■ cam/eos sccroencas Visu šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO RĖKT JRATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
„HOBBY“ Taip vadinosi Istorijos akulteto dėstytojų ir daruotojų paroda. Be savo tiesioginio daro žmogus dar kuo nors omisi, ką nors veikia laisalaikiu. Vienas renka ašto ženklus, antras — epures... Kiekvienam sao, kiekvienas turi savo obby. Ir Universiteto dės/tojai turi savo pomėgį, avus interesus. Įdomią vi rtinių kortelių kolekciją odo Bibliotekininkystės atedros vedėjas doc. K. inkevičius. Jo rinkinyje - LTSR kultūros ministro avaduotojo V. Jakelaičio, įūsų rektoriaus prof. J. ūbiliaus, SNO biblioteos direktoriaus L. Vladiįirovo, įvairių šalių moksninkų vizitinės kortelės. Retą autografų kolekci) turi Žurnalistikos katedps vedėjas doc. S. Maauskas. Ne bet kur pama-. ysi Balio Sruogos, Antano Senuolio, Jono Jablonsio, V. Krėvės-Mickeviiaus autografus. Daugiau kaip šimtą eksbrisų parodoje ekspouoja vyr. laborantas V. akštas. Skoningi TSKP istorijos atedros aspiranto V. Pšiilskio medžio drožiniai, ibliotekininkystės katedas vyr. dėst. V. Urbono intaro dirbiniai. Didelę mojo Vilniaus atvirukų olekciją surinko vyr. ėst. A. Kazlauskas. Kiekvienas turi savo obby, atiduoda jam didet savo laisvalaikio dalį. et ne tik dėstytojai koleklonuoja. O studentai? Įdotu būtų pažiūrėti panašią ačių studentų parodą! T. FRIDMANAS Mūsų koresp.
+
1969 m. spalio mėn. 24
d.
Nr. 30 (690)
JAUNUOLIAI IR JAUNUOLES! ATKAKLIAI ĮSISAVINKITE MARKSIZMOLENINIZMO TEORIJĄ, MOKSLO IR TECHNIKOS AUKŠTUMAS! BUKITE IŠ TIKIMI REVOLIUCINIAMS IDEALAMS, AKTYVUS KOMUNIZMO STATYTO JAI! Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 52-osioms metinėms.
ETNOGRAFINIS SUBARTONYSE Spalio 19-ąją jam būtų su kakę aštuoniasdešimt septyneri metai. Nesinori tikėti, kad šio Dainavos ąžuolo V. Krė vės-Mickevičiaus jau nėra gy vųjų tarpe. Jau penkiolikti metai, kaip V. Krėvė ilsisi po svetimu Filadelfijos dangumi. Rašytojo gimimo metinių proga Subartonyse lankėsi ir Universiteto etnografinis an samblis. Name-muziejuje ansamb liečiai susitiko su rašytojo se sers dukra V. Kisieliene. Ji papasakojo apie šį linksmą, sąmojingą ir kartu labai pa prastą žmogų. „Mums visai neatrodė, kad jis rašytojas, tai buvo tik paprastas, aplink pa sakojamų pasakų, striokų atpasakotojas" — prisimena jiPo iškilmingo minėjimo studentai, moksleiviai ir ki ti V. Krėvės žodžio mėgėjai nuėjo į kaimo kapines, kur padėjo gėlių ir tylos minute pagerbė rašytojo tėvus. Vakare etnografinis an samblis koncertavo Merkinės mokyklos-internato aktų sa lėje. G. DAUGĖLAITĖ
TEISES FAKULTETO studentai talkininkavo Anovilio tarybiniame ūky je. Visą dieną apie pus antro šimto teisininkų va lė burokų lauką, padėjo darbininkams pakrauti ma šinas. Labiausiai stengėsi antro kurso vyrai. Talkininkavo kolūkie čiams ir apie 200 Filologi jos fak. studentų — antro, trečio ir ketvirto kursų rusistai bei anglistai. J. SURBLYS K. TRAŠKOS nuotrauko je: tarybinio ūkio laukuo se teisininkai. SEKMADIENĮ KRASTOtyrininkai kartu su Mate-
SVECIUOJASI PRAHOJE
ir pagaliau sausainis, pa teptas supermišiniu. Pirmakursius sveikina dėstytojai, vis tą patį „fukso“ terminą kartoja vyresnieji studentai. Pasigirsta tranki muzi ka, garuoja kava, putoja alutis. Netrunka užsimegz ti kalbos ir naujos pažin tys. • • Vėliau teko girdėti: stu dentai apgailestavo, kad vakaras buvo trumpas. Ką gi, viskas turi savo pabai gą. Dabar mums tenka laukti kitų metų, kada mes būsime... oberfuksai. Prieš tai dar — mokslo barje rai. Laikykimės, pirmakur siai! S. BUCHAVECKAS
matikos ir mechanikos fa kulteto saviveiklininkų grupe surengė koncertą lietuviams tolimame Se maškų kaime Baltarusijos TSR. A. JASIUNAS DAR VIENAM SVEČIUI įteikta studentiška kepu raitė. Kavinėje įvyko žur nalistų klubo susitikimas su pažangiu JAV lietuvių veikėju „Vilnies" laikraš čio redaktoriumi S. J. Jokubka. Dėkodamas už ma lonų priėmimą, svečias pa kvietė studentus bendra darbiauti ir pažangioje JAV lietuvių spaudoje. Mūsų inf.
4"
Kaina 2 kap.
Kauno filharmonijoje antra dienį ir trečiadienį vyko Mokslinė-praktinė konferenci ja „Komjaunimo darbo moks liniai pagrindai ir efektyvu mas", kurioje dalyvavo ir mū sų universiteto komjaunimo darbuotojai. Pranešimus skaitė WU komjaunimo komiteto sekre torius A. Skrupskelis („Apie grupės "komjaunimo organi zacijos darbą“) VVU komjau nimo komiteto sekretorius J. Baltrušaitis („Apie darbo ir poilsio stovyklų tikslingo or ganizavimo kryptis ir vado vavimo stovykloms proble mas") bei Filologijos fakulteto komjaunimo komiteto sekre torius S. Renčys („Apie fakul teto tradicijas").
ISTORIJOS VERSMES Įvyko pirmasis Univer siteto kraštotyros būrelio susirinkimas. Apie būrelio veiklą praeitais metais pasakojo pirmininkė Vida Jukniūtė (IV kurso istorikė). Šiemet būrelio veikla bus nukreipta griežčiau akcentuotomis kryptimis. Yra sukomplektuotos dvi pagrindinės grupės, kurios dirbs siauresnėmis krypti mis ir tuo būdu giliau iš nagrinės dominančius klausimus. Tai archeologų, kuriai vadovaus A. Giri ninkas (III k. istorikas) ir etnografijos, kurios vado vu išrinktas V. Baltrušaitis (II k. istorikas). Būreliui vadovauja vyr. dėstytojas A Kazlauskas. Archeolo gai ir etnografai studijuos įdomią medžiagą, rašys referatus, rengs diskusijų vakarus, rinks senienas, fotografuos, aprašinės įdo mesnius daiktus, kurių vis mažiau belieka. Bus rengia mos išvykos ir ekspedici jos į istorines vietas. Veiks fotomėgėjų grupė, kuriai vadovaus J. Markelevičius (III k. istorikas). Fotomėgėjai rengs mažas įdomes nių eksponatų parodėles, dalyvaus ekspedicijose. Be to ruošiamasi padėti
Lietuvos paminklų apsau gos ir kraštotyros draugi jai sutvarkyti kai kuriuos piliakalnius. Rengsime se novines lietuvių liaudies šventes. Vasarą studentai galės dalyvauti mokslinė se archeologų bei etnogra fų ekspedicijose. Prie būrelio organizuo jami gidų kursai. Bus skai tomos paskaitos, ir pava sarį išlaikiusiems egzami ną bus įteikti gidų pažy mėjimai. Pradės veikti liaudies dainų mėgėjų grupė, ku rios tikslas — išmokti se nų, mažai žinomų, liaudies dainų. Būrelio narių laukia įdomūs susitikimai su įžy miais Lietuvos archeolo gais, istorikais ir kitais mokslininkais. Didesnę pusę būrelio narių sudaro istorikai, yra lituanistų, keli žurnalistai. Nesimato čia bibliotekisinkų, psichologų ir kitų spe cialybių studentų. Kviečiame norinčius į mūsų tarpą. Kiekvienas, kurį domina senoji mūsų krašto kultūra, pasaulėžiū ra ir istorija, bus mielai priimtas į mūsų būrelį. E. STANKEVIČIUS
NAUJI DOC. V. LAPINSKO TYRIMAI
Antra savaitė Čekoslo vakijos Socialistinės Res publikos Prahos Karlo uni versitete svečiuojasi pro rektorius mokymo reika lams doc. B. Sudavičius. Čia prorektorius pasirašys sutartį dėl Vilniaus ir Pra hos universitetų bendra darbiavimo. Musų inf.
matrikuliacija Prieš pirmakursių istori ni krikštynas, kurios įvy0 praėjusį šeštadienį, tolio 18 dieną, vyravo gaa keista nuotaika. Ir iš nik tu man: tą pačią vapdą (18) turėjo įvykti askutinės šio sezono „Žai bo" futbolininkų rungtyk O kas šiemet „Žaigi nį" yra abejingas? Nors ųsiplėšk. Tačiau net Rečiausių „sirgalių" Sir ps krypo į „krikštynas". Nors ir truputį pavėluof' „krikštynos" prasideda. Į norint patekti už kavi ne išstatytų staliukų, pa praeiti keletą išban dau. Žvakių pūtimas, Mkui „malonus" klūpojifis ant cementinių grindų
-f-
KOMJAUNIMO DARBUOTOJŲ KONFERENCIJA
ASKUTINIU metu įvai riose mokslo ir techni kos srityse plačiai tai komas rentgenografijos tyri mo metodas. Jis reikalauja didelių išlaidų — brangių cheminių reaktyvų, deficitinės fotografinės želatinos, sidab ro. Apribotas cheminis ryški nimo bei fiksavimo procesas, žemas ryškinamųjų skiedinių difuzijos greitis, nepatogus šlapias ryškinimas, fiksavi mas, ilgas džiovinimas — tai jau nebepatenkina smarkiai besivystančio mokslo ir tech nikos. Pasaulinėje rinkoje pradeda trūkti sidabro. Va karų ekonomistų apskaičiavi mu, jo sunaudojimas vis didė ja, o gaunama tiek pat. 1966 m. sidabro sunaudojimas vir-
P
šijo gavybą beveik keturis kartus. Pakilo jo kainos. Dėl to pastaruoju metu ieš koma būdų pakeisti sidabrą fotografijoje kita medžiaga. Toks būdas surastas — elektrorentgenografinis metodas vietoj sidabro leidžia panau doti palyginti pigias puslaidi ninkių ir chemines medžiagas, perkeliant vaizdą ne ant rent geno filmo, o ant paprastojo rašomojo popieriaus. Šio me talo pritaikymą klinikinėje rentgenodiagnostikoje ir nag rinėja docento Vinco Lapinsko disertacija. Už šį visiškai nau ją ir savo apimtimi vienintelį darbą ne tik mūsų respubliko je, bet ir Tarybų Sąjungoje neseniai Universiteto Medici nos fakulteto mokslinių laips nių teikimo taryba rekomen davo suteikti V. Lapinskui me dicinos mokslų daktaro laips nį. 506 puslapių veikale, iliustruotame 230 elektrorentgenogramų, autorius išsamiai aprašo metodo privalumus. Jis ištyrė 425 įvairiomis ligo mis sergančių žmonių, atliko 1077 eksperimentines, 1053 klinikines elektrorentgenogramas. Daugumoje atvejų tai nau ji, pirmą kartą atlikti tyrimai. Ypatingai įdomūs paviršinių venų tyrimai. Pateiktose elektrorentgenogramose venos ge-
rai diferencijuojasi be kont rastinių medžiagų įvedimo. Nebereikia ligoniui kęsti skausmo, nemalonių jutimų, jis apsaugomas nuo galimų komplikacijų, kurios pasitaiko įvedant kontrastines medžia gas į veną. Darbas susilaukė puikaus reiklių oponentų įvertinimo, pristatytas aukščiausiam mokslo laipsniui gauti. Kur gi buvo darbo pradžia? Merkinės valsčiaus Alytaus apskrities Raitininkų kaimo valstiečio Alfonso Lapinsko šeimoje buvo 15 burnų. Vi siems reikėjo duonos. Ir ne tik duonos. Vaikai, ypač šeštasis — Vincas, labai jau linko į mokslus. Vieną pavasarį Lapinskų šeimoje buvo sušauktas susi rinkimas. Nutarta brolį Cezarį išleisti tarnauti pas ūkininkus, AMonsą — dirbti Makniūnų pieninėn. 1941 m. birželio 21 dienai V. Lapinskas ruošėsi džiugus. Pagaliau baigta gimnazija, prasidės naujas gyvenimas! Sekmadienį mokykloje ruošia mos iškilmingos abiturientų iš leistuvės. .. Bet nebuvo lemta atšvęsti sunkiai pasiekto bran dos atestato iškilmių — anks tyvo birželio ryto tylą sudras kė šiurpūs vokiškųjų grobi kų bombų sprogimai.
1942 m. V. Lapinskui pasi seka įstoti į Vilniaus univer siteto Medicinos fakultetą, o po metų vokiečiai uždaro Universitetą. Siek tiek vėliau Medicinos fakultetas nelega liai atnaujino studijas. Įsigijęs pasą brolio Alfonso vardu (kaip pienininkas, jis buvo at leistas nuo karinės ir reicho tarnybos), gyvendamas sveti mu vardu Vilniuje, atnaujina studijas ir Vincas Lapinskas. Nelengva išvardinti visus sunkumus, išgyventus vokie čių okupacijos metais. Paga liau pergalė, o po poros metų — ir Universiteto baigimo dip lomas. Dar po septynerių metų V. Lapinskas — vyriausiasis Sveikatos apsaugos ministeri jos radiologas, tarptautinio radiacinių tyrimų kongreso JAV dalyvis. 1963 m. jis sėkmingai ap gina medicinos mokslų kan didato laipsnio disertaciją. Neseniai Universiteto taryba suteikė jam mokslinį Rentge nologijos ir ftiziatrijos kated ros docento vardą. Ir štai — daktarinė diserta cija. Bet docentas V. Lapins kas nemano viską pasiekęs — vėl eksperimentai, elektrorentgenogramos, paskaitos stu dentams, konferencijos.. . S. PULKAUNINKAS