REVOLIUCIJOS, KARO IR DARRO VETERANAI! JAU NIMO GLOBOTO JAI! PERDUOKITE VAIKINAMS IR MERGINOMS SAVO ŽINIAS IR PATYRI MĄ, AKTYVIAI DA LYVAUKITE JAU NOSIOS KARTOS AUKLĖJIME TARY BINĖS LIAUDIES REVOLIUCINĖMIS, KOVU IR DARBO TRADICIJOMIS!
Visų šalių proletarai, vienykitės!
B c,r )is suuoenuas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. spalio 22 d. Nr. 32 (974)
Iš TSKP CK Sūkių
Būsimos
profesijos pamatai V. NAUJIKO nuotra u k o j e: partijos Ukmer gės rajono ko miteto sekreto rius A. Kovalenka, TSKP is torijos katedros vyr. dėst. L. Ka počius, Ukmer gės rajono Vyk domojo komiteto pirmininkas A. Bernotas, TSKP istorijos kated ros vedėjas prof. K. Navic kas.
Laurynas Kapočius — senas komunistas, antifa šistas pogrindininkas. Jo biografija — ištisos revo liucionierių kartos kovos už Tarybų valdžią pusla piai. L. Kapočius revoliucinę veiklą pradėjo 1918 m., kada jo gimtinėje — Uk mergės apskrities Žemait kiemio valsčiuje — kū rėsi darbo žmonių val džia. Besimokydamas Uk mergės gimnazijoje, jis įstojo 1923 m. į komjau nimo organizaciją, šiame krašte jis platino komu nistinę literatūrą, kėlė žmones į kovą prieš engė jus. Ir dabar L. Kapočius dažnas svečias gimtinėje: skaito paskaitas, susitinka su jaunimu. Neatsitiktinai Ukmergės rajono vykdomojo komi teto nutarimu L. Kapočiui suteiktas Ukmergės rajo no garbės piliečio var das. Šia proga pirmadie nį, spalio 18 d., universi tete įvyko dėstytojų, tar nautojų ir studentų susi rinkimas. Jį pradėjo TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Navickas: — Laurynas Kapočius — studentų, kolegų ger biamas ir mylimas TSKP
Revoliucinio žygio tąsa istorijos dėstytojas, revo liucinės kovos veteranas, aktyvus visuomenės vei kėjas, publicistas. Prof. K. Navickas papa sakojo apie L. Kapočiaus revoliucinės kovos kelią, apie darbą pokario me tais, apie jo aktyvią vi suomeninę veiklą mūsų dienomis. 1925 m. L. Kapočius su siejo savo gyvenimą su Komunistų partija, ištiki mai, negailėdamas jėgų, kovojo už jos šviesius idealus. Buržuazinės Lie tuvos metais jis buvo su imtas aštuonis kartus, ka lėjimuose praleido apie dešimt metų. Pokario metais L. Kapo čius dirbo diplomatinį darbą JAV, baigė Mask vos aukštąją diplomatijos mokyklą, buvo Lietuvos Draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos pirmininkas. Nuo 1966 m. L. Kapočius dirba TSKP istorijos ka tedroje. Partijos Ukmergės rajo no komiteto, rajono Vyk
domojo komiteto ir visų ukmergiečių vardu L. Ka počių sveikino rajono Vykdomojo komiteto pir mininkas A. Bernotas: — Noriu padėkoti už revoliucinę Jūsų veiklą Ukmergės .rajone, už ko vą vardan šviesios atei ties. Drg. A. Bernotas papa sakojo apie šiandieninius rajono pasiekimus, apie naujo tarybinio žmogaus ugdymą, apie tai, kaip rajone saugomos ir tęsia mos revoliucinės tradici jos. Drg. A. Bernotas įteikė vyr. dėst. L. Kapočiui raštą dėl Ukmergės rajo no garbės piliečio vardo suteikimo, apjuosė vardi ne juosta. — Džiaugiamės, kad kovos ir gyvenimo mo kyklos užgrūdintas revo liucionierius perduoda ži nias, savo patyrimą jauna jai kartai, — pasakė uni versiteto prorektorius J. Grigonis. — Tegu Jūsų širdy dega revoliucijos ugnis, te uždega ji kil
