VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
IIIIS
s
1969 m. SAUSIO
17 d. Nr. 2(662)
CiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiK
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
Nuo penktadienio... ŠIANDIEN Aktų salėje į uždarą susi rinkimą rinksis Universiteto komunistai. Jie svarstys LKP CK Spalio plenumo nutari mus. IŠVYKO J JAV Su turistų grupe už jūrų marių išvyko Filologijos ka tedros vedėjas doc. E. Meš kauskas ir istorijos m. dr. R. Kulikauskienė. Pirmadienį jie jau pradėjo savo kelionę Amerikos žemėje — JAV. MŪSŲ KNYGYNAS Sesija. . . Egzaminai; . . O studentas dar neturi reikiamos knygos. Artimiausia išsigel bėjimo vieta — „mūsų kny gynėlis". Mūsų knygynas mažiau ži nomas masiniam pirkėjui, o be to, pastoviai tiriant pirkė jų paklausą, tariantis su dėstytojais, stengiamasi patenkinti visus poreikius. Per paskutinį metų ketvirtį daugiausia buvo išparduota „Mokslinio komunizmo pa grindų" (160 egz.), „Statisti kos bendrosios teorijos kur so" (140 egz). J. Kazlausko „Istorinės lietuvių kalbos gramatikos" (70 egz.). Paskutiniu laiku padidėjo studentų domėjimasis ne tik grožine lietuvių originalia bei verstine literatūra, bet ir mokslo populiarinimo leidi niais, kuriu šiuo metu knygy ne dar trūksta. — Na, bet šiuos ir panašiut trūkumus stengiamasi išgy vendinti, — sako knygyno vedėjas K. Vėgelis, iš šešio likos knygyninio darbo metų paskutinius du dirbantis mū sų Universiteto knygyne. V. PREIDYTĖ
KAS LAUKIA JAUNŲJŲ? Jaunųjų mokslininkų tary ba prie LLKJS CK susirinko į pirmąjį šiais metais posėdį. Tarybos nariai taip pat yra ir mūsų Universiteto dėstytojai: e. doc. p. J. Mackevičius, vyr. dėst. I. Zeberskis, dėst. Z. Namavičius, dėst. J. Lakis. Mūsų laikraštyje jau rašė me, kad jaunųjų mokslininkų taryba ir mokslinis-gamybinis susivienijimas „Jaunystė" nu tarė išaiškinti geriausius Lie tuvos jaunųjų mokslininkų darbus. Sausio 29 dieną — Lietuvos Lenino komjaunimo gimtadienį — baigiasi dar vie nas konkursas „Už geriausią mokslo įstaigų komjaunimo organizacijų darbą jaunųjų mokslininkų tarpe", skirtas LLKJS 50-mečiui ir V. Leni no gimimo 100-osioms meti nėms. Konkurso rezultatai vertinami pagal mokslinio jaunimo profesinį augimą, priemones, skirtas jaunųjų mokslininkų marksistinės pa saulėžiūros iormavimuisi ir skatinančias dalyvauti vi suomeninėje veikloje, pagal komjaunimo drausmės laiky mąsi. Organizacija — konkur so nugalėtoja — bus apdova nota 300 rub. premija.
...iki penktadienio
Pirmakursiams chemikams — analizinė geometrija. Egza minuoja doc. P. Golokvoščius. Paskutinės minutės.. . Šias IV k. biofizikes atsakinėti netrukus pakvies doc. S. Rančelis. M. KURAIČIO nuotr.
