visu saliu proletarai. vienykitEsi
Įgįrū"
O,
TUBENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 31 (654)
1968 M. LAPKRIČIO 15 D. PENKTADIENIS
EINA NUO 1950 METŲ. Kaina 2 kap.
BŪTI STUDENTIJOS PRIEŠAKYJE
tų, jeigu studentų požiūris į mokslą būtų rimtas. — Dabar labai auga Kauno Politechnikos institutas, ne atsilieka ir mūsų Universite tas. Ir čia atsiranda savotiš ka problema: trūksta dėsty tojų, o gabūs diplomantai ne labai noriai pasilieka aukšto joje mokykloje. Dirbti ga myboje juos skatina dau giau materialiniai tikslai. Aukštoji mokykla gi negali taip aprūpinti jaunųjų dės tytojų, kaip kokia nors ga mykla.
— Ši problema, žinoma, verta dėmesio. Man rodos, blogai daroma, kad studentą nuo pat pirmo kurso pradeda visi vilioti gamyklomis. Tai lyg ir savotiška liga. Didelį darbą turėtų dirbti katedros. Reikia pripratinti studentą prie mokslinio dar bo, skiepyti meilę savo daly kui. Deja, dabar kai kuriuose Universiteto fakultetuose spe cialistai paruošiami be tikro universitetinio gilumo. O juk Universitetas — visų pirma mokslinių kadru kalvė. Tai liečia ne vien tiksliųjų moks lu fakultetus, bet ir humani tarus. Jeigu visuose fakulte tuose bus iš busimojo specia listo formuojamas tyrinėtojas, manau, kad noras pasilikti dirbti Universitete būtų di desnis. Kaip matote, minėtos prob lemos šaknys yra labai gi liai Tačiau negalima paneig ti ir buitinių sąlygų, kurių Universitetas kol kas, žinoma, gerų neturi.
korespondento Daug ką studento sąmonėje ir gyvenime apspręsdavo stoji mas į VLKJS eiles. Jeigu jau jaunuolis tapdavo komjau nuoliu, tai pasiiyždavo visada galvą padėti už savo įsitikini mus. Šiandien jaučiama savotiš — Drauge Ministre, poryt ka mada būti apolitišku. Kar didelė mūsų šventė — Tarp tautinė studentų diena. Ką tais galvojama, jog nėra to norėtumėte palinkėti Univer objekto, prieš ką reikėtų ko siteto akademiniam jaunimui, voti. Atseit, pokario metais dėstytojams? buvo klasinis priešas, o da — Man atrodo, kad Uni bar. . . Bet ir dabar yra objek versitetas pagrindinė aukštoji tas, prieš kurį būtina kovoti mokykla respublikoje ne vien — tai tas pats apolitiškumas tuo, kad jis seniausias Sąjun jaunimo tarpe, kurio šaknys goje, bet ir savo tradicijomis, neretai siejasi su svetimomis moksliniu lygiu. Štai todėl įtakomis. Mes turime griežir norisi, kad Universiteto čiau pasirinkti savo kelią, studentai visais atvejais būtų matyti perspektyvą ir mobili Ačiū už pokalbį, drau mūsų studentijos priešakyje. zuoti moralines jėgas gali ge —Ministre. Kartu su Jumis — Jūs studijavote Univer miems idėjiniams išmėgini tikime, kad Universiteto stu sitete, dabar skaitote paskai mams. O mūsų studentija į vi- dentai pateisins garbingą ta tas mūsų auditorijose ir ge suomeninius-politinius moks rybinio studento vardą, bus rai pažįstate šiandieninę Uni lus žiūri, rodos, nepakankamai gyvenimo kovos priešakyje. versiteto studentiją. Jeigu pa lygintume jūsų kartos jauni rimtai, daugeliu atvejų nesie mą su mumis. . . kia suprasti šių mokslų esmę. r j —• Kiekvienam laikotarpiui Nėra ko kalbėti apie tai, kad / savi sunkumai. Tada Univer mes turėtumėm giliau anali jj sitetas neturėjo tokių sąlygij zuoti, suprasti pasaulio politi / kaip dabar. Tais metais bū nius įvykius, tiksliau orien j davo nelengva