VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
KOMJAUNUOLIAMS? J - 2 psl. n
11
KAIP DIRBTI SU KNYGA
- 2 psl. POKALBIS APIE KLASIKINĘ MUZIKĄ - 2 psl.
II
KOMJAUNIMO VĖLIAVOJE — PENKI ORDINAI
XIX-OSIOS SMD KONFERENCIJOS IŠVAKARĖSE
— 2 psl. KOKIOS PRIVILEGIJOS
- 3 psl. TURISTŲ RUDUO - 4 psl.
H $ g
__ J APTARĖ FILMĄ „Už visą šį prakeiktąjį re žimą geriau viena tarybiška sekundė“, — rašė 1940 m. Vytautas Montvila. Pačiame kūrybinių jėqų klestėjime pa kirto jo gyvybės siūlą priešo kulka. Tačiau ta piktadarybė neištrins šio aštraus klerika lų kritiko, tvirto kovotojo ir tikro žmogaus šviesaus pa veikslo. Toks ir buvo pagrin dinis filmo „NAKTYS BE NAK VYNĖS“ statytojų uždavinys. Universiteto kavinėje apta rimą prądėjo bendrabučio ta rybos narė Stefa Kamarauskaitė. Ka'bėlo ir filologai, ir eko nomistai. Aštriai ginčijosi dėl scenaristo, režisieriaus ir ak torių darbo I k. žurnalistas K. Valius ir I k. rusistas M. Kudriavcevas. Daug kas kal bėjo apie filmo paviršutiniš kumą. „Neparodyti savo mo ralinių pergyvenimų aplinki niams, o slėpti Juos giliai širdyie, — buvo pagrindinis Vyt. Montvilos bruožas“, — kalbėjo Kudriavcevas. I kurso ekonomistas Br. Gedvi'as analizavo art. S. Petronaičio sukurtą Montvi los paveikslą. Diskusilos prie karštos ka vos tęsėsi ilgai. Na, o paskui pasigirdo ir daina. I. VOVERYTĖ
V. RIMŠA — ketvirtas Jurbarke įvyko Lietuvos 50 kilometrų sportinio ėjimo varžybos, kuriose dalyvavo ir mūsų Universiteto I kurso lituanistas, antraatskyrininkis Vytautas Rimša. Penkias dešimties kilometrų ilgio ruo žą maršrutu Jurbarkas — Sma lininkai Vytautas nuėjo per 4 vai. 51:59 min. ir užėmė ket virtą vietą. Pirmąlą vietą iškovojo tarptautinės klasės sporto meistras V. žurnia. J. RIMAS
Šie metai buvo turtingi svarbiais įvykiais mūsų šalies ir respublikos gyvenime, — įvyko TSKP XXIII ir LKP XV suvažiavimai. S. m. rugsėjo mėn. TSKP CK ir TSRS MT priėmė nutarimą „Dėl prie monių, siekiant gedinti spe cialistų rengimą ir tobulinti vadovavimą aukštajam ir spe cialiajam viduriniam mokslui šalyje". Tai apsprendė ir mū sų darbo kryptį. Musu senasis Universitetas per šiuos metus dar labiau iš augo — šiemet jau jame mo kosi 12.589 studentai, tame tarpe vien stacionare 5344. Šiuo metu Universitete yra 10 fakultetų, kuriuose dirba 659 pedagogai, moksliniai dar buotojai, iš kurių 42% turi mokslinius laipsnius ir vardus. Universitete susidaro vis didesnė puikių dėstytojų ir auklėtojų armija Greta vi siems žinomų seniausiosios ir vidurinės kartos pedagoginio darbo meistrų auga ir pers pektyviai, pasireiškia jauni dėstytojai, kaip A. Cirtautas (TF), J. Mackevičius (EF), A. Skūpas (IFF), V. Lašas (Ch F), R. Lučinskas (MF) ir kt. Džiugu, kad beveik neatsi randa specialistų, kurie atsi sakytų išvykti į paskyrimo vietas. Beveik visi mūsų jau ni specialistai, padirbėję vie nus metus ir atvykę diplo mų, turėjo labai geras darbo viečių charakteristikas. Pavasario egzaminų sesijos
77^
rč37 J/0O
O Z7 TUlmM
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
