VISLI ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
0*
O
N
<a
$ X $
KOMUNISTŲ TIKSLAS YRA SUKURTI VISUOMENĘ, KUR BUS UŽTIKRINTA VISUOTINĖ GEROVĖ, VISŲ TAUTŲ KLESTĖJIMAS, AMŽINA TAIKA TARP NACIJŲ. SOCIALIS TINĖMS ŠALIMS REIKALINGA TVIRTA TAIKA TOKIAI VI SUOMENEI SUKURTI. TODĖL NĖRA NUOSEKLESNIŲ KA RO PRIEŠŲ, TVIRTESNIŲ KOVOTOJŲ UŽ TAIKĄ, KAIP KOMUNISTAI! (Iš Taikos manifesto, priimto Komunistų ir Darbininkų partijų delegacijų pasitarime Maskvoje).
V VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 32 (271) 4- 1957 m, lapkričio 28 d., ketvirtadienis 4- Kaina 20 kap. m iSH
kai apšviestų knygos puslapių, čia išsėdi studentai iki vie nuoliktos valandos vakaro. . . Jaunos akys šviesios, kam jiems stalinių lempų. Per daug narpllojimosl su tais laidais, - kalbasi universiteto ūklo skyriuje. — Sakot, ven neveikia? tiliatorlus Atidarykit langus ir kvėpuo klt, klek tik jums patinka. . O mums tai nepatinka. Žinoma, pakvėpuoti mes ga lim ir namo eidami, bet no rom nenorom pagalvoji, kas bus sesijos metu, kai skaityk la bus kimšte prikimšta žmo nių ir sėdėti joje reikės ištisą dieną. Bet mes nenusimename ir, pasižiūrėję į nejudančius ven tiliatorius, atlaidžiai nusišypsom, pasukdami į durų pusę. Gal jie patys pradės suktis, kai mes jų nematysim. Lipant laiptais žemyn, mūsų nuotaika visai gerėja. Mes Įsivaizduo jam, kad už stalų skaitykloje nėra nei vienos laisvos vietos, šviesiai dega stalinės lempos, o ventiliatoriai sukasi net švilpdami. L. Jakutytė
PARTIJOS GYVENIMAS
ČIA MOKOSI STUDENTAI Praveri sunkias skaityklos duris ir jau Iškart pritildai balsą, sulėtini žingsnius. Apžvelgi visą salę. ir tave nejučiomis pagauna darbo nuotaika. Čia ant vieno, čia ant kito stalo, pasidėję storus laikraščių komplektus, rausiasi filologai. „Kursinį darbą ra šo”, — pagalvoji. Salia jų sklaido brošiūras ekonomistai. — Iki gruodžio pirmos kur sinis darbas mirt gyvent turi būti baigtas, o čja kaip tyčia pirmam klausimui medžiagos niekur nerandu, — skundžiasi ketvlrtakursls Eigminas. Ir vis tiktai daugiausia šį kartą teisininkų. Bene jie stropiausi šios skaityklos lan kytojai? Taigi, kad taip. Sesi ja. Ne visi čia esantieji rašo mokslinius darbus ar ruošia si egzaminams. Jauku ir gera paskaityti čia ir grožinės lite ratūros kūrinį, pavartyti iliust ruotus žurnalus, o jei iki pa skaitos dar gerokas pusvalan dis — perskaityti ir vieną ki tą apsakymą. Štai, lituanistė D. Sokaltė į skaityklą užsuko tik valandai, o prieš ją bent penki žurnalai. įdomu, bet iš kart perskaityti negi suspėsi. Pažiūrėsiu, kas įdomiausia, naujausia. Baigsiu kitą kartą, laisvalaikiu. . . O skaitymui pasirinkimas šioje skaitykloje gana didelis. Daug įvairių vertingų literatū rinių žurnalų, kaip „Novyj Mir”, „Moskva”, „Inostrannaja literatūra”, įdomūs turi niu ir apipavidalinimais kitų respublikų ir užsienio šalių žurnalai, išeiną rusų kalba. Kiekvienas gali susipažinti su naujausiais literatūros leidi niais. Tai padeda stendas „Naujos knygos". Pačioje salės pradžioje ant pailgo stalo išdėstyti laikraš čiai — paskutinių dienų nau jienos. Bet kodėl gi šį kartą čia tiek mažai skaitytojų? Pa žvelgi į rankoje laikomo nu merio datą, o paskui į šalia beskaltantį studentą. „Atsili kęs, šį numerį jau prieš tris dienas reikėjo perskaityti",— pagalvoji. Ieškai naujų, kurių šiandien eidamas į paskaitą namuose nespėjai perskaity ti. . . ir nerandi. — Kur gi šitos dienos laik raščlai? — teiraujamės pas skaityklos darbuotojus. — Pas mus jie pasirodo tik apie antrą valandą. . . — Tiktai. . . . . .Ir, paėmęs 20 kap., nueini prie stovinčio kieme kios ko. — Ar ir visus kitus nau jausius literatūros leidinius jūs taip vėlai gaunate? — neiškenčiame. Pasirodo, kad kelias iš
