Praėjo nedaug laiko nuo pirmųjų mokslo dienų fakul tete. Tada visi pirmakur siai buvome suskirstyti į gru pes ir kiekvienas sužinojome savo grupės pavadinimą. Bet grupės veidas dar buvo neby lus. Bėgo dienos, savaitės. Ir kiekviena grupė nuėjo savitą kelią, išryškindama savo trū kumus, atskleisdama atskirų studentų asmenines savybes. Nors mūsų grupės pavadini mas nepasikeitė, bet jos as meninė sudėtis jau šių mokslo metų pradžioje iš esmės paki to. Į šeštąją grupę buvo su burti skirtingas svetimas kal ias studijuoją studentai. Ta čiau tas nė kiek nesutrukdė grupei susicementuoti. Jau vasaros darbų stovykloje petis į petį statėm svirną Kėdainių rajono „Spindulio“ kolūkyje, džiaugėmės saulėtom dienom ir ilgėjomės fakultete laukian čių knygų. Vienas kitą dar la biau pažinome, dar labiau su artėjome, talkininkaudami kol ūkyje. Toks grupės susibūrimas at sispindi ir mūsų akademinia me gyvenime. Tur būt neatsi tiktinai antrakursių tarpe mes iškovojome mažiausią pralai dumą. O jeigu paklausit mūsų seniūnę Daivą Krlkštopaltytę, kaip mes kovojome prieš pra laidumą, akademinės drausmės
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 32 (433) 1962 m.
gruodžio 14 d.
Kaina 2 kap.
Kai atkeliauja gruodis.. Medžių šakose alsiai kvėpuoja vėjas, ir metalinis dienos džerškesys sveikina gyveni mą. Gyvenimas. . . Aš matau savo brangius irauguis, šiandien dar pirmakursius, kiekvie ną dieną vis labiau įsillejančius į veržlų gy venimo sriautą. Štai eina rusistai, germanis tai, anglistai!, klasikai ir dar daugelis man pažįstamų ir nepažįstamų veidų. Jie visi ma no draugai, visi ligi vieno. Bet šiandien i tems rūpi tik knyga: gruodis — vienas iš idžiausių studentų darbo mėnesių. Gruodžio 8 diena I kurso lituanistams bu vo lyg kokia šventė. Jie turi laikyti pirmą avo gyvenime įskaitą. Pirmutinė prie biblio grafijos dėstytojo prieina A. Ulčlnskaitė. O po jos vienas po kito prieina kiti draugai. Vieni jų pasakoja apie abėcėlinius katalogus, kiti apie periodiką, metraščius. Lituanistai puikiai pasiruošė įskaitai: dėstytojas Feigellanas pirmutinis studijų knygutėse įrašo įskaityta“. Po vieną įskaitą išlaikė beveik visi pirma kursiai. Štai germanistai jau išlaikė fonetikos praktlkumo, rusistai folkloro įskaitas. Daugu mai pirmakursių jau pasirašyta bibliografijos įskaita. Perpildytose skaityklose kartu su senais studentais pamatysi daug pirmakursių. Ne vi si jie filologai. Sutiksi čia ir fizmatą, ir me diką, ir chemiką. Juk artėja sesija. Kas gali labiau jaudintis, jeigu ne pirmakursis? Vis dažniau prie 'knygos palinksta ir vokietė E. Bukevičiūtė, ir ruslstė J. Gervių, ir lituanis tas V. Kuzmickas, prancūzas A. Lukoševi-
Testiprėja draugystė Praėjusį šeštadienį Preky bos technikumo salė nesutal pino visų moksleivių, dalyvau jančių suruoštame klausimų-at sakymų vakare. Pilni buvo ir platūs šeimininkų koridoriai. Susirinko šešių sostinės tech nikumų moksleiviai — ateis tai: kultūros švietimo, finansų, clektromechaninlo. geležinke liečių, statybos ir prekybos. Atsakyti į dominančius klau simus buvo pakviesti Istorijos ir filologijos fakulteto ateistai. Iš pateiktų klausimų susidaro nuomonė, kad moksleiviai rim tai domisi įvairiais religijos, bažnyčios, gyvybės atsiradimo klausimais, kitų planetų užval dymo problemomis, kurios yra raktas į naujų, dar nežinomų Visatos paslapčių atskleidimą ir materialistinį išaiškinimą. Žinoma fakulteto ateiste, pran cūzų spec. IV kurso studentė A. Stravinskaitė davė išsamius atsakymus į klausimus: „Ko dėl dabar pas mus dar neuž daro bažnyčių?