suderinti mo tuotis juose. Be to, gyvenime Iš Demokratinės Vo kymą su eilutėmis prie duo dažnai ir inžinieriams, o ne jj nos, miesto valymo nuo griu tik humanitarams, tenka j kietijos grįžo mūsų Rekto vėsių darbais... Tačiau mums spręsti visuomenines proble jj rius, akademikas prof. J. netrūkdavo entuziazmo! Pu j Kubilius. Ši jo kelionė bu sėtinai gyvavo sportas, akty mas. dirbti politinį darbą. Štai jj vo lyg atsakomasis vizitas: vi buvo universitetinė ir fa- tada ir reikia griebtis politi j mat, anksčiau Vilniuje kultetinė meno saviveikla.. . nės literatūros. Todėl niekada j/ lankėsi vokiečių moksli ninkai. Rektorius skaitė Dabar, rodos, paprastesnis nespręskim kategoriškai, kad J paskaitas Graifsvaldo (šia laikmetis, bet atsiranda nau tokio ar tokio dalyko neverta j me mieste ils prabūvi) 9 j jos problemos. Jaunimas vi j dienas), Drezdeno ir Ber sada neramus ir, gal būt, rei mokytis. j lyno Humboltų universi — Dabar studentų tarpe j kia kažkur išlieti trykštančią j tetuose. labai aktualios mokymosi energiją. Ir tai įvairiai vyks problemos. Daug ginčų su j Rektorius VDR viešėjo ta. Tačiau dabartinis savi kelia klausimas — būtina ar jj nuo spalio 23 d. iki lapkri veiklinis sąjūdis aukštosiose nebūtina lankyti visas pa j čio 5 d. / mokyklose man atrodo vien skaitas. — Aš manau, kad tikrai pusiškas, perdaug linkęs į IT Teisės fakultete Bau estradą. galima būtų nelankyti kai ku j džiamosios teisės katedros Be to, neretai jaunimui rių teorinių paskaitų. Bet tik \ iniciatyva įsikūrė foto-kitrūksta lyg ir noro mokytis, teorinių. Praktinius užsiėmino būrelis. Studentai čia J įgys praktinius fotografa Dabar kai kuriose specialyf bėse įstoti į aukštąją mokyk mus būtina lankyti, nes jie t vimo ir filmavimo įgū lą — ne problema. Gal todėl formuoja praktinius Įgūdžius. i džius. Tai, be abejo, daug ir atsiranda lengvabūdiška Tačiau iš kitos pusės, studen \ padės busimųjų teisininkų pažiūra į studijas. praktiniame darbe. tai, reikalaudami teisės nelan — O idėjinio kovingumo kyti paskaitų, tuo dažnai požiūriu kaip skiriasi šių Y Mūsų Universiteto dviejų kartų akademinis jau piktnaudžiauja: teisė nelanky JJ mokslininkų šeima pasinimas? ti paskaitų neturi virsti teise \ pildė dar trim mokslo — Pokario metais politinės iš viso blogai mokytis. f kandidatais. Praėjusį antf problemos aštrumas buvo Taigi galima būtų nelankyJ mobilizuojantis veiksnys. Tai lietė ir tuometinę studentiją. ti kai kurių teorinių paskai- <•« Mūsų
pokalbis su LTSR Aukš tojo ir specialiojo moks lo ministru H. ZABULIU.
KARŠTAI SVEIKINAME XVI JUBILIEJINĖS KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS DALYVIUS! Musų komjaunuoliška šeima Į bendrą komjaunimo darbų pynę savo kuklų in dėlį įdėjo ir Vilniaus Uni versiteto komjaunuoliai. Mūsų organizacijos istori ja šiandien neatskiriama nuo visos tarybinių metų Universiteto istorijos. Štai kaip ji augo, mūsų komjaunuoliška šeima: 1940 m. Universitete bu vo 40 komjaunuolių. 1945 m. — 45, 1950 m. —
skaičiumi. Plačiai žinomi mūsų darbai. Mes suprantame, kad visi komjaunimo istorijos etapai yra mūsų šiandieni nių darbų etapo pagrin das. Todėl ir komjaunimo 50-mečio jubiliejų pažy mime dalykiškai — XVIąja konferencija. Galvosi me apie naujus darbus — šešių ordinų šlovė įparei goja.
