VBU $AUU PROLETARAI, VI04YKTTES!
Nr. 32 (343) Vilnius, 1959 m.
spalio mėn. ŠEŠTADIENIS
VIINIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
AKTYVISTAS Komjaunimo aktyvistas turi suspėti visur. Jis turi būti pirmas moksle — pavyzdingai lankyti paskaitas, aktyviai dalyvauti seminaruose, turi suspėti dalyvauti komjaunimo grupės, profsąjungos ar mokslinio būrelio susirinkimuose. Jis privalo rasti laiko skaityti laikraščius, naujausias kny gas, domėtis visais aktualiais politikos bei šalies gyvenimo klausimais, žodžiu, iš aktyvisto turi išaugti puikus savo srities specialistas, politiškai tvirtas, visapusiškai išsilavi nęs, pirmose komunizmo statytojų gretose žengiąs tarybinis pilietis. Šioje srityje Universiteto komjaunimo organizacija turi puikias tradicijas. Pokario metais Universiteto komjaunimo aktyvas užėmė visose srityse avangardinį vaidmenį. Nebuvo nė vieno komjaunuolio-aktyvisto trejetukininko. Dauguma aktyvistų bu vo mokslo pirmūnai. Istorikai Striubenytė, Beržinskaitė, Griškūnaitė, lituanistė Lisenkaitė, teisininkė Apdulskytė, medikė Filipavičiūtė, matematikai Bolotinas, Požėla ir visa eilė kitų aktyvistų, dirbdami sekretoriais, biuro nariais, mo kėsi tik labai gerai. Kaip aktyvistai, jie spėdavo dalyvau ti viename ar kitame saviveiklos kolektyve, parašyti moks liniam būreliui darbą, išvažiuoti i besikuriantį kolūkį su paskaita, padirbėti prie miesto atstatymo darbų. Patys pa vyzdingai lankydami paskaitas, aktyviai dalyvaudami visuo meninių mokslų seminaruose, jie turėjo „moralinę teisę“ aktyviai kovoti prieš akademinės drausmės laužymą, tingi niavimą, apsileidimą. Jie, kaip komjaunimo vadovai, buvo reiklūs ir kitiems draugams komjaunuoliams, o į komjau nimą rekomenduodavo tik labai gerai besimokančius stu dentus. Kad viskam užtektų laiko, aktyvistai griežtai pla nuodavo darbo dieną, o nepaslaptis ir tai, kad neretai ir nuo poilsio vieną kitą valandą tekdavo nuvogti. Šias geras tradicijas turi tęsti ir šių dienų aktyvas. Šiandieną mes turime nemaža labai gerai besimokančių pui kių komjaunimo organizatorių, kaip medikai Minkevičiūtė. Saliklytė, Triponis, teisininkai Caika, Merčaitis, ekonomis tas Ladukas, žurnalistė Urmonaitė, istorikas Vitkauskas, ir daugelis kitų. Tačiau randame kiekviename fakultete ir to kių aktyvistų, kurie neišvengia trejetų, nors jie ir yra geri organizatoriai, principingi komjaunuoliai. Gerai, kad jie daug atiduoda komjaunimo darbui, nesigaili nei savo laiko, nei savęs, tačiau blogai, kad jie neretai visuomeninį darbą dirba mokslui skirto laiko sąskaita. Nereikia įrodinėti, jog blogas reiškinys, kada aktyvis tai vietoj to, kad patys rodytų asmenišką pavyzdį, lankytų visas paskaitas, paskaitų metu bėgioja, sudarinėja planus ar ataskaitas ir tokiu būdu patys tampa akademinės draus mės pažeidėjais. Pavyzdžiui, Istorijos-filologijos fa kulteto komjaunimo biure paskaitų metu galima rasti atski rus komjaunimo aktyvistus, atliekančius įvairų komjaunimo darbą, kurį būtų galima atlikti po paskaitų. Istorijos-filo logijos fakulteto IV komjaunimo konferencijoje buvo kriti kuojamas UI kurso studentas, komjaunimo aktyvistas A. Tytmonas už blogą mokymąsi. Kas dėl to kaltas? Gal Tytmonui gabumų trūksta? Ne, gabumų jam pakanka. Tikrąja Tytmono nusmukimo priežastimi buvo per didelis visuome ninis apkrovimas, blogas darbo planavimas. Drg. Tytmo nas didžiausią laiko dalį skyrė visuomeniniam darbui, bet ne mokslui, kuris turėjo būti jo pagrindiniu tikslu. Ne visada teisingą poziciją Tytmono atžvilgiu užėmė patys jo drau gai komjaunuoliai — biuro nariai, perkraudami jį visuo meniniu darbu. Ne tik IFF, bet ir kituose fakultetuose yra dar vienas kitas komjaunimo aktyvistas, besimokantis tre jetais, o tai ne avangardinė pozicija! Nelengva dalia teko komjaunimo ir kito visuomeninio darbo aktyvistui, komjaunimo ar profsąjungos vadovaujan čiam darbuotojui. Niekas netvirtina, jog aktyvistai neati duoda visų jėgų tam, kad jie būtų ne tik visuomeninio dar bo organizatoriais, bet ir asmeniniais pavyzdžiais. Niekas netvirtina, kad visuomeninis darbas aktyvistui lengvas. Ta čiau mes privalome iš aktyvisto reikalauti ir asmeninio pa vyzdžio, privalome nuolatos akcentuoti: KOMJAUNIMO AKTYVISTAS TURI BŪTI GERO MOKYMOSI IR GEROS AKADEMINES DRAUSMES PAVYZDYS.
Kaina 20 kap.
Mes—ateities partija Didelė garbė būti komunistu. Didelę atsakomybę uždeda komunisto vardas. |r vis daugiau ir daugiau ge riausių mūsų Universiteto dėstytojų ir studentų paduoda aareiškimus į partiją, be partijos neįsivaizduodami savo asmeninio gyvenimo. Redakcija suorganizavo interviu su keletu neseniai j TSKP priimtų draugų.
partijos Prisimenu, piemeniu būda ne tėvas ir parodė mas, svajojau mokytis, svajo nario bilietą. „Tai štai, sūnau, jau apie pasaulį, kuriame dabar aš komunistas jau kaip žmonėms būtų gera gyventi, reikiant. Bilietą gavau, —- lyg visi būtų sveiki, laimingi, vie suaugusiam kalbėjo man tėnas žmogus kitam padėtų, kad \as. —1 Tu gal dar ne visiš kai supranti, ką tai reiškia, žmogus mylėtų kitą žmogų. Bet vaikystės metų kasdie bet laikuj bėgant suprasi ir, ninė realybė išb’.aš-kydavo šias jeigu būsi vertas, o kaip aš to svajones. Tėvas sergantis, du no>-*čiau. tai ir tu turėsi tokį sulingas. Metai IŠ metų jo bilietą. Tai didelė garbė ir atsveikata blogėjo. Dėl pinigų siakomybė“. Neseniai tokia diena buvo stokos negalėjo kreiptis pas gydytoją. Vieną žiemą motina ir mano gyvenime. Spalio 9 paslydo ant ledo ir sulaužė dieną visuotinis Universiteto ranką. Ilgai gydėsi naminėm partinis susirinkimas priėmė priemonėm, užkalbėjimais. mane kandidatu į šlovingosios Galų gale toko -kreiptis į gy TSKP narius. Dar tik kandi dytoją, kuris nusiuntė i Vil datu. Bet esu tikras, ikad galė nių. Už motinos gydymą Į parą siu tėvui, paprastam geležin reikėjo mokėti po keturis zlo kelininkui pasakyti, „Sveikas, tus, o už operaciją — atski tėve! Mes jau abudu Komurai. Tėvas pardavė paskutinę nistų partiios nariai". St DVARECKAS karvę, vaikai liko be pieno. V k. teisininkas Motina nebaigė gydytis, nors. gydytojai siūlė tęsti. Pritrūko pinigų. Ranka nepagijo, liko nejudri, sulenkta. Aš, vaikas, tada svajojau: jeigu mokėčiau gydyti, nemokamai gydyčiau visus