[ūsų prodekanui Ldu kartus po 25
visų
Salių
proletarai, vienykitės i
Gruodžio 11 d. Istori-
I jos-filologijos fakulteto proI dekanui Eugenijui Frolovui I nukako penkios dešimtys I metų. Drg. E. Frolovas gimė I Leningrade, mokėsi VllI niaus gimnazijose, o 1935 I m. baigė Vilniaus unlversiI tetą, gaudamas filologijos I magistro laipsn}. PedagoI gini *r mokslini darbą dirfviai | ba jau 25 metai: iš pradžių ami- I dėstė gimnazijose senovės
| graikų ir lotynų kalbas, o | nuo 1944 m. dėsto (vairius I klasikinės filologijos dalyošęs. Kaip | kus Vilniaus Valstybiniame už- | V. Kapsuko v. universitete | Todėl E. Frolovas yra vieliną | nas iš seniausių Istorijoskai | filologijos fakulteto mokslo prityręs, puiovu. | darbuotojų, <iek- | kus pedagogas, geras savo ranJ dalyko žinovas. > H E. Frolovas paskutiniais metais susidomėjo klasiki nės filologijos istorija Vil niaus universitete. Puikiai mokėdamas visas vietines (lenkų, rusų, lietuvių) ir an tikines kalbas, drg. E. Fro lovas nuodugniai Ištyrė kla sikinės filologijos padėti se najame, t. y. XIX a. pra džioje egzistavusiame, im peratoriškame Vilniaus uni versitete, nurodė tos discip linos ir to mokslo atstovų įtaką Lietuvos ir Lenkijos kultūrai. Tų studijų vaisius —keletas mokslinių straips nių, paskelbtų mūsų Unlerslteto „Mokslo darbuo se“ (1958—1959 m m.), ir kandidatinė disertacija, ku rią apgynė 1961 m. birže lio mėnesį. -ob Drg. E. Frolovas beveik per visą pokario laiką dir n kai n kai bo ir administracini darbą: buvo Liaudies švietimo ko Itetc miteto skyriaus viršininku, Vilniaus universiteto kad-1 rų skyriaus viršininku, Po-1 Iltinės ir mokslinės leidyk-l los vyr. redaktorium ir da-| bar Istorijos-filologijos fa-( kulteto prodekanu. E. Fro- , tavi lovas, atlikdamas administ racines pareigas, visada' yra rūpestingas ir jautrus. I Drg. E. Frolovui, užbai-l gūsiam plrmąii penkiasde-j šimtmeti, nuoširdžiai linkiu me geros sveikatos, links- i mos ir giedrios nuotaikos, ; pasisekimo tolimesniuose darbuose. L. VALKŪNAS < Klasikinės filologijos į katedros vedėjas /
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
n c o. l iri
Eina nuo 1950 metų
Nr. 30 (409) 1961 m. gruodžio 23 d.
SUSTIPRINTI AUKLĖJAMĄJĮ DARBĄ BENDRABUČIUOSE
Rakausko nuotr.
P. MASILIONIS
Dvidešimto amžiaus kūdikis Mano lopšys — Fabrikų kaminais pražydusi Žemė, O šilko vystyklus, brolio krauju nudažytus. Vietoj vėliavos Spaly
Iškėliau. Dovanojo motulė gamta kosmonauto širdį neramią, — Aš prlskinsiu žvaigždžių. Savo lopšį išpuošiu kaip menę
Niekas manęs pasotinti nebegali, Nestebina protai menki, Neuždega širdys, smulkmenų dūmuose rūkę, Aš noriu meilės plačios — Okeano, Karštos kaip verdančio plieno lašelis. Aš trokštu darbų didelių — Savo ūgio. Nuolatiniam judėjime, šuoliuos Plienu pasidengia raumenys, Skaidrėja mintys. Jei tik porai sekundžių Atplėštų mane nuo aukštų komunizmo pastolių — Pradėčiau nuoboduliui Vainiką pinti. Aš — kūdikis dvidešimto amžiaus!
