ccmžvbidis
Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuDencas
1976 m. sausio 26 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 3—4 (945—946)
S1S LAIKRAŠČIO NUMERIS TIEMS, KAS RENKASI PROFESIJĄ IR SVAJOJA TĘSTI MOKSLUS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
JUS KVIEČIA STUDIJUOTI
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO PROREKTORIAUS B. SUDAVICIAUS ŽODIS ABITURIENTAMS Mūsų šalyje profesijos vienodai reikalingos ir lygiai vertinamos bei gerbiamos. Gal todėl tam, kas ruošiasi studijuoti aukštojoje mokykloje, nelengva pasirinkti spe cialybę: visi jaučia tų didelę atsakomybę taip sutvarkyti savo gyvenimą, kad jis teiktų moralinį pasitenkinimą ir duotų Tėvynei kuo didesnę naudą. Šiandien mes Jus kviečiame studijuoti Vilniaus V. Kap suko universitete — seniausioje šalies aukštojoje mokyk loje, kuri 1979 m. minės keturių šimtmečių jubiliejų. Gal šios didelės šventės dalyviais bus ne vienas iš Jūsų, da bar dar mokyklos suole svajojantis apie savarankiško gy venimo pradžią. Universitetas ruošia plataus profilio specialistus gamy biniam, pedagoginiam, kultūriniam ir moksliniam darbui. Universiteto mokymo planai sudaryti taip, kad pagrindi nis dėmesys skiriamas ne vienai kuriai siaurai specialy bei įgyti, o bendroms teorinėms disciplinoms, kurios yra keleto artimų specialybių pagrindas. Svarbiausias univer sitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis-teorinis jo pasiruošimas. Universitete studijuoti sudarytos visos sąlygos. Mes tu rime laboratorijas ir kabinetus, aprūpintus šiuolaikine mokslo aparatūra, labai turtingą (3,3 mln. leidinių) Moksli nę biblioteką. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komi teto ir respublikos vyriausybės rūpinimosi dėka nuolat turtėja universiteto materialinė bazė. Antakalnyje, simbo lišku vardu pavadintoje Saulėtekio alėjoje, statomas stu dentų miestelis. Teisės ir trys ekonomikos fakultetai jau persikėlė į naujus šiuolaikinius rūmus, čia pat iškilo daugiaaukščiai bendrabučiai. Kasmet didelis būrys jaunuolių nori studijuoti musų aukštojoje mokykloje. Pavyzdžiui, pernai į vieną vietą dieniniame skyriuje pretendavo vidutiniškai 2,27 žmogaus. 1976 m. universitetas priims į pirmą kursą 2950 žmo nių: į dieninį skyrių — 1795, j vakarinį — 450, į neaki vaizdinį — 705. Ruošiami 30 specialybių specialistai. Kiekvienos specialybės studentai ruošiami siauresnėmis specializacijomis — jų universitete yra 74. Be to, siun čiame nekonkurso tvarka studijuoti ir į kitas šalies aukš tąsias mokyklas: į Maskvos universitetą (politinę ekono miją ir filosofiją), į Maskvos istorinį archyvų institutą (archyvistiką), į Tartu universitetą (sportinę mediciną). Norintys studijuoti šiose aukštosiose mokyklose, stoja muosius egzaminus laiko Vilniaus universitete. Visi žinome, kad studentų komplektavimo problema sudėtinga: nelengva atrinkti gabiausius, geriausiai pasi ruošusius ir tinkančius studijuoti pasirinktą specialybę jaunuolius. Spręsdami priėmimo į universitetą klausimą, jau kelintą kartą atestato vidurkį laikome lygiaverčiu su stojamųjų egzaminų pažymiais. Deja, egzaminatorių nuo mone, pernai daugelio atestatų pažymiai (ypač baigusių jų mokyklas kaimo vietovėse) labai skyrėsi nuo realių žinių. Pavyzdžiui, stojusių į anglų k. ir lit. specialybę užsienio kalbos vidurkis atestatuose buvo 4,67, o išlai kė užsienio k. stojamąjį egzaminą vidurkiu 3,71 (kaimo abiturientai atitinkamai 4,86—3,36); stojusių į taikomosios matematikos specialybę matematikos raštu vidurkis ates tatuose 4,76, o išlaikė matematikos stojamąjį vidurkiu 3,80 (iš kaimo vietovių atitinkamai 4,87 — 3,44); stoju sių į prekybos ekonomiką matematikos vidurkis atestatuo se 4,06, o išlaikė stojamąjį vidurkiu 3,18; stojusių į pe diatriją fizikos vidurkis atestatuose 4,17, o išlaikė fizikos stojamąjį vidurkiu 3,23. Vidurinės mokyklos turėtų steng tis, kad nebūtų daroma žala iš esmės gerai idėjai — per
