VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr
30 (211J j
1955 m.
gruodžio mėn. 19 d., pirmadienis.
Draugui studentai! Iki egzaminų liko 11 dienų. Visą dėmesį, — tinkamam pasi ruošimui!
Kaina 20 kap.
F
Jeigu tavo vardas komjaunuolis Dauguma mūsų universiteto studentų komjaunuoliai. Jie įneša t mokymosi procesą komjaunuolišką ugnelę, jaunystės energiją. Šimtai komjaunuolių mokosi tik gerais ir labai ge rais pažymiais, visomis jėgomis stengiasi praturtinti savo ži nias: aktyviai dalyvauja moksliniuose rateliuose, išstoja su savo pranešimais teorinėse konferencijose, nuolat kelia savo politinį-idėjinį lygį, aktyviai dalyvauja visuomeniniame dar be. Geras mokymasis, aktyvus visuomeninis darbas, komu nistinės moralės bruožai mūsų komjaunuoliuose paaiškinami kaip tik jų aukštu idėjiniu sąmoningumu. Visa tai neateina savaime, o pasiekta atkakliame auklėjamajame ir organiza ciniame darbe, principingume tiek pačiam sau, tiek su drau gais. Komjaunimo įstatai aiškiai nurodo, koks turi būti kom jaunuolis ir kas iš jo reikalaujama. Tačiau ne visi komjau nuoliai sąžiningai laikosi ir pildo Įstatų reikalavimus. Negalima nematyti tų trūkumų, kurie pasitaiko atskirų komjaunuolių elgesyje. Yra daug faktų, kad komjaunuoliai nėra pavyzdžiu moks le, darbe, santykiuose su draugais, vyresniais, mergaitėmis. Keistai atrodo, kaip gali studentas blogai mokytis. Juk jis savo noru stojo į universitetą, su didžiausiu užsidegimu norėjo tapti studentu. Bet dar pasitaiko tokių komjaunuolių, kurie blogai mokosi, tampa tinginiais, apgaudinėja save ir draugus. Jie pamiršta, kad gero mokymosi reikalauja ne tik dekanatas, šeima, draugai, bet kad tai yra komjaunuolio garbės dalykas. Jei studentas blogai mokosi, tai jis visų pir ma keliaklupsčiauja prieš savo neigiamybes, nusikalsta prieš savo komjaunuolišką sąžinę. Daugelyje mūsų komjaunimo grupių svarstomas pažangumo klausimas, tačiau tai nepakan kamai suprantama ir Įvertinama, taikstomasi su trūkumais šiame darbe. Pas mus svarstomas komjaunuolis, išnešama jam atitinkama bausmė, jeigu jis susimušė, girtuokliauja; sa koma, kad toks elgesys nesuderinamas su komjaunimo Įsta tais. Jeigu komjaunuolis blogai ruošiasi seminarams, nelan Pasiruošimą sesijai mes ke na Išsiaiškinti semestro metu, ko paskaitų, tai toks jo elgesys nelaikomas prieštaraujančiu komjaunimo Įstatams. Kiek daug savo įvairumu būna bylų lis kartus svarstėme susirinki o sesijai palikti tik pakartoji komjaunimo komitete universitete, tačiau nebuvo nei vienos muose. Pirminė komjaunimo mą. Tai turėtų atsiminti drg. asmens bylos, kad komjaunuolį komitetas svarstytų už blogą organizacija pirmuoju savo už drg. Subatavlčlūtė, Strumllaimokymąsi, nieks už tai negavo atitinkamos bausmės. Užmir daviniu laiko suburti kurse tė, Donlla ir kt., kurie dar silp šome, draugai komjaunuoliai, savo tiesioginę pareigą ir ga sveiką, energingą kolektyvą, nai ruošiasi žiemos sesijai. užkirsti kelią bet kokiai sauva Pirminės komjaunimo or lutinį tikslą — mokslą! Didelė energija gimsta dideliam tikslui. Komjaunuolis lei. Siame darbe, žinoma, buvo ganizacijos kartu su dėstyto neturi už kasdieninių reikalų nematyti savo tolimesnės per nemaža sunkumų. Eilė kurso jais doc. Grlncevlčium, Matuspektyvos, privalo nepamiršti savo kolektyvo. .Jeigu komjau draugų praleisdavo paskaitas, llausku neseniai organizavo su nuolis šiaip taip mokosi, kad gauti stipendiją, silpnai atlieka Jų metu užsiiminėjo pašaliniais sirinkimą, kuriame dalyvavo arba visai neatlieka visuomeninio darbo, tai reiškia, kad jis darbais. Iš tokių pažymėtini ir vyresnių kursų studentai. atsitraukė nuo organizacijos. Dažnai po to tenka beviltiškai Grišas, Nurkus Ir kt. Draugai Jame apsvarstėme pasiruošimą kalbėti: „Taip elgtis negali komjaunuolis, toks jo elgesys ne juos perspėjo, tačiau į mūsų artėjančiai egzaminų sesijai. suderinamas su komjaunimo įstatais". Taip neseniai Istori patarimus nekreipė dėmesio. Pasisakiusieji dėstytojai Ir jos-filologijos fak. III