Neseniai Universiteto par tinio komiteto posėdyje buvo aptartas auklėjamasis darbas bendrabučiuose. Slų mokslo metų rudens semestre fakultetų visuomeni nės organizacijos, partinių organizacijų vadovaujamos, šiame bare pasiekė tam tik rų laimėjimų. Bendrabučių Tarybos ir studentų profkomltetas, partinių organizacijų komisijų darbui bendrabučiuo se remiamos, bendrabučiuose veda griežtą kovą prieš tvar kos ir drausmės laužytojus, triukšmautojus ir pan. Cla Iš tiesų gražių laimėjimų pasiek ta bendrabutyje Nr .5, kuria me darbuojassi Medicinos mokslų fakulteto vfeuomcninės organizacijos (partinės or ganizacljos komisijos darbui bendrabučiuose pirmininkas drg. Ch. Goldbergas). Kaip žinome, šis bendrabutis respubliklnėie bendrabučių ap žiūroje iškovojo pirmąją vie tą. Medikų kambariuose vi suomet švaru Ir tvarkinga. Vienok medikams, kaip buvo pareikšta pasitarime, reikia sustiprinti budėjimą bendrabu tyje. Ypač tikrinti leidimus, daugiau dėmesio skirti politiniam-ideologiniam darbui bendrabutyje. Neblogai tvar komasl bendrabutyje Nr. 3, kuriame dirba Fizikos-matematikos lr Gamtos mokslų fakultetų visuomeninės organizacijos. Bendrabutis respublikinėje apžiūroje užėmė trečią-
ją vietą. Kaip buvo atžymėta pasitarime, minėtų partinių organizacijų komisijos darbui bendrabučiuose, greta tvarkos ir švaros klausimų, dideli dė mes! skiria radijo valandė lėms, pasikalbėjimams, trans liuojamiems per bendrabučulo radijo mazgą, spaudai Ir slenlalkraščlams. Partiniame komitete buvo teisingai atžymėta tai, kad Fi zikos-matematikos partinės or ganizacijos komisija darbui bendrabučiuose (pirmininkas drg. S. Stonkus) sugebėjo su burti dideli aktyvą, ypač IŠ dėstytojų tarpo. Bendrabutyje dažni svečiai būna fakulteto dėstytojai, kaip prof. P. Braždžiūnas, partorgas V. Merkys, A. Baltrušaitis ir kt. Nemažą lndėl| palaikant tvarką Ir švarą bendrabutyje Nr. 4 (nešė Chemijos mokslų fakulteto partinės organizaci jos komisija (pirmininkas drg. M. Finkelšteinaitė). Kaip buvo pažymėta parti nio komiteto posėdyje, iki pastarojo laiko dar mažoką paramą bendrabučių taryboms, studentų profkomitetui sutei kia Istorijos-filologijos moks lų fakulteto partinė organiza cija, atsakinga už bendrabu čius Nr. 2 ir Nr. 6 (komisi jos darbui bendrabučiuose pir mininkas drg. V. Nemčenko), Teisės mokslų fakulteto komi sija (pirmininkas drg. S. Dvareckas!, atsakinga už bend rabuti Nr. 1.
<eri
fSR Aukščiausiosios Taryrqy I bos Prezidiumo (sakas ntyj >en PEL DRG. E. FROLOVO APDOVANOJIMO erq GARBĖS RASTU iktol I Už nuopelnus auklėjant stunka pedagoginį Vi' htus, ilgameti tani administracinį darbą, rylata įm su gimimo penklasde•Iki ?ikJ pitoslomis metinėmis, apdo roti Vilniaus Valstybinio Kapsuko vardo universlteistorlios-filologijos fakulteprodekaną Eugenijų FroloI Lietuvos TSR Aukščiausiote Tarybos Prezidiumo Gar!S raštu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS llnius. 161 m. gruodžio 19 d.
večiai — aktoriai ?izikos-matematikos fakultete Vko studentų susitikimas su kademlnlo dramos teatro Joriais. Svečiuose pabuvodrg. drg. Rastetkaitė, Ronas, Vaisieta. Aktoriai pa sakojo apie teatro ir aktoų darbo specifiką, apie savo ilius j sceną, atsakė į stu mtų klausimus. Po to aktoriai, studentų n rašomi, padeklamavo Pablo [erudos, Justino MarcinkeviĮaus, Taraso Ševčenkos, AdoĮo Mickevičiaus eilėraščius. tn ĮlėraštĮ apie laisvę ir Kongo 4 fdvyrį Patr( Lumumbą, per? r-aitė ištrauką Iš Fadlejevo I jaunosios Gvardijos“ ir Moasano novelę. Studentai karštai plojo ak liams Ir kvietė vėl apsllan>81 Įyti. t,T. S.“ inf.)