neturtingus. Si mano vaikystės svajonė Pirmoji paskaita prasidėjo išsipildė. Tarybiniais metais gydymas tapo nemokamas, o 19 vai., o žmonės vis ėjo ir ir mokytis visai nereikia tur ėjo. Daugiausia jauni gamyk to. lų darbininkai, medicinos sese Šiandieną aš džiaugiuosi, rys, kilimų audėjos, laborantai didžiuojuosi mūsų studentais, ir laborantės. Jie ne studen kurie taip daug skiriasi nuo tai, moksleiviais irgi nepava buržuazinių laikų ponų sūne dinsi. Daugelis atpratę laikyti lių, sudariusių tuomet studen plunksną rankose, daugeliui tų daugumą. Aš matau daug reikia iš naujo įtemptai gal Medicinos f-tą baigusių dir voti prie matematikos formu bančių rajonuose. Dirba labai lių, cheminių junginių reak gerai, nesigailėdami triūso ir cijų. O prisiminti norisi. Ne sveikatos. Ir liaudis juos dirbsi visą laiką paprastu dar pamilo. Jų tarpe galima pa bininku, jeigu gali tapti kva minėti gydytoją Mackevičių lifikuotu meistru, inžinieriumi, Ukmergėje, Pavillūnaitę Anykščiuose, Fabijonavičienę pedagogu. Tokių norinčių Šilutėje, Žukauskienę Plate daug — 240 pareiškimų pa liuose ir daugelį kitų rajo duota į Darbininkų jaunimo nuose, o taip f>at ir čia, Vil fakultetą. Jau pirmieji niuje. Aš irgi noriu eiti kartu su užsiėmimai pa jaunimu, neatsitikti nuo jo. rodė, kad žmo Neriu eiti su Komunistų par nės rimtai nusi dirbti. tija, nes: mes ateities parti teikę ja, — kaip sakė Leninas, — Ne pasėdėti au 0 ateitis priklauso jaunimui. ditorijoje atėjo J. MISIŪRA R. Kuosaitė iš Fakultetinės terapijos Psichoneurolo katedros vedėjas ginės ligoninės, D. Savickaitė *** Suprantu žingsnio, stojant i iš Lentvario i TSKP, atsakingumą. Stengsiuos kilimų fabriko. būti vertas komunisto vardo. 25 metų darbo G. Adomaitis stažą turi Vil Lietuviu literatūros katedros niaus grąžtų dėstytojas gamyklos kad ♦ ♦♦ rų skyriaus vir V. Kad kiekvieno žmogaus gy šininkas venime esti neužmirštamų die Vaitkų n as; nevien to jubilfejinei konferencijai nų, aš nė kiek neabejoju. užtenka ruošiami keturi pranešimai. Mano atmintyje ilgam išliko tik noro važiJubiliejui atžymėti fakulte vienas gyvenimo akimirksnis. nėti į užsiėmi te bus suruoštas vakaras-. Pir Tuo metu dar buvau viduri mus iš Vievio mieji kursai jau pradėjo kaž nės mokyklos mokinukas. miestelio. O Vievio rajono ką repetuoti — be koncerto Kartą, prisimenu, pašaukė ma- vykdomojo komiteto pirminin juk neapsieisi. kas Vytautas Masionis važinė * ja. Štai du vyrukai, vos spė Miesto kraštotyros muzie- skurdžios. Fakultetuose nesi- ję nusiplauti metalo dulkes juje šiomis dienomis turėjo jaučia artėjančių jubiliejų nuo- nuo rankų ir veido. St. Nu būti atidaryta paroda, atspin- .taikos. Tiesa, daugelio fakul- tauto!, „Komunaro” gamyklos dintj viso Universiteto gyveni tetų komjaunimo biurų pla frezuotojui, chemija gal kiek mą. Deja, salėse dar didžiulė nuose numatyta surengti iš primiršta, bet A. Šilas, LTSR betvarkė. Medžiagą iki šiol kilmingus minėjimus-vakarus, Mokslų akademijos chemijos pilnai ir tvarkingai pristatė bet konkrečiai dar nieko ne technologijos instituto vyr. la tik Medicinos mokslų fakulte daroma. Kada