k. stud. komjaunuolis Cvirka buvo ap Grupės komjaunimo organiza Il-ro kurso studentai davė kon svarstytas ir grupė nutarė pašalinti iš komjaunimo eilių už cijos susirinkime apsvarstėme krečių patarimų, kaip ruoštis girtuokliavimą, akademinės drausmės laužymą. Visi pripa juos Ir nubaudėme perspėji egzaminams. Taip pat aptarė žino, kad jis gabus, galėjo gerai mokytis, bet kažkodėl visai mais. Minėtieji draugai paga me, kaip sutelkti pagalbą atsi nusmuko, pasidarė „nepataisomas" ir teko pašalinti iš kom liau suprato savo klaidą ir šiuo liekantiems studentams. Buvo nutarta, kad Rumšas, Jucytė, jaunuoliškos šeimos. Tai didelė pamoka visai organizacijai, metu lankomumas pagerėjo. Tačiau, nežiūrint to, dar Gelžinytė ir kiti padės atsilie kad žmonėmis, kolektyvu reikia rūpintis laiku, stebėti, kaip auga ir bręsta žmonės kolektyve, nurodyti tinkamas jiems daug kurso draugų nepradėjo kantiems. gaires. Stengsimės žiemos sesijos sąžiningai ruoštis, nors egzami egzaminus išlaikyti tik gerai Pažiūrėkime Į kovą su girtuokliavimu, chuliganizmu. nų sesija jau čia pat. Ypatin Komjaunuoliai kartais nepakankamai principingai sprendžia dėmesį reiktų atkreipti Į Ir labai gerai. šiuos klausimus. Jie dažnai advokatauja savo draugams, pa gą A. Clučelis pagrindinės specialybės — deda „išsigelbėti" nuo teisingos ir užtarnautos kolektyvo I k .matematikų pirminės matematikos disciplinas. Šiose bausmės. Poilsio vakaruose būna muštynių, išdaužomi lan disciplinose pasitaiko nesu komjaunimo org. gai, o šalia stovį komjaunuoliai, kartais aktyvistai, leidžia prantamų sekretorius dalykų, kuriuos būti vienam chuliganui drumsti vakarą. Juk chuliganai mindo, naikina visa tai, ką kuria komjaunimo organizacija, visa ta rybinė liaudis. SEKIME JŲ PAVYZDŽIU Prieš universiteto komjaunimo organizaciją stovi vienin Gerai įsisavintos S. m. gruodžio Jų tarpe yra Maksitelis uždavinys, būtent, kad visi komjaunuoliai tiksliai lai mėn. 14 d. Teisės maitis, Petrauskas, teorinės žinios pa kytųsi komjaunimo Įstatų. Įstatai reikalauja aukšto principlalumo sau ir santykiuose su savo draugais. Komjaunuoliai tu fakulteto diploman Kutkaitė, Vaitkutė dės jiems lengvai ir kiti. Patenkinamų įveikti praktikos ri būti pavyzdžiu moksle, visuomeniniame darbe, moralėje. tai išlaikė paskuti pažymių negavo metu pasitaikančius Artinasi svarbus įvykis komjaunimo organizacijos gyveni nį žiemos sesijos nei vienas studen sunkumus, tinkamai me — tai dokumentų keitimas. Kiekvienas komjaunuolis egzaminą. Egzami. tas. pasirengti valstybi prieš gaudamas naują bilietą turi Išstudijuoti komjaunimo narns jie kruopščiai Baigus sesiją, 12 niams egzaminams. organizacijos įstatus, nes mažiausias įstatų pažeidimas yra ruošėsi per ištisus Kiti fakulteto stu nesuderinamas su buvimu jos eilėse. Universitete artėja jau metus. Įsisavintos studentų buvo pa dentai turi pasekti žiemos sesija, kiekvieno komjaunuolio pirmutinė pareiga skirti stažuotis pro teorinės žinios lei diplomantų pavyz išlaikyti žiemos sesiją tik „gerai" ir „labai gerai", vykdyti do atsakinėti pla kuratūroje. Jie dirbs džiu ir išlaikyti eg LLKJS IX suvažiavimo priesakus. čiai ir išsamiai. Iš ten iki 1956 m. ba
DIRBKIME SISTEMINGAI
—*
*----
Žiemos sesijai artėjant
-------------------- -------------------------
KONFERENCIJA APIE PIRMĄJĄ RUSIJOS REVOLIUCIJĄ
Š. m. gruodžio 13-14 dienomis įvyko universiteto profesorių-dėstytojų mokslinė teoretinė konferencija 1905 — 1907 m. revoliucijos Rusijoje penkiasdešimtmečiui paminė ti. Šventiškai papuoštoje Aktų salėje susirinko universiteto profesoriai ir dėstytojai, o taip pat revoliucijos dalyviai Puši nis, Brigmanas ir Matulaitis. Pirmąją dieną Išsamų pra nešimą apie pirmosios Rusijos revoliucijos istorinę reikšmę padarė prof. J.Žiugžda. Isto rijos mokslų kandidatas K. Na vickas plačiai nušvietė bolše vikų strategiją ir taktiką re voliucijoje. Vyr. dėstytojo L. Kapočiaus pranešimas buvo
33 studentų-diplomantų dešimt iš laikė visus egzami nus vien tik labai gerais pažymiais.