Kaina 2 kap.
» /i ASINOS prožektoriai išplėšia iš tamsos tuos pačius Gaurės miestelio pastatus, sublizga ta pati „Lenino keliu“ kolūkio iška ba. Tačiau ne tai svarbiau sia. Švyti mus pasitinkančių kolūkiečių veidai, sveikinimo šūksniai, tvirtos rankos, dau gelio mūsų spaudžiamos ne be pirmą kartą. Vėl ta pa ti, tik, rodos, vakar buvu sios darbo stovyklos triukš minga nuotaika. SJ kartą mes to'imajame Tauragės rajono kampelyje ne darbui pasirengę, bet at vykome su veržlia jaunatviš ka daina, lengvu liaudies šo kiu.
DRAUGAI!
[yĮ
— Oho, koks būrys! Tik riausiai kažka nepaprasto parodys, — šnibždesys prie durų susirinkusių kolūkiečių tarpe. Trenkia iškilmingas kol ūkio kapelos maršas — mus sutinka ne iuokais. Tad negi nepasirodysi kaiD reikiant, negi apvilsi kolūkinių laukų artojų viltis. .. .Kultūros namų salė per pildyta. — Brangūs draugai, bičiu liai, — skamba mūsų vadovo — fakulteto profbiuro pirmi ninko J. Karoso balsas. — Šiandieną atvykome čia ve dami kilnių Jausmų didžios draugystės užsimezgusios tarp mūsų praėjusios komu nistinės darbo vasaros dieno mis. Atvykome kaip svečiai, pas šeimininkus, kurie mūsų visada laukia. Ir atvežėme šj kartą Jums mūs studentišką dainą, šokį, studentišką juo ką... Sujaudinti mes, sujaudinti ir susirinkusieji. Kolūkio pir mininkui įteikiamas Rekto riaus Garbės raštas už riausią darbo stovyklos ganizavimą. O paskui... A. Stankus sakoja apie neužmirštamas i.„„—....----ansambliečių dienas, Draleistas Maskvoje TSKP XXII su važiavimo metu. Sulaikę kva pą žmonės klausosi, ir ma tyti, kaip Jų veiduose spin di pasididžiavimas tuo, kad V mūsų gintarinio pajūrio Jaunimui teko parodyti savo pasiekimus didinguosiuose
Suvažiavimų Rūmuose, džiuojasi laukų artojas, klau so sulaikęs kvapą. .. .Skamba aukštoje kolūkio kultūros namų scenoje mūs dainininkų R. Vasiliauskaitės, D. Karvelytės, J. Burbuliavičiaus, A. Gusčiaus dainos, skamba gitarų stygos, plašta kėmis sukasi šokėjai. O j sce ną žiūri daug daug gerų akių, seka kiekvieną mūs Ju desį, kiekvieną žod|. Ir iš tų gerų akių, besišypsančių vei dų gali išskaityti, kaip kiek vienas meninės programos numeris, kiekvienas eilėraš čio posmas, kiekvienas apie Jų pačių gyvenimą neseniai gimusios prozos gabaliukas pasiekia žmonių širdis. 0 to
mums ir tereikėjo, to mes važiavome. Jau seniai užsiskleidė užuo laida, ištuštėjo scena. Tačiau niekas nemano apleisti salės. Sukasi poros. .. O kur dau giau jaunimas pasikalbės, o gal ir pasiginčys — jei ne būryje. Ilgai nesiskirsto ir senieji, pamiršę net nuo seno buvu sią advento tylą, linksmina si kartu su Jaunimu. — Ačiū, drauqai, — karš tai kalba kolūkio pirminin kas drg. Rudys, Gaurės aš tuonmetės mokyklos direk torius, neseniai buvęs mūs studentas VI. Andrijauskas. Tuos pačius žodžius kar toja taip pat mūs Universi-
Bene geriausiai ir greičiausiai suartėjome lis mums visai rimtai pareiškė apie skridimą i
tetoauklėtiniai — LKP Tau ragės raikomo darbuotojas A. Daunoravičius, rajono laikraščio ats. sekretorius R. Krapas. Šiandieną. Fe kovotovisi — nuoširdūs kolūki|ai už naujus daigus niame kaime. kurią, — Ne, ne plyta, ____ ___ , ,padėjote ____ ,___ vasaros draugai, darbų metu pagrindinis daly kas. Daug didesnį indėlį Jūs įdėjote į žmonių sąmonės, naujos pažiūros Į gyvenimą, formavimą, štai ir šiandieni nio vakaro neįkainosime jo kiomis vertybėmis, su niekuo nepalyginsime. Ačiū, brangūs pagalbininkai! — dėkoja drg. Rudys, atsisveikinant. ALG. ZURBA
su pačiais mažaisiais. Tik nesijuokit. Sis mažy MėnulĮ. Ir kaip netikėti Juo?. .
