•
VISŲ ŠALIŲ PROtETARAI, VIENYKITĖS!
O
Prie stalo— gamtininkai
O
Pirmąjį egzaminą universi tete laiko I kurso biologai. Vakar, sausio 11 d., savo ži nias botanikoje parodė pirmoji grupė. Gerai padirbėjo pirma kursiai: Marcijonaltės, Lekevlčlaus, Bortėninkaltės ir kt. stu dijų knygutėse atsirado „labai gerai” — pirmasis jų studijų įvertinimas. * VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, Dvi dienas prie II geologijos REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS auditorijos būriavosi III kurso Kaina 20 kap. geologai. Jiems tikrai buvo ko Nr. 2(241) * 1957 m. sausio mėn. 12 d., šeštadienis jaudintis, nes Istorinės geolo-
a.
V
ramut
jos egzaminas — vienas sun kiausių jų programoje. Nors nelengva Išmokti visą Žemės išsivystymo raidą, bet prof. Dallnkevičius be dvejojimų la bai gerai įvertino Normantaitės, Damaševlčiaus, Radzevi čiaus Ir kitų žinias. Tvirtai, gi liai įsilsavlno šį dalyką busi mieji geologai. *
III kurso geografai sėkmin gai Išlaikė TSRS fizinės geo grafijos egzaminą. Myli geo grafai savo specialybę, ir jų žinias vyr. dėst. Šimkūnas įver tino tik gerais Ir labai gerais
pažymiais. Kaip visada, puikiai atsakinėjo Kudaba, Mordosaitė Ir kt. *
Pradžioje paprastas, o ruo šiantis — sudėtingas ir įdo mus pasirodė II kurso geogra fams kartografijos dalykas. Dauguma studentų atėjo Į šį egzaminą perskaitę daug pa pildomos medžiagos. Gerai at sakinėjo Kunskas, Paulavičiū tė, Statulevičienė ir kiti. D. Raičius
Sesija baigta
NAUJAIS KELIAIS Į PRIEKĮ!
Vieną dieną...
Kitur sesija dar tik įpusėjo, o trečiakursiai lituanistai — neakivaizdininkai jau pabaigė laikyti egzaminus. žiemos sesija — fakultaty vinė, bet j ją atvyko iš 34 30 studentų. Dauguma iš jų kruopščiai mokosi semestro bėgyje, gerai pasirengė egza minams. Dabartinės lietuvių kalbos egzaminas buvo išlai kytas vien gerais ir labai ge rais pažymiais. Gerai neaki vaizdininkai laikė Ir kitus eg zaminus: dialektologijos, rusų literatūros istorijos, lotynų kalbos. Vien labai gerais pa žymiais sesiją baigė Paulaus kienė (Žąsllų vidurinės mokyk los mokytoja), Jankauskas (Kauno kurčlų-nebyllų mokyk la), Poškaitis (Kultūros minis terija), Ragauskaitė (Kėdainių vld. mokyklos Nr. 2 vyr. pio nierių vadovė). Palinkėsime kitiems neaki vaizdininkams pasekti geru lituanistų pavyzdžiu.
z visi gana linksmai nusiteikę. Pasiteiravę sužinome, kad tai II-o kurso rusistai (rusų gru Mūsų universiteto kolekty- ciplinų dėstytojai ne visuomet pė), kad laiko jie čia dialekto vul praėjusieji 1956 metai bu- sugebai organiškai susieti logijos egzaminą. Aš palieku metodologiją su sasu Išlaikiusiais, o mano drau vo labai reikšmingi naujų dar- marksistinę i bo pažangos galimybių susida- vo dėstomų disciplinų turiniu, gas su foto aparatu nueina į auditoriją,kur vyksta egzami rymu. Istoriniai TSKP XX su- parodyti dėstomojo dalyko ir ’ ' davė ’ ■ tvir ■ • marksistinės metodologijos nas. Išlaikiusieji papasakoja, važiavimo nutarimai kad egzaminas sekasi labai ge tą atramą vystant kūrybines mokslinių pagrindų vieningu rai, kad visi išsineša ne ma jėgas visuose mūsų darbo ba mą. Pasitaiko dar ir tokių at žiau, kaip 4, 5. Visi labai pa luose, įveikiant žalingus as vejų, kai marksistinė metodo tenkinti, linksmi, nors. . . kai menybės kulto padarinius logija patelkiama vulgarizuo kas ir jaudinasi. „Kad nors linlame bei dėstomajame dar tai, taikoma vienašališkai, apei greičiau prieitų mano eilė” — be. Susidarė palankios sąlygos nant ar net Iškreipiant faktus. galvoja mergina, stovėdama užslmegstl teisingiems ir na Panašūs trūkumai kelia teisė prie durų, o jos draugė iš ne šiems studentų bei dėstytojų tą studentų nepasitenkinimą, kantrumo nutarė žvilgterėti santykiams, susiburti visiems į ir atidaro duris 'buržuazinei pro rakto skylutę, pažiūrėti, vieningą Ir darnų darbo ko ideologijai skverbtis. Šiems kaip laikosi ištraukusieji bilie lektyvą. 1957 metų darbo re trūkumams pašalinti universi tus. Atsakinėjo tuo metu L. zultatai visiškai priklausys nuo teto dėstytojai patys turi įsi marksizmo-leninizmo Muchina. Klausimai žinomi ge Ito, klek mes sugebėsime pa savinti rai, atsakinėja ji sklandžiai pa versti tikrove 1956 metais ki teoriją kaip metodologinį savo sitikėdama savimi. Dėstytojai dėstomųjų dalykų pagrindą. lusias galimybes. Sivicklenei papildomų klausi Labai svarbus studentų 1956 metais mūsų universimų bevelk netenka duoti. Iteto kolektyvas giliau įsisavi mokslinio bei politinio lavi O kiek džiaugsmo suteikia no tą elementarią tiesą, kad nimo uždavinys — tai sustipri 'studentiškasis jaunimas susi nimas kovos prieš buržuazinę ta minutė, kada knygelėje pa ir jos apraiškas daro ne iš globojamojo amžiaus ideologiją rašomas geras ar labai geras Nina Krėms ką tik Išėjo iš auditorijos. Pir pažymys. Nespėja atsidaryti vaikų, o Iš daugiau ar mažiau mokslo darbe. Mes turime įti mą Nuotraukoje: savo egzaminą universitete Ji išlaikė gerai. subrendusių, baigusių viduri kinamai parodyti šios ideologi — Ech, ir reikėjo man suklysti kalbų klasifikacijoj.. . durys, nespėja išeiti atsakinė ST. ARNASIAUS nuotr. jęs draugas, o jis jau apsupa nį mokslą Jaunų inteligentų, jos antimoksliškumą ir reakJ. Mlkuckas atėjusių į universitetą pasireng cingumą. Šio uždavinio vykdy cljoje. Čia jau lūkuriavo mano botyrą — o juk tai pirmasis mas būrio kitų draugų, knygu mas reikalauja pagilinti antlti aukštai kvalifikuotam komu draugas su foto aparatu. Su egzaminas universitete. Mums tė keliauja Iš rankų į rankas. nizmo statybos darbui įvairio marksistlnių teorijų kritiką, Juo mes beveik visada kartu bekalbant, atsidaro durys Ir štai, visa Išraudusi Išeina se liaudies ūkio Ir kultūros atsisakyti nuo paviršutiniškos, dirbame, Sekretorius iš karto pasirodo Nina Krėms, kurią S. Dlugovskaja. Nespėja ji at Gera srityse. Tai sudarė pagrindą Iš rėksniškos kritikos metodų, užklausė: tuoj apstoja draugės. sisėsti į suolą, o aplink ją bū ŠI sesija trečio kurso Fizi naujo peržiūrėti moksllnlo- įsigalėjusių asmenybės kulto jūs žinote, kas dabar — Ar — Na kaip, Nina? — klau rys draugų apžiūrinėja jos kos-matematikos fakulteto stulaikais. Kuo mūsų kritika bus dėstomojo bei politinio lavini vyksta universitete? knygutę, tikrina, ar nėra apsi dęntams nelengva: reikia Iš sia viena. mo darbo metodus, nukrei gilesnė ir ■ įtikinamesnė, tuo — Kaip nežinosi! Egzami — Kiek gavai? — klausia rikimo. Bet ne, apsirikimo nė laikyti piant pagrindinį dėmesį į stu bus kovlngesnis "mūsų dėsto nai! — bevelk kartu lšdrožėm antra keturis egzaminus, tris ra. S. Dlugovskajos atsakymas iš specialybės. ir t. t. Matematikai dentų savarankiškumo ugdy masis darbas. O tai įpareigoja abu. įvertintas labai gerai. . . — Ech, reikėjo man suklys mą. 1957 metais mes turime visą dėstytojų kolektyvą nuo Jau išlaikė pirmuosius egzami O kaip jie vyksta — žlPalinkėję rusistams sėkmės padaryti tolesnius žingsnius šia lat gilinti savo žinias, ugdyti note? Kokle rezultatai — ži- ti kalbų klasifikacijoj, — trunus. Ir, reikia pasakyti, jog pradžia gera. kryptimi, pasistengti, kad mūsų budrumą, aštrinti kritikos gink note? Gi visa savaitė kaip geri užmojai neliktų tuščiais lą. Antroji grupė laikė teorinės prasidėjo sesija, o mūsų laik Sparčiai žengiąs į priekį žodžiais. mechanikos kursą, šioje gru kasdien Iškelia raštyje dar ir padorios žinutės Po mūsų partijos XX suva gyvenimas pėje mokosi 31 mergina. Iš jų apie tai nebuvo. žiavimo smarkiai išaugo poli mums naujus uždavinius. So Kalbėjo jis nedaug, o baig tik šešių žinios buvo įvertin cializmo sąlygomis aukštoji mo tinis studentų aktyvumas, susi tos gerai, o likusių— labai ge damas pasakė: rūpinimas savo krašto ūkinės kykla gali atlikti tuos uždavi rai. Ypač gerai teorinės mecha — Kaip ten bebūtų taip, o Ir kultūrinės statybos reikalais. nius tik žygiuodama kartu su Iki rytojaus turit pristatyti nors nikos kursą mokėjo Petraškegyvenimu, nuolat ieškodama Daugiau keliam klausimų dėl vičiūtė, Jodeškaitė ir kitos nedidelį reportažą apie žiemos pasitaikančių trūkumų komu naujų kūrybinio darbo metodų, sesiją, Ir parodė durts. ■* • ••» merginos. naujų kelių šalinti darbo trū nizmo statybos darbe. Univer Ir taip mes, vienas su foto Tuo pat laiku pirmoji grupė siteto dėstytojų, kaip vyres kumus, gerinti jo kokybei. Senasis mūsų universitetas aparatu, o kitas su amžina — vyrų — laikė tikimybių niųjų draugų, pareiga padėti plunksna, iškeliavom į „me teoriją. Penketu buvo įvertin studentams ' išsiaiškinti visus gimė ir užaugo dar feodalizmo džioklę”. Nuotraukoje: dialektologi jos egzaminas II k. rusistų gru- ta Grlgellonio, Eidukevičiaus, rūpimus klausimus marksisti glūdumoje, tais laikais, kai Buvo šeštadienis. Kur eiti, pėje. Egzaminuoja dėst. Sivickie nė, atsakinėja L. Muchina. Spagovo ir kitų žinios, iš viso nės-lenininės metodologijos pa aukštasis mokslas buvo išnau nuo ko pradėti, kame ką su ALG. ŠARKIO nuotr. — apie dešimties žmonių. Bet grindu, aktyviai prisidėti prie dotojų privilegija, kai darbo rasti — tai pirmosios mintys, egzamlnudse, šioje grupėje gautas ir treje jų pilietinio sąmoningumo ug žmonių vaikams net pradinis sudrumstusios mūsų ramybę. pūtį nusiminusi pasakoja Nina. tolimesnluose dymo. Juo giliau mūsų studen mokslas buvo sunkiai pasiekia — Juk šiandien šeštadienis, — Gavau tik ketvertą.. . o mes savo darbą baigiam. Taip tas. Ūselio žinias dėstytojas mes susipažinom su egzaminų įvertino tik patenkinamai. tija bus įsisavinusi mūsų ša mas. Tačiau ir tais laikais jo — pasakiau aš. — Po savai- kursą žinojau. ruseno pažangios pradžia, daug ką sužinojom, — Nieko, Nina, — bandom lies vidaus Ir užsienio politikos sienose Išlaikę šį egzaminą, trečia tės darbo žmonės, be abejo, mokslinius pagrindus, tuo ji mokslinės minties žiburėlis, ro ilsisi, arba ruošiasi įdomiai padžiuginti. Pirmas egzami pamatėm, kad daugumoje gru kursiai matematikai kruopš nas, truputį susijaudinai Ir su pių viskas vyksta normaliai. bus atsparesnė priešiškai pro dąs liaudžiai kelią į naują, praleisti laisvalaikį. simaišei. Matysi, tolimesni eg Ir tai tik pirma diena, pirmie čiai ėmė ruoštis sekančiam. pagandai, paskutiniu metu pa šviesesnį rytojų. Mes didžiuo Tą patį galvojo ir fotogra zaminai eis, kaip Iš pypkės. ji egzaminai. O klek bus Vyrai — teorinės mechanikos, didinusiai savo agresyvumą. jamės tuo, kad šis žiburėlis Ir žurnalistai ir rusistal tie džiaugsmo, kada visi egzami o merginos — tikimybių teori Markslstinlo-lenininlo studen dabar, mūsų, socializmo epo fas. Tačiau mes apsirikome. tijos lavinimo darbo pagerini chos žmonių pastangomis, pa Mes buvome užmiršę, kad se siog nesukalbami, nesutinka nai bus išlaikyti tik gerai ir la jos egzaminams. mas — labai svarbus viso mū virto galingu švyturiu, švie sijos metu poilsio nėra, kad net fotografuotis. Ir vis tai Iš bai gerai, kokios bus linksmos Šį kartą vyrai pasiruošę at žiemos atostogos. sų universiteto kolektyvo už čiančiu kelią tik liaudžiai, tik darbo laikas pratęstas dvigu susijaudinimo. sirevanšuoti merginoms. bai (žinoma, mintyje turime jai vienai tetarnaujančiu. Nuo Netikėtai užklystame į 6 davinys. J. Šarūnas K. Vaičiulis Mes dar negalime pasigirti mūsų visų, dėstytojų ir studen tuos, kurie sesijos metu tikrai aud. O čia irgi pilna žmonių, „neatostogauja). įveikę visus trūkumus šiame tų, sutelktinio darbo priklauso, cįarbo bare. Marksizmo-leniniz kad senasis mūsų universite štai mes ir Filologijos fakulmo teorijos dėstymo lygis vis tas būtų visados jaunas savo tete. Matant tiek daug studendar nepakankamas, nepaisant dvasla, kad jis niekados ne- tų, neramiai siuvančių pro ša 1956 metais padarytų gerų pa užgęstų kaip gyvybingas so lį, sunku pasakyti, kad šian stangų .TSKP istorijos, politi cialistinės savo turiniu ir nacio dien šeštadienis. Prie 45-os Mūsų universiteto akademi certui, instituto choro atstovai ėjo draugiški šokiai. Ne visai savo forma mūsų auditorijos tikra spūstis. I-mo nės ekonomijos ir dialektinio nalinės kurso žurnalistai, matyti iš vis nis choras seniai svajojo apie pasveikino mūsų chorą, įteik prprasti jie buvo. Jautėsi gera bei istorinio materializmo dės kultūros ir mokslo židinys. ko, labai susirūpinę. Jie čia susitikimą su Pedagoginio in dami dovaną, ir palinkėjo, kad šeimininkų Iniciatyva padaryti tytojai tik deklaruoja savo tei E. Meškauskas ginius, nepasistengdami visa Prorektorius mokymo laiko antikinės literatūros įs stituto Akademiniu choru. tokie vakarai būtų dažnesni, šokius įdomesniais, įvaires niais. Gal ne vienam šokėjui Šio semestro bėgyje ir datų kad taptų tradicija. kaitą. kuri verta egzamino. pusiškai juos įrodyti. Kitų disreikalams buvo nemažai paskirta susitiki Negalima nepaminėti vieno buvo naujiena skundų knyga. Jos paskirtis aiški: kelti vaka mui. Bet. . . taip datomis ir vakaro momento, Po in- ro trūkumus bei pageidavimus, baigėsi. Kas dėl to kaltas? Bu šio stituto choro koncerto buvo kuriuos visi bendrai aptarė. vo norai, buvo pastangos, bet suteiktas žodis buvusiai jų Prieš keletą mėnesių paju kiekvienos liaudies dainos ap desnė studentų-talkininkų da vis nesisekė gauti salės. Sį rei choro dainininkei (dabar jau Reikia pažymėti, kad tai buvo Ir stlllagoms dinti Lietuvių kalbos ir litera rašą, t. y. atpasakoja dainos lis jau' susistemino daugiau kalą, pasirodo, lengviau galė baigusi Institutą). Ji pažymėjo, gera priemonė buvo tūros institute dešimtmečiais turinį, pažymi bibliografines kaip po 50 dainų —- jiems jo sutvarkyti instituto choras, kad praleistos chore valandos sutramdyti. Į šoklus gulėję lietuvių tautosakos žinias. Tas darbas nereikalau dabar išmokamas atlyginimas. ir jie mus pakvietė pas save. liko maloniausiu studijų metų įpintos paprastos lietuvių liau dies dainos. daug rankraščiai: prasidėjo pirmasis ja specialaus tautosakinio pa Linksma, kad yra Gruodžio 29-jl. Kas po prisiminimu. JI nuoširdžiai pa Bendrai vakaras praėjo įdo lietuvių nacionalinės kultūros slruošlmo, jį gali dirbti visi draugų, dirbančių tokį svarbų tarė kiekvienam choristui nau lietuvių nacionalinės kultūros įskaitų, kas po egpamlno sku dotis galimybe paimti viską, miai ir greitai. Visą laiką jau lobio—tautosakos archyvo — studentai. tėsi jauki, šilta atmosfera. Su ba, ruošiasi į Pedagoginį insti tvarkymas, būtent, jo slstemaĮ šį darbą įsijungė daug darbą, už kurį laukia kuklus ką duoda choras ir jo vadovas, tizavlmas. Tautosakos slstema- mūsų universiteto studentų ir atlyginimas — jų pavardės tutą. Mūsų svajonė Išsipildė: nes dirbant tokių sąlygų nebū sitikimas paliko gerą įspūdį. tlzavimas yra pradžia to darbo, jau susistemino beveik 20.000 bus paskelbtos kapitaliniame chorų susitikimo vakaras pra na. į tai vertėtų atkreipti dė Dabar svarbu, kad gera pra džia nebūtų apleista. Taip pat sidėjo. Šeimininkai mus pa mesį kuris bus padarytas per at dainų, t. y. beveik devintąją tautosakos leidinyje. kiekvienam. Buvusiai Norėtųsi, kad tokių žmonių, sveikino trumpu, bet skambiu dainos draugei instituto cho norisi, kad mūsų choras ga einantį penkiasdešimtmetį ir dalį sisteminimo reikalingų baigsis kapitaliniu tautosakos dainų. Daugiausia čia pasi tokių nacionalinės kultūros lietuviškų dainų koncertu. Po ristai padovanojo studentišką lėtų organizuoti susitikimus ir su kitais draugais, — su kitų leidiniu. Sisteminti medžiagą darbavo III kurso studentai mylėtojų šiais metais atsirastų to, jų žodžiais tariant, svar kepuraitę. chorų kolektyvais. biausiąją žodį suteikė mūsų padeda studentai — talkinin Akramas, Kačinskytė, IV kur dar daugiau. V. Venslovaltė. Tolesne programos dalimi chorui. Pasibaigus mūsų konA. Račis kai, kurie padaro trumpą so — Dabulevlčius ir kiti. Di-
Vieną rytmetį per savo pa žįstamą sužinojau, kad mane skubiai kviečia į redakciją. Atsisakyti nebuvo kaip, ir aš, užsimetęs paltą ir dėl visa ko pasiėmęs užrašų knygutę, sku biai Išėjau. Po dvidešimties minučių aš jau stovėjau redak-
— Viskas susimaišė — kal ba Marija savo draugei. Iš su sijaudinimo nebeatsklrlu, kas rašė tragedijas, o kas komedi jas. . . 44-tą auditoriją užgulę pir mo kurso rusistai. Nemažiau susijaudinę ir jie. Laiko kal-
pradžia
choru draugystė
Vertingas darbus