niais komunistiniais idea lais jaunas širdis. —- Tarybų Lietuvos liaudis labai vertina jūsų — aktyvaus komunisto ir piliečio — veiklą, — kal bėjo susirinkime partijos universiteto komiteto sek retorius K. Poškus. Jis palinkėjo L. Kapočiui ge ros sveikatos, energijos, sėkmingai darbuotis par tijos ir liaudies labui. L. Kapočių sveikino TSKP istorijos ir Moksli nio komunizmo katedrų atstovai, Teisės fakulteto II k. studentai. LKP Ukmergės rajono komiteto sekretorius A. Kovalenka įteikė L. Kapo čiui Ukmergės miesto me dalį ir ženkliuką, padėko jo universiteto rektoratui ir partijos komitetui už galimybę čia susitikti ir pagerbti revoliucionierių. L. Kapočius padėkojo ukmergiečiams ir visiems susirinkusiems už sveiki nimus, prisiminė savo re voliucinę veiklą, papasa kojo apie savo mokslinį darbą, visuomeninę veiklą
kursiai V. Butkutė ir A. Lit vinas praėjusiais mokslo me tais užėmė antrąsias vietas sąjunginės olimpiados „Stu dentas ir mokslo bei techni kos pažanga" respublikiniame ture. Kaip paskatinimas, jiems Įteikti kelialapiai į Liaudies ūkio pasiekimų pa J MASKVĄ rodą. Šiandien trys trečiakur Matematikas A. Baltėnas, siai išvyko Į Maskvą. Ten jie Filologijos fakulteto trečia prabus penkias dienas.
FAKULTETE — NAUJAS KLUBAS Gamtos fakultetas bene la biausiai internacionalinis. Čia studijuoja Ištisos internacio nalinės grupės: rusų, estų, latvių. Iki šiol jos klek ma žokai bendraudavo tarpusa vy. Dabar dažniau susieiti draugėn, papasakoti apie sa vų respublikų gyvenimą bus gera proga — fakultete Įsi
kūrė internacionalinis klu bas, kuris vienija visų specia lybių pirmakursius. Šią uni versiteto komjaunimo komi teto internacionalinio sekto riaus iniciatyvą labai palan kiai sutiko Gamtos fakulteto vadovybė, visuomeninės or ganizacijos. Fakulteto Internacionalinis klubas rengs vakarus, drau gystės savaites, stendus ir kt.
Panorusiam susipažinti siu psichologo specialybe, ne lengva bus susigaudyti disciplinų, kurias studijuoja stu dentai, gausybėje. Jie ir patys kartais neskiria griežtų ribų taip medicinos, matematikos, biologijos, visuome nės mokslų... Kuriam gi fakultetui priklauso ši specialy bė? Gerai žinantis centrinius rūmus, pasakytų, kad Psi chologijos katedra įsikūrusi .Istorijos fakulteto trečiame aukšte. Psichologija, kaip disciplina, dėstoma įvairių spe cialybių studentams. Specialistus psichologus pradėta ruoš ti tik nuo 1969 m. Apie tai, kaip sekasi šis darbas, pa sakoja Psichologijos katedros vedėjas doc J. Lapė. — Iki 1969 metų .kartais būdavo, kad universitete tik vienas psichologijos dėstytojas darbuodavosi. Dabar mūsų jau dešimt. Vienas dėsto darbo .psichologiją, kitas sociali nę ir pan. Žinoma, be kitų fakultetų dėstytojų pagalbos neišsiverstume. Jau vien mūsų mokymo planai rodo, koks platus psichologų interesų ratas. Svarbiausia, aišku, me dicinos disciplinos. Nervų sistema, anatomija, patologija ir kitos — tai vis raktas į žmogaus psichikos mechaniz