iš saugo visus žinomų ir nežino mų karių kapus, tegu mūsų meilė nepamiršta jų.