“. „Kodėl kata likų kunigams negalima tuok tis, o pravoslavų popams ga lima“ ir kt. Moksleivius domi na ir tokie klausimai, kaip musulmonų tikėjimas, kodėl šiandien neišsivysto žmogus iš beždžionės. I juos atsakė filosofijos katedros dėstytojas R. Skiauteris. Vienas iš moksleivių patei kė A. Titmonui ir tokį klausi mą: „Kaip Į erdvės begalybės egzistavimo sąvoką žiūri reli gijos skleidėjai?“ Įdomiai, iš samiai drg. Titmonas atsakė į klausimus, „kokį dievą“ matė danguje kosmonautai, kodėl kai kurie žymūs mokslininkai tiki į dievą ar yra gyvybė kaimyninėse planetose, ar Jur gis pašalintas iš šventųjų tar po ir kt. Toks ateistų kūrybinis bend radarbiavimas duoda daug naudos. Stiprinti ryšius reikia ir toliau. Dalykiškai, kūrybiš kai. A. MATULEVIČIUS
čius ar dar daugelis kitų. Dauguma pirmakursių jau parašė kontroli nius darbus ir nekantraudami laukia atsilie pimo apie juos. O lituanistas V. Kuzmickas patenkintas: jo kontrolinis darbas buvo Įver tintas teigiamai. Nors lauke dvelkia žiema ir vis dažniau pradeda rodytis sniegas, bet mano draugams dabar karštos dienos. Vieni jų skuba Į audl: torijas ir skaityklas rytais, o kiti vėlai va-
Grupės šiokiadieniai kad tai įvyko viso kolektyvo pastangų dėka. Tačiau kolek tyvas kovoja ne tik už lanko mumą, bet ir už pažangumą. Nepamiršta mūsų merginos ir saviveiklos. Štai, Irina Goreva groja fakulteto instrumenti nėje kapeloje, o Blažytės, Blinstrubaitės ir Gaudėšiūtės balsai skamba fakulteto chore. Gyvai ir įdomiai šiais me tais praeina pas mus politvalandėlės, kuriose visada da lyvauja mūsų kurso vadovas doc. Finkelbrandlenė. Didelio susidomėjimo susilaukė Bazytės ir Gaudėšiūtės paruoštas referatas apie kosminę biolo giją ir mediciną, kino filmo „Profesorius Mamlokas“ apta-
L. ANKENAS Medicinos f-to II k. VI gr. studentas
RUOŠTIS šiandien Neseniai Universiteto komjaunimo komiteto biuras apsvarstė, kaip Fizikos ir matematikos fakulteto komjaunimo organizacija sprendžia mokymosi klausimą. Kaip pažymėjo FMF komjaunimo komiteto akademinio sek toriaus vadovė J. Nadalinskaja, pavasarį fakultete buvo 81 sko lininkas. Šiuo metu su jais dirbama. Iš geresniųjų studentų tar po qrupėse parinkti komjaunuoliai asmeniškai atsakingi už sa vo draugų mokymąsi. Akademinio darbo klausimai šiuo metu atsispindi sieninėje spaudoje. Komjaunimo komitetas apibendrino geriausių grupių patyri mą. Pvz., Teisės fakulteto IV kurso komjaunimo organizacija pra dėjo kovą, kad nebūtų praleista nė vienos valandos be pateisi namos priežasties. Šią kovą remia visas kolektyvas, todėl ji yra sėkminga. Posėdis pažymėjo, kad ir kituose fakultetuose
kare. Jie niekuo nesiskiria vienas nuo kito, tik vieno, gal būt, grubesnės rankos, pratu- o sios prie darbo, o kitų — prie knygų. □ Aš — bendrojoje skaitykloje. Štai Komu- □ nlstų partijos istorijos seminarams ruošiasi □ A. Lukoševičius, D. Megaitė, M. Indriūnaitė. □ Kalbotyros koliokvijumui ruošiasi keletas Ii- ° tuanistų. Visur vyksta darbas. Atėjo gruodis. Gamta kvėpuoja žiemos g oru, ir daug studentų, matau, skuba Univer- □ siteto pusėn. Vis skuba ir skuba mano drau-1 □ gal. . . Atėjo darbo gruodis. Alf. BUCKUS o□□