landžio mėnesio. zaminus vien tik Kiti studentai, kaip gerais ir labai ge Dundulis, Ruibys, rais pažymiais. išvažiavo atlikti ST. BERNATONIS praktiką į Kauną.
skirtas Lietuvos darbo žmonių kovai prieš carizmą Ir jo talki ninkus — lietuviškuosius bur Neapsiriboti pasiektu žuazinius nacionalistus. Antrąją dieną buvo išklau Neseniai pasibaigė kelias profsąjungų Tarybos Garbės sytas docentės R. Davtlan ' dienas trukusi darbininkų ir raštu pranešimas apie bolševikų ag I tarnautojų respublikinė menlTačiau apžiūra dar kartą pa rarinius reikalavimus revoliu 1 nės saviveiklos apžiūra. rodė, Vcad saviveikla universite cijoje. Vyr. dėstytojas I. LlamApžiūros žiuri komisija pertas smulkiai nušvietė dar aukštai įvertino universiteto te vystoma vienašališkai. Stu bininkų deputatų Tarybų atsi saviveiklininkų pasiekimus. dentų kultūros klubas iki šiol radimą kaip darbininkų masių Dainų Ir šokių liaudies an nesidomi estrados sukūrimu. revoliucinės kūrybos pasireiš samblio kolektyvui pripažinta Klubas neruošia deklamatorių kimą. Istorijos mokslų kandi pirmoji vieta. Kiti, kaip akad. ir sceninės satyros, kuri pliek datas J. Jurginis papasakojo choras ir pučiamųjų instru tų kasdieninio studentų gyve apie revoliucinius įvykius Vil mentų orkestras savo varžovų nimo ydas. niuje. Vyr. dėstytojas J. Bulo tarpe Iškovojo antrąsias vietas. Ša proga reka kultūros klu ta padarė pranešimą apie dar Sėkmingai debiutavo apžiū bui palinkėti, kad be stam bininkų spaudą Lietuvoje roje lenkų ansamblis. Už kūry biųjų kolektyvų jis rūpintųsi 1905—1907 metų revoliucijos binius laimėjimus šis kolekty ir smulkaus estradinio žanro laikotarpiu. M. Pranskus vas apdovanotas Respublikinės ugdymu.