MUSŲ
komplektavimo skyriaus į skai tyklą labai jau ilgas. Tik čia skubama sudaryti katalogus ir atiduoti naudojimuisi. Reiklūs skaityklos lankyto jai visvien nepasitenkina čia esančiais knygų fondais. Tada jiems pasitarnauja saugykla, iš kur per pusvalandį gauna reikalingą literatūrą. Taip eilutėje prie knygų iš davimo vis keičiasi ir keičiasi žmonės, nusinešdami įvairiau sios literatūros tomus. Vien per vieną darbo dieną išduo dama 772 knygos, neskaitant periodikos leidinių. Dažniau siai studentai reikalauja vi suomeninės-politinės literatū ros leidinių, kurių skaityklos bibliotekoje yra pakankamai. Nuolatiniai lankytojai, tai tei sininkai, filologai ir ekonomis tai. Užtat .paskutiniu metu li teratūra pradėta kaupti atsi žvelgiant į besilankančių stu dentų specialybes. Ne visada lengva surasti reikiamą knygą. Tam, žinoma, padeda abėcėlinis bei grožinės literatūros katalogai. Bet ne kartą reikalingas ir bibliote kininkų patarimas. lr Ir šioje bėdoje padėti studentams nie kada neatsisako darbuotoja J. B'ikulčiūtė. Tai viena iš seniau sių šios skaityklos darbuotojų. Ji visada suranda taip reikalin gą studentui patarimą. Tik labai skaudu, kad bibliotertinlnkės pasitikėjimą kai kurie studentai išnaudoja piktam tikslui. Štai, studentas, tik ką pa ėmęs vienintelį esantį skaityk loje knygos egzempliorių (Le-
PAS DRAUGUS Gamtos m. fak. studentai nuo seniai palaiko santykius su Baltarusijos Valstybinio V. I. Lenino vardo universite to geologijos-geografljos fa kulteto auklėtiniais. Lapkričio 23 d. mūsų uni versiteto gamtininkams buvo ypatinga — fak. sportininkai, saviveiklininkai ir kiti akty vistai susiruošė į svečius pas savo draugus baltarusius. Minske jie buvo labai nuo širdžiai sutikti ir priimu. La bai draugiškai ir šiltai praėjo susitikom vakaras, kurame pa-
sirodė baltarusių ir mūsų studentai-savlvelkllnlnkal. Su draugais praleistos dienos paliko ilgam ir baltaru sių ir mūsų studentų atmin tyje.
Atviras universiteto partl nės organizacijos susirinkimas apsvarstė Lietuvių literatu ros katedros auklėjamąjį dar bą. Pranešimą padarė katedros vedėja drg. M. Lukšienė. Ka tedros uždavinys, kaip pabrė žė pranešėja, auklėti studentus aukštai išsilavinusiais kultū ringais ir sąmoningais tarybi niais piliečiais, Katedros kolektyvas myli savo darbą, Išleido keletą knygų literatūros klausimais. Kartu pranešėja iškėlė kai kuriuos trūkumus, Nepakankarnas dėmesys buvo skirlamas tarybinei literatūrai. Šiuo metu, tarybinę literatūrą dėsto tik vienas dėstytojas. Maža taip pat buvo padaryta propa guojant tarybinę literatūrą universiteto mastu. Antrąjį pranešimą svarsto muoju klausimu padarė uni versiteto prorektorius doc. E. Meškauskas. Pranešėjas, pa žymėjęs, kad paskutiniuoju metu pakilo lietuvių literatū ros dėstymo lygis, nurodė trū kumus katedros darbe. Paskutiniais metais atsikra tyta vulgaraus sociologizmo.