1033, 1955 m. — 2385, 1960 m. — 2455, 1965 m. — 4214. Pradėjusi savo kelią ryžtinga pirmųjų komjau nuolių veikla sunkiais mū sų liaudžiai pokario me tais, šiandien ji išaugo i vieną stambiausių respub likos komjaunimo organi zacijų. Šiandien mūsų — 5963. Mes didžiuojamės ne tik
»OO0OC«X>OOOOO<XXXXXXX?COOOOOO<XX>OO<XXXXX
GARSŲ PASAULYJE
Eksperimentinės fonetikos laboratorija. Mokslininkams čia gimsta garsų „rentgeno gramos" Ir „kardiogramos", čia studentai dar tik pradeda mokslinį kelią — rašo kursi nius darbus. Kiekviena labo ratorijos diena turi savo tikslą ir prasmę. Čia filologijos mokslų kandidatai A. Pupkis ir A. Girdenis tiria lietuvių k. prie-
gaides, vyr. dėst. A. Teko rius — vokiečių k. kirtį, filo logijos m. kand. T. Plakūnova — lietuvių k. sonantus. Laboratorijoje kuriama bū tiniausia aparatūra tirti garsiĮ artikuliacijai. Vyr. Inžinierius S. Daukša sukonstravo segmentatorių, prietaisą, kuris gali išskirti iš kalbos srauto, užrašyto j magnetofono juos tą, atskirus garsus, fotopalo-
X>0<X><>X>00<>0 ’00<X>0^^
FOTOLAIŠKAI IŠ LABORATORIJŲ
NUO PENKTADIENIO • •• radienį Filosofijos kated ros dėstytojas E. Krakauskas, Ekonomikos fakul teto aspirantas C. Ladukas, istorikas R. Žiugžda apgynė kandidatines diser tacijas. Filosofinės disertacijos gynimas — ne toks jau dažnas reiškinys respub likos moksliniame gy venime. Todėl supranta mas tas susidomėjimas, kuris lydėjo Universiteto Filosofijos katedros dėsty tojo Edmundo Krakausko kandidatinės disertacijos įvertinimą Istorijos fakul teto filosofijos, istorijos ir pedagogikos mokslų tary boje š. m. lapkričio 12 d. Vadovaujamas doc. E. Meškausko. E. Krakauskas, kruopščiai ir atkak liai dirbdamas, parašė įdo mų ir vertingą darbą: „žmonių santykių susveti mėjimas ir jo atspindėji mas ideologijoje klasinėsantagonlstinės visuomenės sąlygomis“. Jame autorius metodologiniu aspektu
gvildena vieną aktualiau sių mūsų amžiaus filoso finių problemų. Oficialus oponentas prof. I. Zaksas, teigiamai vertindamas darbą, iškė lė aukštą disertanto filo sofinę kultūrą ir erudici ją. Kitas oponentas — Lie tuvos TSR MA narys ko respondentas J. Macevi čius pažymėjo, kad auto rius, spręsdamas sudėtin gą, buržuazinių filosofų supainiotą problemą, nu ėjo ne įprastu, konjunk tūriniu, o nepalyginamai sunkesniu keliu, pasiek damas gerų rezultatu. Oponentai vieningai siūlė išleisti E. Krakausko di sertaciją atskiru leidiniu. C. K.
J J J *
XVI KOMJAUNIMO Z KONFERENCIJOS g DELEGATŲ ŽINIAI! g J Konferencija įvyks lap-g J J gkričio 16 d. Politinio švie-g J g timo namuose (Angariečlo g J J gg-vė Nr. 7). g J g Pradžia 10.00 vai. Re- g i J g gistracija nuo 9.00 vai. g J g KOMJAUNIMO g J t g KOMITETAS g J Z z i Ž g i g
J / J / J J J J
i
Y Universiteto žurna fJ listų klubo kvietimu sve t čiavosi Leningrado Ždano- JJ vo universiteto vyresniųjų kursų studentų — žurna J listų grupė. Svečiai aplan { kė Vilnių, Kauną. J Susitikime su Istorijos J iakulteto III kurso žur- f leningradiečial j nalistais pasidalijo įspūdžiais apie J Vilnių, kalbėjosi apie nelengvą žurnalisto dar- J bą. J
...IKI PENKTADIENIO
tografą — juo fotografuojamas gomurys. Yra ir bėdų: trūksta etatų, nesuspėja Penki žmonės dirbti trijose laboratorijose, todėl lieka kas nors nepadaryta. Nuotraukoje: filologijos m. kand. A. Pupkis ir vyr. inži nierius S. Daukša. M. KURAITIS
J J .j
= SMD KONFERENCIJA S S Lapkričio 14—16 d. d. H = mūsų Universitete vyksta = = dvidešimt pirmoji studen- = = tų mokslinė konferencija. = = Šįmet ji skiriama didžiai ir = = šlovingai sukakčiai — = = komjaunimo penkiasde-= E: šimtmečiui — pažymėti. = S Oficialus SMD konfe- = šrencijos uždarymas įvyks = = 16 d. 19 vai. Politinio = = švietimo namuose (Anga- = Eriečio 7). Po konferencijos = = bus demonstruojamas lietu- = = viškas meninis filmas = = „Jausmai". ;S S Tuoj po konferencijos, = = lapkričio 25 d., prasidėsi = respublikinė apžiūra, į kuf = = rią bus siunčiami geriausi = = pranešimai. nilllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIR