VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1966 m.
o O
lapkričio mėn.
ė
TUBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Būti ugnies linijoje Tarybinis jaunimas šven čia savo didelę šventę — Komjaunimo 48-sias metines. Tarybinių žmonių gražiausios gyvenimo dienos siejasi su didvyriškuoju Partijos pagal bininkai — Lenino Komunis tine Jaunimo Sąjunga. Šią puikią gyvenimo, darbo ir kovos mokyklą praėjo daug milijonų tarybinių žmonių. Pirmieji komjaunuoliai grūmėsi pilietinio karo ugny je, triuškino baltagvardiečius ir interventus, kovojo prieš badą, skurdą ir tamsą. Nauja komjaunuolių pamaina kartu su vyresniaisiais ranka ran kon kūrė industrijos gigan tus, pradėjo kolektyviai arti laukus, tarybiniais sakalais kilo į dangaus erdves, kasėsi į gilius žemės klodus, saugo jo mūsų pirmus pasiekimus. Jau mūsų tėvams ir vyresnie siems broliams reikėjo su ginklu rankoje stoti į žūtbūti nę kovą su fašizmu, savo krūtinėmis pastatyti sieną, kurios fašizmas negalėjo įveikti. Sutriuškinus fašizmą, reikėjo vėl iš naujo statyti ir kurti. Tarybų Lietuvos poka rio komjaunuoliai, Partijos vadovaujami, dalyvavo atku riant Tarybų valdžią, kovojo su nuožmiais ir negailestin gais buržuaziniais nacionalis tais, kovojo už naują šviesų gyvenimą. Tūkstančiai, karštų širdžių nustojo plakti toje nuožmioje kovoje. Ir štai mes turime iš pelenų pakilusius miestus ir kaimus, naujas įmones ir gamyklas, auditorijas ir laboratorijas, lūsų vyresniųjų draugų ir jūsų pačių darbas ir pastan gos nenuėjo veltui. Šiandien komjaunuolis — kvalifikuotas darbininkas ir žemės ūkio specialistas, mokslininkas ir kosmonautas, kibernetinių mašinų kūrėjas ir atomo branduolio gelmių tyrinėtojas. Štai kaip kokybiš kai išaugo mūsų legendarinė komjaunimo armija. Kiekvienas komjaunuolis, kiekvienas tarybinis jaunuolis savo konkrečiu, kūrybiniu darbu, savo mokslu, žinių įsi savinimu dalyvauja komunis tinės visuomenės statyboje. Jeigu vyresnės kartos kom jaunuoliai basi ir alkani statė socializmą, tai mes, mecha nizuoti, motorizuoti, elektrifi kuoti, apsiginklavę naujausia technika, statome dar sudė tingesnį ir nepaprastai gran diozinį komunizmo pastatą. Kartais jauni žmonės pa reiškia, kad šiais laikais nė ra kur pasireikšti didvyrišku mui, basam ir alkanam nerei kia statyti, nėra pilietinio karo, nėra Didžiojo Tėvynės karo, nėra ambrazūrų, kurias reikėtų uždengti krūtine. Taip, to nėra. Bet svarbiausia tai,
J. GRIGONIS Universiteto prorektorius mokslo reikalams
—+
--------
kad išaugo didvyriška jauni mo karta, kad yra dešimtys milijonų sąmoningų jaunuolių ir merginų, yra dešimtys mi lijonų karštų krūtinių, kurios, jeigu reikės, gins iškovoji mus. Vladimiras Leninas, kreip damasis į komjaunimo III-jo suvažiavimo delegatus, nuro dė, kad komunistu galima tapti tik tada, kai įsisavinsi visas tas žinias, kurias žmo nija sukaupė per savo istori ją. Komjaunimas visada vyk dė šį Lenino priesaką. Komjaunimas reikalauja iš jaunimo, iš kiekvieno kom jaunuolio įnešti savo indėlį į komunizmo statybą. Mūsų jaunieji mokslininkai ištisų mėnesių ir rfietų įtemptu dar bu įneša prideramą indėlį į mokslo vystymą, mokslinio darbo įgūdžių įgijimą. Darbo ir poilsio stovyklų dalyviai pradžiugina šalį kiekvieną vasarą vis naujais, puikiais darbais statybose ir žemės ūkyje. Komjaunuoliai studen tai — jauni mokslininkai su tinka komjaunimo metines. Jų moksliniai darbai — komjaunitai raportas mui, tai raportas Partijai, kad komjaunimas ir dabar spren džia aktualiausius gyvenimo klausimus, kad ir dabar la boratorijose, bibliotekose vyk do Lenino priesakus. Jūs draugai, ateityje būsite žy miais mokslininkais, valsty bės veikėjais, viskuo galite būti, kuo panorėsite, tik reikia darbo ir energijos. Tačiau viena norėtume palinkėti jums visiems: pasilikite pa prastais, kukliais žmonėmis. Jūs visi liaudies vaikai, nėra reikalo jums išpuikti. Ne jūsų užimamas postas turi ap spręsti elgesį. Kuklumas, pa prastumas, darbštumas — štai kas turi būti charakterin ga kiekvienam specialistui, tarybiniam žmogui. Visas tarybinis jaunimas mini komjaunimo metines.