UNIVERSITETAS stojamuosius egzaminus atsižvelgti į atestato pažymius. Išlaikyti stojamuosius egzaminus —• tai tik didelio dar bo pradžia. Penkeri studijų metai pareikalauna daug triū so ir jėgų, pasišventimo pasirinktai specialybei. Džiaugia mės, kad universiteto jaunimas teisingai supranta „studen to" sąvokos šiuolaikinį turinį, supranta, kad studentas —; tai ne tik būsimas specialistas. Tai būsimas inteligentas, kuris turi būti pasiruošęs vykdyti ir svarbias visuomeni nes funkcijas. Jaunasis specialistas gyvenime tampa ne tik veikėju profesine prasme, bet ir žmonių vadovu, jų auklėtoju. Todėl, dar studijuodamas aukštojoje mokykloje, jis turi įvaldyti ne vien profesines žinias, bet ir organiza cinio bei auklėjamojo darbo įgūdžius, kaupti visuomeni nės politinės veiklos įgūdžius. Šiandieninis specialistas — tai plačios erudicijos, gilių komunistinių įsitikinimų, aukš tų moralinių idealų žmogus. Partija ir vyriausybė visoms aukštosioms mokykloms iškėlė labai svarbius uždavinius — ruošti liaudies ūkiui aukštos kvalifikacijos, idėjiškai užgrūdintus specialistus, sugebančius kūrybiškai atlikti jiems pavestą darbą, nuo lat gilinti savo žinias, morališkai taurius, mokančius dirb ti su žmonėmis, aktyvius partijos politikos skleidėjus. Vykdant šiuos uždavinius, Universitetui tenka labai svarbus vaidmuo, nes jis organiškai sieja mokslo tiria mąjį ir pedagoginį darbą. Universitete šiuo metu dirba mokslinį ir pedagoginį darbą apie 1247 žmonės. 54 proc. jų turi mokslinius laipsnius ir vardus. Universitete yra su sikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vadovauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Ku bilius, profesoriai P. Norkūnas, A. Marcinkevičius, J. Viščakas ir kiti mokslininkai. Studentai turi galimybę klausy ti paskaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip mate matiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Braz džiūno ir J. Požėlos, geografų profesorių V. Chomskio ir A. Basalyko, chemikų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekonomis tų M. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko, fi losofo E. Meškausko ir daugelio kitų. Siekimas išugdyti visapusiškai ir harmoningai išvystytą asmenybę daro studentų gyvenimą turiningą ir įdomų. Universitetas garsus meno saviveikla. Pernai mūsų dainų ir šokių ansamblis jubiliejinėje Dainų šventėje buvo pri pažintas absoliučiai geriausiu šio žanro meno saviveiklos kolektyvu respublikoje. Studentai turi savo organizacijas ir klubus. Plačiai žinomas Interklubas (pernai jis suren gė jau antrą tarptautinį politinės dainos festivalį), jaunie ji kraštotyrininkai kas vasarą rengia kompleksines ekspe dicijas, kurių metu renka tautosaką, krašto istorinės ir revoliucinės praeities faktus, ruošia monografijas. Akty viai dirba sporto, turistų klubai. Literatų būrelis tapo pirmąja mokykla busimiesiems rašytojams. Universitete veikia Visuomeninių profesijų fakultetas. Baigę jį, studentai įgyja antrą — visuomeninę — specia lybę ir gauna atitinkamą pažymėjimą. Fakultete yra paskaitinės propagandos („Jaunųjų lektorių mokykla"), sporto, turizmo ir ekskursijų, meno profesijų — choro ir vokalinio ansamblio, liaudies instrumentų ir pučiamųjų orkestro, šokių, dramos kolektyvų vadovų grupės — sky riai. Svarbų vaidmenį universiteto gyvenime vaidina Stu dentų mokslinė draugija. Tai pirmųjų mokslinių bandy mų, savo ištvermės patikrinimo mokykla. Kaip tik joje mokslinę veiklą pradėjo šiandien žinomi mokslininkai