|
KARŠTOS DIENOS Gal net medicinos priešų tarpe nerasime žmogaus, ku ris pareikštų, kad mokslas šiame fakultete lengvai įkan damas. štai mes, II kurso me dikai, mokomės tokius specia lybės dalykus, kaip fiziologija, anatomija, histologija. Kas pasakys, kad nereikia gerokai padirbėti, norint visa tai įsi savinti. Dabar, prieš egzaminus, mums karštos dienos: kurse aiškiai jaučiasi darbo nuotai ka. Kartojame išeitą medžia gą, nemažai vargo sudaro lo tyniški pavadinimai, kurių kasdien reikia išmokti po ke liasdešimt. Neseniai grupėje įvyko ga mybinis studentų ir dėstytojų susirinkimas. Kiekvienas iš dėstytojų paaiškino studen tams, kaip ruoštis jo dalyko egzaminui, į ką daugiausia atkreipti dėmesį ir kt. Egzaminų sesijoj iš specia lybės mes turėsime du egzami nus — anatomijos ir histolo gijos. Abu dalykus klausėme du semestrus, taip, kad me džiagos susidėjo nemažai. Šiais metais mes iš anatomi jos išėjome jutimo organus, kraujagyslių Ir nervų siste mas. Auditorijose išklausytų paskaitų mums toli gražu ne pakanka. Daug giliau specia lybės dalyką padeda įsisavin ti anatomijos pratybos, kurias praveda doc. Pavilionis. Prieš pratybas turime gerai teoriš kai įsisavinti duotąją temą. Tik tada prozektoriume apsi ginklavę pincetais, ant prepa rato (lavono) mes praktiškai galime įsitikinti, kur randasi kiekviena žmogaus organizmo nervo šaknelė, kiekviena krau
jagyslė ir daugelis kitų žmo gaus organizmo detalių. Juk būsimiems gydytojams smulk menų neturi būti! Išėjus kurią nors temą, doc. Pavilionis daro kolokvljumus. Jie padeda mums gi liau įsisavinti įgytąsias žinias, o, b eto, ruošia mus Ir egzami nams, Atsakingas egzaminas mūsų laukia Ir iš histologijos. Be paskaitų, iš šio dalyko taip pat turime pratybas, kuriose kiekvienas iš mūsų per mik roskopą turi atpažinti audinių, įvairių žmogaus organų pre paratus ir aprašyti struktūrą. Dabar prieš egzaminus doc. Flnkelbrandienė ruošia mums konsultacijas, kuriose kartoja me Išeitą histologijos kursą. Po poros savaičių prasidės egzaminai. Mes esam tikri, kad gerai išlaikys egzaminus studentai Kručaltė, Motiejū naitė, Sallklytė. Tai mums ro do jų atsakinėjimai pratybose, per kolokvljumus, jų kruopš tus kasdieninis darbas skai tyklose. Išsijudina Ir tie draugai, kurie semestro bėgyje daugiau ar mažiau „susilaikydavo" nuo darbo. Tačiau yra Ir tokių indivi dų, kaip Antanavičius, Kati liūtė. Vargu, ar jie pagalvoja apie artėjančius egzaminus. Gal jie deda viltis į paskuti nes naktis prieš egzaminus, o gal tiki savo „laime"? Tikimės, kad šie draugai su sipras ir nepadarys grupei gė dos per egzaminus. K. Domaševlčiūtė Medicinos fak. II k. stud.
Praktikantų laimėjimai Neseniai Gamtos fakultete įvyko konferencija, skirta stu dentų gamybinių praktikų api bendrinimui. Konferencija dir bo geologijos, geografijos Ir biologijos mokslų sekcijomis. Visose trijose sekcijose buvo perskaityta 15 pranešimų. Organizuotai praėjo konfe rencija geologijos mokslų sek cijoje. Šioje sekcijoje skaityti pranešimai buvo Iliustruoti gausia kolekcine medžiaga, su rinkta pačių studentų vasaros praktikų metu. Studentų ko lekcijos praturtins geologijos ir mineralogijos katedrų mu ziejus. įdomūs, surišti su praktikl-
nėmls problemomis buvo bio logų pranešimai. IV-o kurso stud. J. KIrna konferencijoje pasidalijo patyrimu apie sodinį vaispūdį, jo daromą žalą Ir nurodė kaip gal ina kovoti su juo. Studentas šioje srityje dirba jau kelinti metai. Ketvirto kurso biologė A. Zabulytė padarė pranešimą apie savo bandymus, atliktus Dotnuvos selekcijos stotyje daugamečlų ankštinių, varpi nių 'r avlžų-vik'ų skyriuose. Studentų tyrinėjimai prisi dės prie respublikos žemės ūkio tolesnio Išvystymo.
V. Markulis
Fizinis auklėjimas — privaloma disciplina Fizinis auklėjimas yra pri valoma disciplina I ir II kursų studentams, tačiau kai kurie Istorijos-filologijos fakulteto studentai į tai nekreipia dėme sio. Draugams žinoma, kad už 4 iš eilės praleistus užsiėmi mus dėstytojas negali pasira šyti įskaitos, bet vis dėlto kai kurie pirmakursiai į tai abe jingai žiūri. Ruslstai Glbavičius, Iljuščenko, Tuchužnickis iki šiol nedalyvavo nė viena me užsiėmime. Nemaža yra atsilankančių kartą, o po to 2—3 kartus neslrodančlų, kaip Visockas, Baleišls ir kt.
Pasitaiko Ir tokių, kurie sauvallškal, be dėstytojų ži nios, užslim’nėja atskirose ša kose arba laiko save specialio je grupėje, kai tuo tarpu jie kaskart linksniuojami bendro paruošimo grupėje (Počlkajev, Žlibinąs). Dažnai iš Jų tenka išgirsti: — Ko jūs jaudinatės! Aš geriau įskaitą Išlaikysiu negu jūs! Tie draugai klysta. Juk ne dalyvaujantieji užsiėmimuose neturi teisės gauti įskaitą. Lai kas Ištaisyti padėtį. J. Pavilonls