BENDROMIS JĖGOMIS duomenys liudija, kad vis tik nemaža studentų ateina į eg zaminus, palyginti, su gana ribotomis žiniomis. Antai, iš visų kursinius egzaminus lai kiusių studentų apie 58% gavo gerus ir patenkinamus pažy mius ir apie 10% arba 342 studentai — nepatenkinamus pažymius. Kokios priežastys sąlygoja minėtą studentų žinių ribotu mą? Dalį priežasčių, atrodo, bendrų visam Universitetui, atskleidė Matematikos ir me chanikos fakulteto partinės organizacijos ataskaitinis susi rinkimas, konstatavęs, kad katedros vis dar nepakanka mai rūpinasi savo šefuojamų jų akademinių grupių moky musi, silpnai kontroliuoja grupių vadovų darbą su jau nais dėstytojais, labai retai lankomos ir aptariamos jų paskaitos bei pratybos. Studentų žinių ribotumą są lygoja ir tai, kad ne visada reikiamai atsižvelgiama į au ditorijos poreikius ir studentų sugebėjimus įsisavinti jiems pateikiamas žinias; matyt, ne visada fakultetuose parodo mas reikiamas dėmesys ir rū pestingumas pirmiesiems kur sams ir ypač silpnesniems stu dentams bei studentų savaran kiškam* darbui; mokymo pro cese, palyginti, dar per ma-
Pr. KURIS Universiteto Partijos komiteto sekretorius
ža panaudojamos techninės ir vaizdinės priemonės, trūksta gerų vadovėlių ir metodinių nurodymų (ypač neakivaizdi ninkams), atsiliekama Univer sitete su programuoto moky mo įdiegimu, nepakankamai kovojama už akademinę drausmę. Komjaunimo organi zacijos darbe mokymosi rei kalai, matyt, irgi dar netapo pagrindiniu rūpesčiu. Reikia ir toliau skatinti studijavimą pagal individua lius planus. Taip pat reikia gerai pasižiūrėti, kaip moky mo procese tikslingai išdėsty tos dėstytojų jėgos, kaip pa
skirstomi pedagoginiai krū viai. Aiškus dalykas, kad nei giamai atsiliepia į mokymą ir nesavalaikis auditorijų re montas ir patalpų, tiek moky mo, tiek ir skaityklų, stoka. Mokymo-auklėjimo proceso organizavime ypač svarbus katedrų vaidmuo. Apie tai jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta. Bet ir dabar pasitai ko, kad katedros neišnaudoja visų galimybių, kurias joms teikia specialių disciplinų dėstymas, idėjiniam-politiniam studentijos auklėjimui. Mes niekada negalime pamiršti, kad svarbiausia auklėjimo forma pas mus yra auklėjimas mokymo procese. Atskirai reikia pakalbėti apie visuomeninių mokslų studijavimą Universitete. Be abejo, šių mokslų katedros pastaraisiais metais nemaža dėjo pastangų pagerinti mark sistinį jaunimo paruošimą, įdomiau ir teoriškai giliau dėstyti TSKP istoriją, politinę ekonomiją, filosofiją, mokslinį komunizmą. Tačiau ir šių mokslų dėstyme dar nemaža yra šalintinų spragų. Reikia ieškoti būdų organi zuoti seminarų darbą taip, kad studentai būtų ‘ visokerio pai skatinami studijuoti pir minius šaltinius, reikia pra vesti apibendrinančio pobū-
Drąsiau, principingiau, aktyviau Studentas ir buitis, meno saviveikla, spauda — štai pa grindiniai punktyrai, arba, meteorologų kalba šnekant, izotermos, išryškėjančios Uni versiteto studentų profsąjun gos komiteto prot biurų, viso aktyvo darbe. 2091 studentas gyvena še šiuose bendrabučiuose. Ne vienodi tie bendrabučiai buitinėmis-kultūrinėmis sąlygo mis, ir nevienodi studentai juose gyvena. Vieni, kaip pa vyzdžiui bendrabučio Nr. 536 kambario medikai, žavi pa vyzdinga tvarka. Kitiems (to kių irgi nemaža!) — šiuose namuose norisi ir patriukš mauti, ir išgerti, ir šviesą per naktį deginti. Kažkoks piktybinis egocentrizmas! Ar gali rasti pasiteisinimą Eko nomikos fak. buvusio I k studentas C. Valiulis, kuris pernai bendrabučio Nr. 1 331 kambaryje suruošė tokį ,,nusilinksminimą", kad netgi jo svečius nuo grindų teko pa kelti milicijai. Ir štai sava laikė ir teisinga pasekmė — š. m. balandžio 18 d. Univer siteto administracija įvedė la bai griežtus reikalavimus bendrabučių gyventojams. Gaila, kad tokios iniciatyvos neparodė Universiteto studen tų profsąjunga. O juk tai bu vo būtinybė — veikti princi pingai, griežtai, operatyviai. Dažnai dar buvo apsiribojama nesibaigiančiais svarstymais, dar vis gyvas liberalizmas, nors apie jį kalbame kiekvie noje ataskaitinėje konferenci joje. Studentų buitis — aktua