Darbo baruose — statybose, gamyklose, žemės ūkyje, mo kyklose, mokslo įstaigose, saugodami milžiniškus mūsų šalies sienų tolius, po vande niu, ore ir žemėje komjaunuo liai aukštai neša savo pen kiais ordinais nusagstytą vė liavą. Komunizmo statyba — visos visuomenės reikalas, ir kom jaunuoliai čia įneša savo di džiulį indėlį. Komunizmo sta tyba — tai kova, nuolatinė kova už materialinę techninę komunizmo bazę, už komu nistinių santykių išvystymą, kova už naują komunistinės visuomenės žmogų. Čia jūs susiduriate su sunkumais, nes kova negali būti lengva. Ten ka įveikti trūkumus ir sunku mus, juos šalinti, užkirsti ke lius jiems pasikartoti. Į moks lą nėra lengvo kelio, jis eina per nuolatinį darbą. Nenusi minkite po pirmų nepasiseki mų, neaimanuokite, o dar su didesne energija spręskite naujas problemas. Ugdykite principingumą moksle ir gy venime, grūdinkitės moksle ir darbe. Jūsų, jaunieji drau gai, aiški vieta šioje kovoje. Tai pirmosios gretos, tai ug nies linija. Mūsų amžino komjaunuolio Nikolajaus Ostrovskio žodžiais galima pasa kyti: „TIKTAI PIRMYN,TIK f UGNIES LINIJĄ, TIK PER SUNKUMUS Į PERGALĘ, TIKTAI Į PERGALĘ IR NIE KUR KITUR".
2 d
Trečiadienis NR. 32 (579) Eina nuo 1950 metų
Kaina 2 kap.
Į šią dieną mes atėjome ne šventei — darbams, did vyriškiems ar patiems menkiausiems, kurie būtini, ku riais gyva žemė ir žmonės. Atėjome ir gyvename, jaus dami atsakomybę ir pareigą busimosioms kartoms. Ir jei gu joms mūsų gyvenimas at rodys šviesus, didelis ir šven tiškas, gal būt, nebus klaidos — mes gyvi tik darbu ir ko va, revoliucija neužgeso mūsų širdyse, su visa jaunystės aistra mes ją piečiam ir gilinam. Šiandien į Aktų salę susi rinko darbo ir poilsio sto vyklų, SMD XIX konferencijos dalyviai, svečiai iš Vokie tijos Demokratinės respubli kos, šalies aukštųjų mokyk lų. Šventės ateina po darbų — mes raportuojame apie nugalėtas aukštumas. Didžiuo tis savo darbais turi teisę kiekvienas doras žmogus. ..1961-ųjų spalio naktį virš taigos pasirodė sraigtaspar nis. Jis paliko čia 19 žmonių ir tris palapines. Pačių pir mųjų sąraše buvo Germanas. Jis ir dabar dirba eiliniu sta tybininku — padeda mums. Kažkada šis žmogus kirto tai gą. jo akyse iškilo pirmieji pamatai, nusitiesė pirmosios gatvės. Viską pradėjo 19. Paskui desantas sekė desantą. Ir iš augo didžiulė gyvenvietė. Po baltųjų naktų dangumi mūsų desantas tęsia devyniolikos pradėtą darbą",
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBŲ ĮVERTINIMAS — 2 PSL. UNIVERSITETO ISTORIJOS PUSLAPIAI — 3 PSL.