mą. Jo nežinodamas negalėsi gerai pažinti žmonių vieno kio aT kitokio elgesio priežasčių. Negalima apsieiti ir be matematikos, skaičiavimo technikos — juk bet kokią in formaciją reikia apdoroti. Nepamirškime ir bendrų dis ciplinų, kurių mokosi visų fakultetų studentai. Ypač ak centuojame užsienio kalbų mokymąsi, nes verstinės litera tūros turime dar nedaug. Dažnai tenka skaityti originalo kalba. Kaip matome, psichologų ruošimas truputį specifinis. Aišku, jam, kaip ir kiekvienam iki,tam mokymo procesui, reikalingas tas pats kruopštumas ir užsispyrimas studijuo ti. Gerų studentų pas mus netrūksta. Norėčiau paminėti diplomantus S. Gailiūnaitę, R. Kriščiūnaitę, ketvirtakursius Z. Streikų, A. Augį. Manau, jie taps geri savo sri ties žinovai. Kaip, (beje, ir dauguma baigusiųjų. Pirmo sioms laidoms teko patys didžiausi sunkumai. Mūsuose dai ne visur gerai supranta psichologo, kaip specialisto, paskirtį. Kai toks supratimas yra, ir dirbti lengva. Saky sim, kai kuriose įstaigose psichologai jau „prigijo" ir duo da nemažą naudą gamybos organizavime. Dirba mūsų absolventai įvairiose srityse: dėstytojais aukštosiose mo kyklose, gamyblose, specialiuose konstravimo biuruose, sociologinių tyrimų laboratorijose, mokslo tiriamuosiuose institutuose ir kitur. Nagrinėja su psichologija susijusius klausimus. Mokslų akademijos sociologijos sektoriaus bendradarbiai domisi darbo jėgos tekamumo priežastimis, jaunų darbininkų adaptacija, aplinkos įtaka darbo našu mui ir kt. Gamyklose psichologai padeda optimaliai išdės tyti stakles, tiria triukšmo ir aplinkos poveikį .darbinin kams. Sociologinių tyrimų svarbos aiškinti, tur būt, nė nereikia. Ne visiems gerai sekasi. Dar nėra psichologų darbo tradicijų, ir patyrimo mažoka. Gerai, kad absolventai ne pamiršta kelio į katedrą. Ateina, pasitaria. Mes, savo ruožtu, stengiamės, .kad baigusiems būtų kuo lengviau dirbti. Tam tarnauja mokomosios ir gamybinės praktikos, eksperimentai. Psichologas turi mokėti dirbti su žmonėmis. Tai bene pagrindinė savybė. Praktikų metu kaip tik ir turime gali mybes gilinti šio darbo įgūdžius. To neužtenka. Katedra turėtų šia kryptim dar nemažai padirbėti. Kuo daugiau psichologas bus tarp žmonių, stebės ir darys išvadas, tuo išeis iš jo geresnis specialistas. Reikia išsiugdyti ir savikritikos jausmą. Kartais atrodo, kad taip, kaip elgies pats, turi elgtis ir kiti. Psichologas neturi teisės spręsti apie kitų poelgius pagal savo. Apskritai, mūsiškiai studentai niekuo nesiskiria nuo ki tų. Vieni viskuo domisi, patys ieško, mokosi, kiti kiek pritingi. Aktyvumu ypač išsiskiria penktas ir ketvirtas kursai. Dirbame ir mokslinį darbą. Prie katedros veikia socialinės ir bendrosios psichologijų būreliai. Studentų parašyti moksliniai darbai dažnai remiasi eksperimentais. Jais naudojasi ir mūsų katedros dėstytojai savo moksli niame darbe. Kai kuriuos darbus galima būtų pritaikyti praktikoje. Taigi, psichologai gauna tvirtus busimosios profesijos pamatus. Nuo jų pačių priklausys, ar taps ši specialybė viso gyvenimo džiaugsmu. Kalbėjosi L. KLlSAUSKAS