Svečiai iš Kauno Žalios Politechnikos institu to ir mūsų raudonos kepurės margavo, einant iš stoties į Taurą. Tai savo svečius suti ko mūsų kraštotyrininkai — KPI instituto kraštotyros bū relio narius, atvykusius į sos tinę. Pirmąjį vakarą (XI.23) sve čius šiltai sutiko akademinis choras. Kauniečiai, nuvykę Į ataskaitinį - rinkiminį susirin kimą, pašoko, pažaidė liaudies žaidimus, padainavo. Sekmadienį, vadovaujant dėstytojui Jurginiui, svečiai ir dalis šeimininkų apžiūrėjo isto rines Vilniaus vietas. Vos sutilpo svečiai ir šeimi ninkai . kraštotyrininkai į 34 IFF auditoriją aptarti bendra darbiavimo klausimų. Pasisakę draugai minėjo, klek istorinių paminklų, seno vės iškasenų dar neištrita — viskas laukia-, jaunųjų entuzi astų. Mūsų liaudis turtinga pada vimais, legendomis, įsimenan
KANDIDATAI
— Teisės m. fakulteto vi suomeninių organizacijų, dės tytojų ir studentų iškilmingą mitingą, skirtą kandidatams į teisėjus ir tarėjus išstatyti, lai kau atidarytu, — sako dėsty tojas Blieka studentams', susi rinkusiems į 100-ją auditoriją. Susirinkimas plojimais su tinka V kurso studento R. Greičiaus pasisakymą. Jis siūlo
nino „Filosofsklje teatradi"), vėl grąžina atgal, sakydamas: — Šioje knygoje aš jau nebe radau mane dominančio sky riaus. — „Nesuspėjo jo at spausdinti", — pasakysite. I tai gali atsakyti studentas, ku ris, paėmęs knygą, išplėšė iš jos ne lapą, bet ištisą skyrių. Tai jis gali pasakyti, kad kny goje defekto nebuvo, o tik jam reikalingi šie puslapiai ir tiek. Apgaudinėti kitus—labai že ma ir net ne žmogiška. O taip vlstlk daro žmonės, kurie va dinasi studentais. . . į vakarą skaitykla dar dau giau prisipildo. Pasibaigus paskaitoms, niekur niekas ne beskuba, rečiau bilda kėdės, rečiau varsto duris išeinantie ji. Visi susikaupia rimtam dar bui, ir skaitykloje Įsigali rim tis. Palenkę galvas ant sllpno-
į Lenino rajono I-jį liaudies teismą kurso draugą, kandida tą į TSKP narius, Misiūną. Kandidatais į liaudies tarė jus iškeliami: II kurso studen tė Smolskaitė, dėst. S. Vecevičlus ir laborantas Simeliovas. Susirinkimas vienbalsiai pri ima šias kandidatūras. Ž. Rimas
člals ir gyvais posakiais kraštotyrininko pareiga domė tis ne vien architektūriniais, bet ir žodiniais loblals, visu tuo, kas savita, kas lietuvių liaudies sukurta. Vakaras virto> tikra draukauniegystės švente. Mums 1 člai įteikė neužmirštamą dova ną — dviejų mokyklų entu ziastų tvirtos draugystės įro dymą. R. Žilevičius
STUDFNTO
suteikė teisę Artėja Konstitucijos diena. Konstitucijos, kuri Iš kairės į dešinę: į mokslą darbininkų __ . ir kolūkiečių. vaikams. ___ II kurso medikų komjaunimo sekretorė Minkevičiūtė Olqa, Guntulytė Joana, vidurinę mokyklą baiqusi aukso medaliu, Jurevi čius Bronius, iš gamybos atėjusi Bitautaitė Kazimiera. Praktinių užsiėmimų metu medikai papildo teorines žinias. A. BARYSO nuotr.