IŠ KUR JIS — ABEJINGUMAS IR PASYVUMAS! — 3 PSL. NAUJA PARTIJOS IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ SUDĖTIS — 4 PSL. MOKSLO" PERGALĖ — 4 PSL. S. PUNTEŽIO FOTOREPORTA2O „ROŽIŲ KRAŠTE" PABAIGA — 4 PSL.
S /?
Tl ll ll IIII ll lt II II ll ll ll ll ll ll ll ll JI
„Jei komunizmo studijavi diplomus — matematikui mas reikštų vien Įsisavinimą D? Surgailiui, chemikei G. to. kas išdėstyta komunisti lituanistei V. niuose veikaluose, knygose ir Adomonytei, brošiūrose, tai tada mes per Daujotytei, teisininkui S. Stadaug lengvai galėtume gauti žiui. Ir dar dešimtims. komunistinių prisiskaitėlių Pažiūrėkite į visus šian arba pagyrūnų, o tai mums labai dažnai būtų žalinga ir dien salėje susirinkusius. Mes nuostolinga, nes tie žmonės, ne abejingi, ne pasyvūs. Mes išmokę ir prisiskaitę to, kas — o kas. išdėstyta komunistinėse kny kartais klystame gose ir brošiūrose, pasirody kur ir kada jaunas neklydo? tų nemoką sujungti visų šių Mes ieškome. Tiesą išbandožinių ir nesugebėtų veikti taip, kaip to iš tikrųjų reika me širdimi, gyvenimo realu mą patikriname Kazachstano lauja komunizmas".
ttOOOOOKl
ooososooo
jaunystės jubiliejus »owoo«««
ooooooooa
50 Universiteto vaikinų ir merginų šią vasarą dirbo Tiumenės taigoje. Padėjo komsomolskiečiams statyti gyvenvietę. Kovojo su taiga, su inertiškumu ir nugalėjo. Jų atliktų darbų vertė — 116 tūkst. rublių. Šiandien jie klausėsi Le nino. Lyrikai, kurie nebijo užsivilkti šiurkščių statybinin kų kombinezonų, svajotojai, kurie gali dirbti, negalvoda mi apie atlyginimą. Kurie su prato tėvų priesakus. Mano ir tavo draugai. 1957 metais į pirmąją Uni versiteto studentų darbo ir poilsio stovyklą Žilėnuose iš vyko 100 žmonių. 1900 Uni versiteto pasiuntinių talkinin kavo kolūkiečiams 1963 me tais. Studentiška daina skam bėjo 16 darbo ir poilsio sto vyklų. Apie 900 Universiteto komjaunuolių šiemet dirbo kolūkiuose. Ir jie šiandien čia, Aktų salėje, — 8 vasa ros darbo ir poilsio stovyklų dalyviai.