2 Neseniai mūsų laikraštyje buvo paskelbta anketa mo” kymosi klausimais. Šiandien talpiname pirmuosius atsa• kymus.
rimas ir kt. pranešimai. Arti miausiu metu nagrinėsime TSKP CK lapkričio plenumo medžiagą. Į ŠĮ susirinkimą nu tarėme pasikviesti ekonomistą geresniam iškylančių klausi mų išaiškinimui. Dabar, kai artėja semestro pabaiga, grupė ypač jaučia artėjančių egzaminų atsakin gumą. Kiekvienam studentui keliamas uždavinys — sėkmin gai ir savalaikiai surinkti vi sų disciplinų įskaitas. Noriu palinkėti kad šis uždavinys būtų sėkmingai Įvykdytas.
□ □ PrieS imant krau-g Ją, tikrinama dono-o nė s V k. medikės g L. Savukynaitėso □ sveikata. □ □ A. JANUŠAUSKO a □ nuotr. o □ □ D a o □
i□ □ o g □ □
□ □ □ □ □ □ □ □ □ o c
8
□ D g □ B o □ §
FBBfiiBBaBBBBBB 33 B8BBBBS8BBBBBBBBBB BBBBBB d BBH33 B BBBBDBBBBBl
NAUJŲ PASTANGŲ KELIU astaraisiais metais Gam tos fakulteto kolektyvas labai išaugo. Žymiai pa didėjo studentų skaičius. La biau kvalifikuotas pasidarė dėstytojų kolektyvas, padaugė jo dėstytojų su moksliniais laipsniais ir vardais. Šiais me tais buvo įsteigta nauja Bio fizikos katedra, o Geologijos ir Mineralogijos katedrų ko lektyvas nuo šių metų pirmo kurso studentus pradėjo ruoš ti hidrogeologais ir inžinie rinės geologijos specialistais. Išsiplėtus fakulteto materia linei bazei ir darbo apimčiai, mokslinė taryba ir partinė or ganizacija pasiūlė katedroms peržiūrėti bendruosius mokymo planus, arčiau priar tinti prie konkrečių gyve___ xporeikių, __ išlais nimo labiau vinti studentus iš privalomų užsiėmimų, nukreipiant juos savarankiškam darbui. Suma žinus studentų privalomų užsi ėmimų skaičių iki šešių valan dų į dieną, fakulteto tarybai ir visuomeninėms organizaci joms iškilo nauji uždaviniai. Pasirodė, kad didelė dalis studentų nemoka racionaliai išnaudoti padidėjusio laisvo laiko. Atliktas skaityklos pa tikrinimas parodė, kad ir to liau dalis studentų semestro bėgyje sistemingai nestudijuo ja- Konkretaus darbo popieti nėmis valandomis nesijaučia ir bendrabučiuose. Iš to peršasi aiški išvada, kad katedros, partinė, komjaunimo organi zacijos turi konkrečiau užsi iminėti studentų savarankiško darbo kontrole, mokyti stu dentus planuoti laiką. Sutrumpinus privalomųjų užsiėmimų laiką, bent pastebi mai kol kas nepagerėjo stu dentų drausmė. Todėl partinė organizacija ir mokslinė tary ba priėmė nutarimą, pagal
P
kurį studentų lankomumu, jų darbo kotrole betarpiškai turi užsiimti katedras. Kaip parodė pirmieji rezultatai, šl nauja priemonė save pateisi na. Tik būtina, kad ši naujo vė būtų taikoma nuolat, pas toviai, nuosekliai. Šios prie monės esmė yra ne tik stu dentų lankomumo registracija ir savaitinių suvestinių prista tymas dekanatui, bet jos priva-
lumas yra ir tas, jog katedros turi galimybes kasdi ; kontraliuoti nedrausminį j stujuos denius, reikalui esai , J posėdžiuose, pakviečiant grupės aktyvą. Ateityje būtina kuo labiau padidinti žemesniųjų grandžių — ka tedrų ir akademinių grupių — vaidmenį mokymo proceP. VAITIEKŪNAS Geologijos-mineralogijos mokslų kandidatas