Stiprinant politlnį-auklėja mąjj darbą bendrabučiuose, neblogai padirbėjo vyr. radi jo valandėlių redkolegija (vyr. redaktorius A. Juršėnas) ir liendrabučlų radijo valandė lių redkolegijos. Nors Ir ne visada reguliariai, vienok sis temingai bendrabučiuose ruo šiamos radijo valandėlės, ku riose keliami aktualūs bendra bučio buities, studentiško gy venimo klausimai. Kaip buvo pažymėta pasitarime, radijo valandėlės turėtų būti turinin gesnės ir (domesnės. Todėl partinės organizacijos turi stiprinti paramą joms. Be to, reikia pagerinti techninę ra dijo transliacijų bazę — apa ratūrą. Partinio komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad partinės organizacijos, suburdamos platesni aktyvą, ypač iš dės tytojų tarpo, privalo rimtai pagerinti politinj-auklėjamąj( darba bendrabučiuose. Bend rabučiuose turi būti sudaryta turlningesnio poilsio atmosfefąA. VENGRYS Universiteto Partinio komiteto narys
Ryšiai su gamyba Ryčio su gamyba stiprinimas Medicinos mokslų fakulteto SMD Taryboje laikomas vienu IS pagrindinių uždavinių. X Uni verslteto komjaunimo konferen cljole mes Iškė'ėme šūki — stu dentų mokslinė Draugija turi tapti komunistinio auklėjimo mo kyklai Kad kiekvienas būre’io narys pakvėpuotų ta atmosfera, kad pabūtų darbo Ūžesy. kur auga naujas žmogus, — tai svarbiausla. plėtimas Ryšių su gamyba „__ ____ siekti mus įgalins efektingai _____ dvieių da'ykų: masiškumo stu dentų mokslinėle draugijoie Ir visuomeninės profesilos. Medi cinos mokslo ponuliarlzatoriaus. sanitarinio švietėfo profesija — tikslingiausia medikui. Studentu Sčiupak. Barsuk ir Steiblio atlikti tyrimai Panevė žlo ..Lietkabelfo” gamykloie Ir pranešimas, perskaitvtas studen tų mokslinėje konferencijoje, ro dė, kad mūsų rankose — reali jėga. Konkretūs pasiūlymai, kaip pagerinti gamyklos sanitarinęįmonės vadovybei.
Per Respublikini higienos epidemiologijos Institutą užmegz ti ryšiai su keturiomis Vilniaus Įmonėmis, kur vykdomas besi mokančio darbo jaunimo svei katingumo tyrimas. J šj dar ba numatome ifungti didesni skaičių žmonių, kurie be moks linio.tiriamojo darbo ke's sani tarinę dirbančiųjų kultūrą, per skaitys populiarių paskaitų. I pagalbą baldų kombinato ..Beržas" medicinos punktui ne seniai atėio grupė terapijos bū re'io narių. Jie steigia įmonėje sanitarinius postus, numato ap mokyti darbininkus teikti pir mąją pagalbą. Jie čia at'ieka ir mokslini-tiriamati darba. Būsima jai mokslinei studentų konferen cijai Jie paruoš pranešimą. Chirurgijos būrelis netrukus pradės tirti darbo traumatizmo klausimus Vilniaus gelžbetoni nių konstrukcijų gamykloje. Neblogai veikią akušerijos-gi nekologijos, vaikų ligų bei akių ligų moksliniai būreliai. Pastara jame paruošta — popuharinė mokslinė paskaitą apie akinius, kuria skaitys1' keliose miesto ga myklose. Artimiausias mūsų uždavinys — išvesti iš siaurų laboratori jos rėmų tokius mokslinius bū relius. kaip mikrobiologijos ir fiziologijos. D. ČFPAITĖ MMF SMD tarybos pirmininkė