Aš matau juos salėje. Danu tės, Vacio, Stasio, jų draugų veidai spindi džiaugsmu, — paprastu, kasdienišku džiaugsmu, kuris ateina po pušų sakais kvepiančių tai gos naktų, įkyraus uodų kan džiojimo, po nepakeliamo nuovargio. Šiandien aš juos mačiau Lenino aikštėje. .. Spalio 29 d., šeštadienis. Šiandien Vilniaus Lenino aikštėje iškilmingas mitingas. Komjaunimo metinių minėji mas. Respublikinio studentų ir moksleivių vasaros darbo ir poilsio stovyklų dalyvių są skrydžio pradžia. Šeptyniasdešimtųjų metų komjaunuo „Jie dirbo su kirviais, kas liai atėjo pasitarti su Leninu, tuvais ir net su plieno kū Tėvynei ir Partijai atnešė jais. Statė trijų aukštų na mus ir kasė tranšėjas, dirbo savo darbų ataskaitą. nesižvalgydami į savo kažka Ant Vilniaus stogų, ant dar da buvusias baltas rankas, žalios aikštės žolės — pirma nuo kurių dabar lašėjo sū saulės ir vėjo išspausti, sis sniegas, kažkodėl prime rūs, prakaito lašai, dirbo po 8. 10 nantis pirmuosius Revoliuci ir netgi 12 valandų: dirbo jos Amžiaus metus. Aikštėje tiek, kiek jiems atrodė reika kad per, palyginti, susirinkę komjaunuoliai linga, trumpą laiką išaugtų nauja klausosi Lenino gyvo ir jau mokykla, mechaninės dirbtu no balso. Kaip 1920 m. spalio vės ar karvidė". 2 d. klausėsi Lenino kalbos Baigėsi Universiteto SMD Rusijos Komunistinės Jauni XIX konferencija. 900 stu mo Sąjungos III suvažiavimo dentų dirba mokslinį darbą. delegatai. Šiandien geriausiems įteikia
stepių alpinančia saule ir Dzūkijos smėliu, saulėteky rašome mokslinius darbus ir pusę devynių skubame į pa skaitas, šokame ansamblyje ir planuojame naują sienlaik raščio numerį. Lėtai ii var ginančiai ateina tikrasis paži nimas, tikroji tiesa. Kasdien mes mokomės būti komunis tais. 1927 metais Kauno Univer sitete veikė pogrindinė kom jaunimo organizacija. Jos sek retoriumi buvo dabartinis Fi losofijos katedros vedėjas doc. E. Meškauskas. Tais me tais jų buvo nedaug, — vie netai. Ir 1946 metais Univer sitete — tik 45 komjaunuo liai. Mus žavi neskaitlingų komjaunuolių (drąsa, tauru mas, ištikimybė komunizmui. Šiandien 48-ąsias komjau nimo metines švenčia 5024 Universiteto komjaunuoliai — 242 pirminės komjaunimo or ganizacijos. Su švente studentus sveiki na WU Komjaunimo komite to sekretorius P. Vaitkevičius, prorektorius J. Grigonis. Savo švente mes dalinamės su žilstelėjusiu žmogumi E. Meškausku, su gerbiamu prof. Z. Žemaičiu, su dėstytojais. Dalinamės su tais dešim čių planetos šalių jaunimo atstovais, kurie viešėjo pas mus. Su Leningrado Elektro technikos instituto, Lvovo, Odesos, Tbilisio, Rygos, Mask vos universitetų, Grodno Me dicinos instituto komjaunuolių atstovais — 104 svečiais ir respublikos ir Sąjungos aukš tųjų mokyklų. Mus sveikina Tartu Valstybinio universiteto ir Leningrado Pavlovo v. Me dicinos instituto studentai, naujos Vokietijos vardu „Freundschaft" mums atvežė F. Entco vadovaujama Erfurto apygardos žemdirbių delega cija. Ateis naujos dienos, darbai ir šventės. Juos pasitiks ne rami mūsų karta. Pasitiks komjaunuoliai — penkių or dinų šlovė įpareigoja. A. KUSTA
„T. stud.“ koresp.
»•
i
i i t i i i t t t
*
Mokslo ir aukštųjų mokyklų darbuotojai! Kovokite, kad toliau klestėtų mokslas, skatinkite technikos pažangą! Stiprinkite mokslo ryšius su gamyba! Renkite specialistus, vertus komu nizmo epochos!
I t f f J J
t / i (Iš TSKP CK Sūkių Didžiajam Spaliui) I
.4
IŠKILMINGA VĖLIAVŲ RIM TIS. Šventinė uvertiūra. Šian dien mūsų šventė, ir mes at ėjome prie Lenino paminklo. V. PREKEVICIAUS nuotr
SEPTYNIASDEŠIMTŲJŲ METŲ KOMJAUNUOLIAI RAPORTUOJA. Apie darbą, gyvenimą, draugystę.