1. Kiek sesijų turėjote? 2. Ką Jūs galvojate apie studentą, kada jį egzaminuo jate? 3. Gal prisimenate savo studentišką sesiją? Ir ką gal- Mokslus baigiau 30-jų metų votumėt apie sesiją, jeigu Jūs pradžioje. Egzaminus išlai kydavau labai lengvai. Pa dabar būtumėte studentas? prasčiausiai visą laiką mokyTeorinės fizikos katedros davausi. Taip daryčiau, jeigu būčiau studentas, ir dabar. vedėjas prof. A. JUCYS Augalų anatomijos ir fizio L Daug, labai daug. Nuo 1933 metų Kauno Universite logijos katedros vedėjas prof. te, 1939-40 metais Vilniuje, J. DAGYS 1. Mano, kaip dėstytojo, po to karas. . . Apie 60 sesi jų tikrai bus. Jeigu palyginti pradžia — 1939 metai. Turė sesijas buržuaziniame univer jau apie 50 sesi-jų. Įvairių. . . 2. Ką galvoju? Nieko ne sitete ir šiandieniniame? Skir tumas labai didelis. Visų pir galvoju, paklausau, ką studen ma, tada studentai kada norė tas atsakinėja, o po to žiūriu: davo, tada ir laikydavo egza ir kiek gi jam parašyti? .. 3. Be abejo, prisimenu. minus. Jokios tvarkos ir siste Anksčiau, gal buvo geresnė mos nebuvo. 2. Įvairiai. Kokios nuomo tvarka: studentas susitaria su nės bebūtum — geros ar blo dėstytoju ir kada nori laiko gos — apie kiekvieną savo egzaminą. Išmokdavo tikrai auklėtinį, stengiesi to neparo daugiau. Dabartinį studentą egzami dyti. Ir net egzaminuodamas studentą vidutinioką, galvoju, nai nualina. Ypač į sesijos pa kad iš kiekvieno gali išeiti baigą. Juk tikrai sunku per mokslininkas. Reikia tik labai 23 sesijos dienas išlaikyti ke daug dirbti. Žinoma, aš tru letą egzaminų. Reikėtų, gal putį perdedu, kad iš kiekvie būt, leisti studentams pa no, bet kiekvienas žmogus iš tiems spręsti, kada laikyti eg prigimties turi tam tikrų ga zaminus. Jeigu dabar būčiau studen bumų. O egzamino metu kiek tas, sesijai pradėčiau ruoštis vienas dėstytojas turi būti vi nuo semestro pradžios. Lietuviu kalbos katedros do sų pirma pedagogu, nes stu dentas — tai jau suaugęs centė J. ŽUKAUSKAITE žmogus. 1. Nuo 1947 m. Jau 42 sesi 3. O ne, neprisimenu. jos.
Kai studentas buvau... 2. Vidutiniokai daugiausia jaudinasi. Tačiau, kad ir la bai gaila, bet reikia vertinti objektyviai. Šį mėnesį egza minavau dvi grupes ir keista — teko dvejetus parašyti tiems, kurie pratybų metu, ro dos, mokėjo gerai. O kiti, ku rie daugiau tylėjo ir galvojo pratybų metu, egzaminui pa siruošė neblogai. Bet apskri tai, kurie dirba daugiau, tie ir egzamino metu gerai atsa ko. 3. Aš mokytojavau Vilniu je ir studijavau kartu. Į mo kymąsi žiūrėjau suaugusio žmogaus akimis. Dabar gi daugumas studentų tik moko si. Jeigu dabar būčiau studen tė? Tur būt, irgi jaudinčiausi, skaityčiau, galą su galu durs tyčiau, tur būt, taip pat tik užrašais stengčiausi pasiten kinti, taip pat skirstyčiau dės tytojus į „gerus" ir „blo gus". . .
Prancūzų kalbos ir literatūros katedros vedėjas doc. R. MIRONAS L Nuo 1944 metų. Dabar jau 49 sesija. 2. Aš galvoju: žino studen tas dalyką ar nežino? Be abe jo įdomu, kas per asmenybe sėdi prieš tave. Apie viduti nioką dažnai galvoju, kad jis tiesiog bus žmogus su diplo mu ir tiek. 3. Prisimenu savo studentiš kus egzaminus. Sesijos, iš es mės, tada nebuvo. Bet man rodos, kad tada iš studento buvo reikalaujama daug dau giau. Vyravo savotiška kon kurencija: dėstytojai kartais bijodavo, kad gabesni pasku tiniųjų kursų studentai nenu konkuruotų jų. Aš visus egzaminus per vi są studijavimo laikotarpį iš laikydavau iškart. Jeigu būčiau dabar studen tas? Ši metamorfozė man sun kiai įsivaizduojama.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO I
ĮSAKAS *DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO TEISININKO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO DRG. K.-A. DOMAŠEVIČIUI
Už ilgametį mokslinįpedagoginį darbą, nuopel nus, stiprinant socialistinį teisėtumą respublikoje, ir aktyvią visuomeninę veik lą suteikti Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko uni versiteto Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros docen tui, teisės mokslų kandida tui drg. Kęstučiui-Alfonsui Domaševičiui Lietuvos TSR nusipelniusio teisinin ko garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas M. SUMAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS
K. Domaševičius mūsų Universitete pradėjo dirbti 1945 m. Nuo 1948 m. iki 1959 metų jis buvo Teisės fakulteto dekanas. Apie dvylika metų, iki 1961, K. Domaševičius vadovavo Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedrai. Šešiasdešimt penktųjų gimimo metinių proga ka tedros kolektyvas sveikina gerbiamą doc. A. Domaše vičių ir linki jam ilgų, šviesių ir kūrybingų metų.
i