profesoriai: lituanistai V. Mažiulis, J. Palionis, medikas P. Visockas, geografas C. Kudaba ir daugelis kitų. Studentų gyvenimą labai praturtina universiteto ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Universitetas bend rauja su daugeliu Tarybų Sąjungos mokyklų. Užtenka pa sakyti, kad vien Studentų mokslinė draugija palaiko nuo latinius ryšius su šešiasdešimčia TSRS aukštųjų mokyklų. Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Latvi jos, Odesos ir Baltarusijos universitetais. Plečiasi ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Glaudžius dalykinius ryšius universitetas palaiko su Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Prahos (CSR) univer sitetais, o pastaruoju metu ir su Erfurto medicinos aka demija. Su jais mes keičiamės moksliniais darbuotojais, studentais — praktikantais, studentų grupėmis vasaros darbo ir poilsio stovyklose. Atskirus studentus universi tetas siunčia studijuoti ir į užsienio aukštąsias mokyklas. Darbinga ir kūrybinga nuotaika vyrauja universitete dabar, kai visa šalis deramai sutinka TSKP XXV suva žiavimą. Tobulinamas mokymo procesas, sprendžiama daug reikšmingų mokslo problemų, suaktyvėjo visuome ninių organizacijų darbas. Plačiai studentų visuomeninei veiklai vadovauja kom jaunimo organizacija, kuri pelnytai laikoma partinės or ganizacijos pagalbininke, organizuojant studentų visuomeninio-politinio darbo praktiką, auklėjant studentus ko munizmo idealų dvasia. Universiteto komjaunimo organizacija, vienijanti dau giau kaip 8000 narių, daug gerų darbų nuveikia. Tai ir akademinis darbas, ir šefavimas, ir internacionalinis auk lėjimas, ir studentų statybinių būrių veikla. Jų pėdsakas ryškiai įsispaudė ir į aukštosios mokyklos, ir į kiekvieno komjaunuolio gyvenimą. Svarbiausia, organizacijoje yra daug puikių žmonių, kurie savo darbštumu, aktyvumu, drausmingumu rodo pavyzdį visiems studentams. Socialis tiniame lenktyniavime dėl teisės pasirašyti Lenino kom jaunimo Raportą TSKP XXV suvažiavimui nugalėtojų gretose kaip tik ir yra jie: tai Lenino stipendininkai ma tematikai trečiakursė J. Baranauskaitė, ansamblietė, Vil niaus miesto Tarybos deputatė, ir penktakursis Z. Kry žius, geriausios akademinės grupės seniūnas ir gabus jaunasis mokslininkas, IV k. studentas geologas P. Mus teikis, aktyvus studentų mokslinio darbo organizatorius V k. medikas A. Serapinas, Finansų ir apskaitos fakulte to komjaunimo biuro sekretorius G. Kalčinskas, Pramo nės ekonomikos fakulteto IV k. studentė E. Voitechovskaja. Daugiau kaip 29000 specialistų pokario metais paruošė Vilniaus universitetas. (Prisiminkim — 1920—1940 m. vi sas Lietuvos aukštąsias mokyklas baigė vos 5000 studen tų). Per praėjusį IX penkmetį išleidome į gyvenimą 11.000 aukštai kvalifikuotų specialistų. Dar daugiau jų baigs mūsų universitetą dešimtajame penkmetyje: šaliai labai reikalingi jauni ir talentingi, kūrybiški ir atsidavę komunizmo reikalui specialistai. Didelė laimė dirbti ir studijuoti Vilniaus universitete. Pirmaisiais dešimtojo penkmečio metais kviečiame Jus, jaunieji draugai, j mūsų Alma Mater. Atkakliai siekite savo tikslo, nebokite darbo, nes viskas pasiekiama tik per jį. Tegu ir studentiška auditorija tampa Jūsų kokybės penkmečiu.