gj pagaliau išsi borantas, ją gerai žino. Įvai tas. Patys medikai sutvarkė ir judins fizmatal, ekonomistai, rių profesijų žmonės ruošiasi savo stendą. Kiti gi fakultetai teisininkai ir kt.? toliau mokytis institutuose, ir atskiros katedros turi labai Nepakankamai ruošiasi ju Universitete, techninėse mo mažai medžiagos ir nejaučia biliejams ir fakultetų visuo atsakomybės už jos apiformi meninės organizacijos. Tai kyklose. — Galvoju tik apie gamtos nimą. Nėra nuotraukų. Deka liudija tokie kurioziški įvy natai neišskiria iš savo fakul kiai, kad pasitaiko studentų, mokslus, —- sako Vida Clplytetų dėstytojų ir laborantų, kurie dar nežino, apie kokį tė. Ji vyr. laborantė, dirba kurie padėtų bibliotekininkys jubiliejų užvedama kalba. Va Vilniaus gTūdų produktų ga tės 'katedros darbuotojams, at dinasi, ne tik nepakankamai mykloje. Dieną grūdų tyrimo sakingiems už parodą. . . rengiamasi, bet ir nepakanka analizės, o kai mieste užsidega * . mai propaguojamas pasirengi žiburiai, ta pati galva palinks ta prie vadovėlio puslapių. Tik tiek pranešė mūsų ko mas jubiliejui. Gal pirmosios paskaitos parespondentai. Žinios labai Padėtį reikia taisyti!
SPALIO ŠVENTĖMS ARTĖJANT Universitetas ruošiasi atžymėti Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 42-ąsias metines. Rektoratas ir visuomeninės organizacijos sudarė šiai datai skirtų priemonių planą. Jame numatyta atžymėti geriausius studentus sieninėje spaudoje ir Garbės lentose, išvystyti soclenktynes bibliotekos ir admi nistracijos darbuotojų tarpe švaros, kultūrinio aptarnavimo, elektros šviesos taupymo ir kitose srityse, užbaigti Universi teto patalpų paruošimą žiemai, organizuoti Spalio 42 metinėms skirtas parodas atskiruose fakultetuose ir t. t. Į Didžiojo Spalio demonstraciją mūsų Universiteto kolekty vas išeis su naujais dideliais laimėjimais.
Bibliotekininkystės katedrai 10 metų Kolonų salėn į bibliotekininkystės specialybės įkūrimo Universitete dešimtmečio minėjimą susirinko daug studen tų, bibliotekų darbuotojų, svečių. Pranešimą „Dešimt metų bibliotekininkystės specialybei“ padarė katedros vedėjas L. Vladimirovas. Pranešėjas pažymėjo, kad katedra pa ruošė virš 150 specialistų. Didelė jų dalis dirba atsakingą darbą ir gerai užsirekomendavo. Tai centrinės mokslinės techninės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas A. Kanderis, dėstytojas K. Sinkevičius, Šilutės rajoninės bibliotekos vedėjas J. Racevičius, respublikinės bibliotekos skaityklos vedėjas O. Pečkaitytė ir kt. Po pranešimo jubiliatus sveikino Universiteto partinio biuro sekretorius J. Bielinis, valstybinės respublikinės bib liotekos direktoriaus pavaduotojas S. Eisbergas, kultūros švietimo technikumo direktorius J. Kraulys, LTSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos direktorius S. Brašiškis ir kt. Įvyko ir jubiliejinė mokslinė konferencija. Absolventai, atstovaujantieji įvairias bibliotekines įstai gas, pasidalino patyrimu, iškėlė visą eilę svarbių minčių ryšium su TSKP CK nutarimu dėl bibliotekinio darbo pa gerinimo. Konferencijos dalyviai priėmė šiuo klausimu rezoliuciją.