35 Kraujo perpylimas vis pla’g čiau naudojamas gydymo □ tikslams. Tuo būdu, ____ kraujo g reikia daug. Maskvoje atsira□ do žmonių. (pirmieji buvo» iš ___ .-____ g mediku medikų tarnnL tarpo), kuria kurie pasiūlė □ nemokamai duoti kraujo. Da □ bar nemaža tokių donorų □ yra ir musų respublikoje. O Brigada, atvažiavusi iš □ □ Respublikinės kraujo perpy □ limo stoties į Medicinos fa □ o kultetą, surado keliasdešimt □ žmonių, kurie suprato, jog □ □ netekimas 200 ml kraujo, □ organizmui, □ esant sveikam □ nekenksmingas. Išgelbėti žmo □ □ gaus gyvybę ar prisidėti □ prie jos išgelbėjimo — kiek □ □ vieno eilinio žmogaus parei D ga. □ o Vyksta sunki operacija. Li o gonis smarkiai nukraujavo. □ -
Jam būtinas kraujo perpyli mas. Gydytojas paima kraujo ampulę, kurios etiketėje už rašyta: donoras — Dirsė Ginas. Operacija praeina sėkmingai. Papildomai suleis ta kraujo, kurį davė Gino draugai. Po kiek laiko, ligo nis pagyja. Jaunuolį, išgelbė jusį gyvybę, ligonis pavadins savo sūnumi ar broliu, ar kitu jam brangiu vardu. O mūsų studentas pajus, jog nebūtina būti gydytoju, kad galėtum padėti ligoniui: daž nai užtenka to, kad esi tary binis žmogus. Taip pasielgti gali kiekvie no fakulteto studentas. A. PAJUODYTĖ D. MALCIOTĖ Medicinos f-to studentės
□
_
KRITINES PASTABOS
• Fizikos ir matematikos fakultete paskutiniu metu blogai su patalpom, todėl negalima taip sutvarkyti tvarka raščio, kad paskaitos baigtųsi 15—17 vai. Būna kursų, kuriems paskirom dienom užsiėmimai vyksta nuo 9 vai. iki 19—21 vai. Tas labai išvargina studentus. Mano nuomone, kur yra bent mažiausia galimybė, paskaitų tvarkarašti rei kia taip sutvarkyti, kad paskaitos visoms grupėms baigtųsi 17 vai. Noriu paliesti laboratorinių darbų vedimą. Gaunasi to kia padėtis, kad dėstytojai kiekvienas skirtingai reikalauja. Dėl to būna nesusipratimų. Reikėtų tai išspręsti jungtiniuo se katedrų gamybiniuose pasitarimuose ir prieiti vieningos
Siekiantieji komunistinio aukšto kolektyvo vardo — Čiur lionio 1 bendrabučio gyventojai susirinko pasitarti.
išvados. Be to, dėstytojų darbą turėtų geriau kontroliuoti katedros. • Svarbiausia studentų savarankiškame- darbe yra dar bas pagal individualius planus. Tačiau šiuo atveju reikalin ga labai gera kontrolė iš katedrų. Be kontrolės negalima apsieiti, kadangi dar daugelis studentų tuo piktnaudžiauja, t. y. nebelanko tų paskaitų, kurios jiems privalomos, ne išnaudoja gerai laisvo laiko, ir rezultate — gaunamos sko los. Fizikos ir matematikos fakultete individualus darbo planas dar ir tuo naudingas, kad studentas gali daugiau laiko skirti moksliniam darbui. Juk mūsų sąlygomis fizikui laboratorijoje tenka išsėdėti prie savo darbo 15—20 savai tinių valandų. O tas neįmanoma, kai yra didelis paskaitinls krūvis. • Kad sumažinti valandinį krūvį, reikėtų peržiūrėti specializacijų mokymo planus, ir tik katedrų gamybiniuo se pasitarimuose tą klausimą galima spręsti. • Praktikos organizavime reikėtų atkreipti dėmesį į tokius faktus, kaip studento darbo profilio pasirinkimas (gamybinis ar pedagoginis), kokioj specialybėj žmogus no ri dirbti, iš kokios srities jis rašys diplominį darbą. Atro do, dabar tą ir darysime: studentai bus skiriami praktikon ten, kur jie dirbs, baigę Universitetą, kur atliks diplomi nius darbus. Tas duos didesnę naudą ir žmogui, ir gamyk lai arba mokslo įstaigai. Tačiau, iš kitos pusės, sumažėja diplomantų skaičius ka tedrose, dėl ko nukenčia dėstytojų mokslinis darbas. Tam kompensuoti reikėtų skirti katedroms daugiau laborantų, kuriuos būtų galima pilnai įjungti į mokslinį darbą.
Fizikos ir matematikos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius V. VALIUKĖNAS