liausias klausimas profkomiteto darbe. Tam didžiausią ataskaitos dalį XVIII Univer siteto studentų profsąjungos ataskaitinėje konferencijoje, šį sekmadienį įvykusioje Ak tų salėje, ir paskyrė profko miteto pirmininkas R. Navic kas. Studentų profsąjunga ne mažai padarė, gerindama stu dentų buitines-kultūrines są lygas bendrabučiuose. Atro do, gera tradicija taps kon kursai geriausiam bendrabu čiui ir kambariui. Nemažai naudos davė ir įvykęs stu dentų profkomiteto. komjau nimo aktyvo, bendrabučių ta rybų ir kambarių seniūnų se minaras, supažindinęs su bendrabučio vidaus taisyklių reikalavimais. Įvyko iškil minga profsąjungos nario bi lietų įteikimo pirmakursiams ceremonija. V įsuose proikomiteto darbuose jauti ir
RYTOJ
didelį jos pirmininko, kandi dato į respublikinio profsą jungos komiteto narius R. Navicko įnašą, jo rūpestį, nu6širdumą. Žavi jo mokėji mas visuomeninį darbą de rinti su mokslu. Ir kaip atly ginimas už šį nerimą jam bu vo įteiktas respublikinio prof sąjungos komiteto Garbės raštas. Neblogai dirbo bendrabučių Nr. 5 ir 4 tarybos, daug dė mesio skirdamos švaros, tvar kos palaikymui. Aišku, nega lima apsiriboti vien šiuo dar bu. Kodėl gi tiek laiko su gaištama, svarstant blogą budėjimą, netvarkingus kam barius? Matyt, čia taryboms reikia parodyti daugiau prin cipingumo. Ar ne laikas iš girsti profkomiteto reikalavi mą bendrabučių taryboms, profbiurams ir buitinėms ko misijoms — jokio taikstymo si su bendrabučio vidaus tai
syklių laužytojais. Mūsų laik raštis gali tapti puikia aktyvisto tribūna, deja... tik gali, nes per praėjusius mokslo metus ne Vienas profbiurų narys, ne vienas bend rabučių tarybos narys, ne re tas profkomiteto narys pamir šo tai. Pasitaiko atvejų, kai prof sąjungos, komjaunimo akty vas, matydamas neūkiškumą, betvarkę, girtuokliavimą, lai kosi pasyviai arba laukia tik konferencijos, kad čia galėtų maldingai išlieti visas „nelai mes". Žinoma, ne viską gali ma padaryti savo jėgomis, yra reikalų, kuriuos išspręsti gali tik ūkio dalis. O ji dar ne viską padarė, kad studentai galėtų kultūringai gyventi. Daug dar yra spręstinų uždavinių — ne visų fakulte tų profbiurai kontroliuoja proforgų darbo planus, kavi nės tarybai reikėtų geriau or
ganizuoti darbą, dar vis blogai platinama spauda. Ne visada pakankamas organizacijos auklėjamasis poveikis. Apie pasitaikiusius trūku mus kalbėjo diskusijose TF profbiuro pirmininkas Z. Namavičius, Tauro bendrabučio tarybos pirmininkas G. Medzevičius. MMF profbiuro na rys R. Girdauskas ir kt. Stu dentų rūpesčiais pasidalino prorektoriai J. Grigonis ir P Eigminas. 250 konferencijos delegatų taip pat išklausė Kultūros klubo vedėjo J. Srėbaliaus ir revizijos komisijos pirminin ko R, Akrono ataskaitas Konferencijos darbe daly vavo respublikinio profsąjun gos komiteto atstovė drg. A. Karosaitė, WU komjaunimo komiteto sekretorius P. Vait kevičius, svečiai iš kitų res publikos aukštųjų mokyklų. A. KUSTA
DEVYNIOLIKTOJI SMD KONFERENCIJA PRADEDA DARBĄ
Rytoj jauniesiems mūsų se nojo Universiteto mokslinin kams prasideda šventė — XIX s.udentu mokslinė konferen cija. Musų šventę Jaunieji moks lininkai pasitinka gerai pasi ruošę. nes dirbi ištisus me tus. 60 mokslinių būrelių konferenci'ai atrinko apie 300 pranešimų. Beje, prane šimų šiais metais yra gau siausia. Sekcijose, kuriose didesnis skaičius darbų, konferencijos darbas prasideda Jau šian dien. o rytoj bus skaitomi pranešimai, užvirs aštrios diskusll-s visose trisdešimty je mokslinių sekcijų.
Apie 420 studentų paruošė 317 mokslinių pranešimų. į mūsų konferenciją atvyksta daugiau kaip šimtas svečių iš kitų šalies aukštųjų mokyklų — Azerbaidžano, Novosibirs ko, Tartu, Latvijos, Krymo, Maskvos, Leningrado, Odesos, Kijevo, Tbilisio, Kauno. Mūsų konferencijoje dalyvaus ir Politechnikos, Pedag-ginio institutų, Va'stybinės Konservatorilos studentai. Svečių pranešimai taip pat žada būti labai įdomūs ir naudingi, nlečiant mokslinį bendradar biavimą giminingose specialy bėse. Būtu gera, kad nes kar totų tie trūkumai ir nesklan dumai, kurie mums yra pa
žįstarnr-iš įvykusių mokslinių konferencijų. Fakultetų SMD tarybos, katedros, mokslinių būrelių seniūnai turi užtikrin ti visų SMD narių ir stu dentų dalyvavimą konferen cijos darbe, pasiekti, kad tikrai išryškėtu jaunųių mokslininkų te ginių pagrįs tumas, prblemų išsamumas. Pageidautina, kad konfe rencijos darbe aktyviai da lyvautų mūsų dėstytojai, vyresniu'ų kursų studentai. Konferenci'ai yra išspaus dintos studentų mokslnių darbų tezės. Tai labai vertin ga Rektrrato dovana Studen tų mokslinei draugijai los šventės proga. Tezės, kurių
turėtų pilnai pakakti, padės susipažinti klausytojams su draugų pranešimų pagrindi niais moksliniais teiginiais, Būtina pasiekti, kad ir Jaunesniųlų kursų studentai gau siai dalyvautų konferencijos darbe, kad ir jie paiustų mokslinio darbo romantiką, o vyresniųjų kursų studentai turėtų paaiškinti liems sudė tingesnius sprendimus prane šimuose. Fakultetuose ir sek cijose prie geresnio k-nferenritos rrganizavimo turėtų prisidėti fakultetų komjauni mo aktyvas J. ALEKSANDRAVIČIUS VVU SMD Tarybos pirmininkas
Kaina 2 kap.
džio seminarus ir paskaitas, kurie susistemintų studentų žinias. Visuomeninių mokslų geras studijavimas yra ne vien šių dalykų katedrų, bet ir visų fakultetų atitinkamų grandžių bendras reikalas. Visuomeni nių mokslų katedros privalo nuolat kelti dėstymo teorini lygį ir meistriškumą, kom plektuoti dėstytojų sąstatą aukštai kvalifikuotais kadrais ir numatyti priemones paspar tinti turimų dėstytojų kvali fikacijų kėlimą. Pagrindiniai komjaunimo ir tuo pačiu partinio ideologinio darbo trūkumai, auklėjant studentiją, atsiskleidžia aka deminių grupių veikloje, kur dažnai ideologinis darbas ve damas nenuosekliai. Veiksminga priemonė, stip rinant studentų auklėjimą ir gerinant laisvalaikio praleidi mą, yra studentų masinės kul tūrinės organizacijos — Kul tūros klubas, meno saviveiklos kolektyvai, teatrinė studija. Universiteto studentų choras, liaudies ansamblis, meninė agitbrigada „Faktas" yra aukštai vertinami ir už Uni versiteto sienų. Tačiau Universiteto vidinis kultūrinis gyvenimas iki šiol nėra patenkinamas, jis neapi ma didžiosios studentų dalies, nepasižymi dideliu turiningu mu ir kryptingumu. Mūsų nuomone, kultūriniam Uni versiteto gyvenimui iš esmės turi vadovauti Estetinio lavi nimo katedra, kuri iki šiol pilnai neatliko savo funkcijų. Šiuo metu, pasikeitus katedros vadovybei, jaučiamos pastan gos numatyti kultūrinio darbo gaires visam Universitetui. Per mažai dėstytojų mato me įvairiuose minėjimuo se, vakaruose, susitikimuose. Tikėkime, kad jubiliejiniais 1967 metais — Didžiojo Spa lio 50-čio metais Universite to kolektyvas pasieks dar žy mesnių laimėjimų jaunųjų specialistų — komunizmo sta tytojų — ruošime.
Svečiuose — K. SAJA Neseniai pirmakursių lituanistų svečiu buvo dra maturgas K- Saja. Ka'tu su svečiu studentai dar kartų nuoširdžiai pasidalino minti mis apie mokytojo-literato profesiją. K. Saja pabrėžė, kad rašy toju negalima tapti, atsklei džiant vien nepaprastus įvy kius. Pats dramaturgas savo siužetams stengiasi parinkti kasdieniškiausius gyvenimo momentus, kuriuos teisingai meniškai nušvietus, gimsta naujas problematinis kūrinys. O žmogaus pašaukimas? Reikia būti pačiu savimi, vi suose savo poelgiuose būti vertu savo įsitikinimu. To reikalauja mūsų epochos su dėtingumas. Vakaro pabaigoje K. Saja skaitė savo naujų draminį kūrinį ,.Oratorius“. Si viena-? veiksme tragedija su proto*gu naujai meniškai sprendžia žmogaus-rašytojo pareigos bei pašaukimo problemą. E. BRIEDYTĖ