ŽMONĖS NORI MOKYTIS REPORTAŽAS
ruošiamųjų kursų lankytojams kokiu nors ypatingumu nepasižymi, bet dėstytojamsstudentams Jos šlek tiek neįprastos. Tiesa, dėstomų dis ciplinų apimtis vidurinės mokyklos programos ribose — tiek kiek reikia pasiruošti sto jamiesiems egzaminams. Bet jie ne dėstytojai. Ir ne moky tojai. Jokio jumoro nėra, kai toks dėstytojas-studentas pasi slėpęs už knygų šūsnies. Juk jis aiškina buvusiam vidurinės mokyklos moksleiviui ir spe cialistui technikui. Pastarieji gal teorinių žinių mažiau tu
Kaip ruošiamės jubiliejams? Universiteto jubiliejų da ta artėja kas dieną. Praeitą savaitę Rektorate, dalyvaujant visų fakultetų dekanams, įvy ko posėdis, kuriame buvo ap tarta pasiruošimo šiai žymiai datai eiga. Posėdyje numatyta tiksli iš kilmingo minėjimo data — lapkričio 25 d. Sekančią die ną, t. y. lapkričio 26, prasi dės mokslinės konferencijos, skirtos jubiliejams atžymėti. Aktų salėje bus suruoštas li teratūrinis vakaras, kuriame dalyvaus Universitetą baigę rašytojai, poetai, kritikai. O kaip ruošiasi pažymėti šią didžiulę šventę atskiri fa kultetai? *
Pastaruoju metu Gamtos mokslų fakultete aktualiausia problema — išnagrinėti atski rų gamtos mokslo disciplinų vystymosi raidą Vilniaus Uni versitete. Deja, pagrindinė li teratūra yra lenkų ir lotynų kalbomis — nedaug studentų gali imtis šio darbo. Vis dėl
ri, bet už jų nugarų ne vienerių metų praktika. Užtatai įtaikyk jiems — nepasirodysi, kad mažiau žinąs. Ir tenka ta da chemijos dėstytojui V kur so studentei I. Vapšins.kaitei galvoti, ar ko nors svarbaus nepraleido. Atrodo, nuosekliai viską pasakojo, o šit, pradinei chemijos užsiėmimų temai dviejų valandų per daug. — Aš tai užsiėmimui dau giau uždavinių pasirinksiu, — svarsto kurso draugė G. Ladžiūnaitė. Ji dėstys chemiją sekantį kartą, Visi chemikai turės progos pabūti pedagogaiš. Gal taip ir geriau. Juk vienam studentui vesti visą laiką užsiėmimus nėra lengvas dalykas. — Chemijos užsiėmimų programa — bloga, — tei singai pastebi I. Vanšinskaitė. — Reiktų dėstyti pagal
VIII klasės programą. Štai pirma eina valentingumas, o paskui cheminės lygtys. Che mines reakcijas irgi būtų tiks linga atkelti į pradžią. Vienokių ar kitokių nesklan dumų dar yra. Dalis iškilo prieš užsiėmimus, kita dalis iškils dėstymo eigoje. Tai nė ra paruošiamųjų kursų trūku mas. Svarbu tai, kad žmonės noriai klausosi. Didžioji Me dicinos auditorija per užsi ėmimus pilna klausytojų. Jie moka klausytis ir vertinti mil žinišku greičiu lekiančią kiek vieną minutę. Y• Paruošiamųjų kursų priėmi mo komisija senokai baigė darbą. O komjaunimo komite te telefono skambutis vis dar skamba. Iš visur skambina, iš visur teiraujasi, ir, išgirdę, kad pareiškimai jau nebepriimami, tyliai padeda ragelį. Mažas raštelis ant durų irgi skelbia, kad laisvų vietų nėra. Komjaunimo komiteto duris pravėrė jau gana pagyvenusi moteris. Ji augina vaikus, dirba pieno kombinate. — Jau nebėra vietų? O taip norėjosi pasimokyti. Komjaunimo komitetas pa rodė didelę iniciatyvą, suor ganizuodamas paruošiamuosius kursus darbininkams. Padarė viską, kiek leido galimybės ir jėgos. Labai gerai, kad Universiteto iniciatyvai pritarė Vilniaus Pedagoginio instituto komjaunuoliai ir kitų respublikos aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijos. O žmonės nori mokytis.
J. VAICEKAUSKAS Nuotr. autoriaus