PASTABOS
jėgos dailininko ranka. Daili ninko P. Sergiejevičiaus pa veikslas „Lauko valymas” at liktas šiandieninio kolūkinio kaimo tematika. Paveiksle iš reikšta aktuali tema — laukų valymas nuo akmenų galingos ir dvelkia Lietuvos miško gro tarybinės technikos pagalba. žis, kuris pilnai atitinka poe Kartu dailininkas atskleidė mos mintį. Ne vienas lankyto ir grožį kolūkinių laukų, ku jas žavisi parodoje eksponuo riuose, išrinkus akmenis, grei jamomis dailininko Jurkūno tai sužaliuos vešlūs javai. Ta iliustracijomis K. Donelaičio da dar bus gražesnis kolūkinis poemai „Metai”. Šiuose me kaimas. Ir nauja džiugi tikro džio raižiniuose išryškėja daili vė pasitarnaus medžiaga ne ninko meninė jėga, kurios pa vienam mūsų Jaunam dalinin galba jis tikroviškai atsklei kui sukurti vertingą meninį dė sunkų būrų gyvenimą, ap kūrinį. dainuotą mūsų literatūros kla Si paroda rodo išaugusį mū siko. Apie vieno iš seniausių mūsų dailininkų Antano sų jaunųjų dailininkų meistriš Žmuidzinavičiaus peizažus, kumą, o taip pat supažindina eksponuojamus šioje parodoje, lankytoją su senosios mūsų daug netenka kalbėti. Kiekvie dailininkų kartos kūriniais. nas parodos lankytojas ilges Studentui aplankyti šią parodą niam laikui sustoja prie pasta yra labai vertinga, nes tuo jis rojo stendo ir gėrisi jo puikiais dar labiau praplėstų savo aki peizažais, kurių kiekvienas sa ratį meno srityje. vitas, atliktas didelės meninės R. Gogelis
Lietuvos dailininkų parodoje Vilniaus Valstybiniame Dai- skuiptūroje menininkas Išreišlės muziejuje veikia Lietuvos kė liaudies optimizmą sunkiais dailininkų kūrinių paroda, carinės priespaudos metais, jos skirta Didžiosios Spalio socia veržimąsi į mokslą, į šviesą. listinės revoliucijos keturiasde Parodoje gausiai eksponuoja mi skulptoriaus Bogdano port šimtmečio garbei. Muziejaus salėse gausiai eks retai. Pažymėtina ir skulpponuoti naujieji mūsų daili toriaus R. Antūrio savita ninkų darbai, o taip pat ir skulptūra „Eglė — žalčių darbai, sukurti anksčiau. Ki karalienė". Lankytojo dėmetose salėse eksponuojama ke sį patraukia meniškai Lr ramikos išdirbiniai, tauti techniškai atliktas Klovos mo niai rūbai, lietuvių liaudies zaikinis portretas „Kompozito margos raštuotos drobės, gin rius J- Tallat-Kelpša". Labai taro bei medžio dirbiniai gausiai šioje parodoje ekspo ir kt. Tarp skulptūrų iš nuojami mūsų dailininkų dar siskiria Rimšos skulptūra bai knygų apipavidalinimuose. „Lietuvos mokykla", vaizduo Iš jų yra geros Jatulytės iliust janti seną motiną prie ratelio, racijos A. Baranausko poemai mokančią valkus skaityti spau „Anykščių šilelis”, kurios pa dos draudimo metais Lietuvo sižymi švelniomis spalvų ga je. Motinos paveikslu šioje momis. Iš šių iliustracijų taip
nagrinėjant kūrinius, daugiau dėmesio skiriama meninei for mai, tačiau, akcentuojant meistriškumo klausimus ir tin kamai jų nesiejant su idė jine kūrinio prasme, yra pavojus nukrypti į estetizmą. Maža probleminių te mų speckursuose ir speeseminaruose. Katedra nepalaiko ryšių su užsienio ir rusų lite ratūros katedromis, Literatūros kursų programos paseno ir. jas greičiausiu laiku reikia pakeisti. Pranešėjas taip pat apsistojo ties lietuvių naciona linių tradicijų rišimu su kla sių kova, su tautos revoliuci nėmis tradicijomis literatūros dėstyme, ties atskirų dėstyto jų paskaitomis. Doc. A. Sprindis kalbėjo , apie būrelių darbą. Literatūros ir kritikos būrelis pagyvino darbą, paruošė spaudai savo kūrinėlių rinkinį, kurį rekto ratas pažadėjo išleisti. Kartu A. Sprindis pažymėjo, kad tautosakos ir literatūros pali kimo būrelių tematikoje maža vietos skiriama tarybiniam laikotarpiui, kad katedros na riai nepakankamai padeda bū reliams. Buvęs Istorijos-filologijos fakulteto partinio biuro sek retorius doc. I. Zaksas nurodė, kad katedros kolektyvas aštrių politinių momentų metu laiko si nuošaliai, kai kurie katedros nariai vengia visuomeninio darbo. Susirinkime taip pat kal bėjo doc. R. Mironas, filolo gijos m. kand. V. Zaborskaitė, Istorijos-filologijos fak. deka nas J. Palionis, „Tarybinio studento” redaktorius J. Mal ininas. Susirinkusieji liko nustebin ti katedros vedėjos baigiamuo ju žodžiu, kuriame ji stengėsi užtušuoti Iškeltuosius trūku mus. Partinis susirinkimas pri ėmė nutarimą, kuriame iškelti Lietuvių literatūros katedros trūkumai, ir išreiškė viltį, kad stiprus katedros kolektyvas greitai juos ištaisys. J. Rozga