VISŲ ŠALTŲ PROLETARAI. VTENYKlTESi
Vilniaus universiteto chemija
1968 m.
Profesorius K. DAUKŠAS
sausio mėn. 17 d.
URENTAS
— 1 —
Mūsų tautos kultūra ne atskiriamai susijusi su kai myninių tautų kultūromis, siekiančiomis tolimus pra eities laikus. Tos kultūros dalį sudaro žmonių veikla, dabar vadinama chemija. Praeityje chemijos vaid muo nebuvo toks didelis liaudies ūkiui, kaip dabar, tačiau praeitis suformavo dabartines chemikų tradi cijas, todėl trumpa chemi jos praeities apžvalga įga lina suprasti daugelį da bartinių reiškinių chemikų veikloje ir gyvenime. Vilniaus universiteto chemijos užuomazga susi jusi su chemiko Džiuzepės Sartorio pakvietimu į Lie tuvos Didžiosios Kuni gaikštystės vyriausiąją mokyklą 1784 m. Sis chemikas suorganizavo čia Chemijos katedrą ir jai vadovavo iki ) 1797 m, bet nieku ypatingu nepasižymėjo. Tai buvo alchemikas, flogistono teorijos šalininkas, skaitęs chemi jos kursą lotynų kalba, nepamėgęs, jo žodžiais tariant, „Vilniaus atšiauraus klimato". 1797 m. chemijos piofesoriumi ir katedros vedėju bu vo paskirtas Andrius Sniadeckis, iš pirmųjų dienų užsi rekomendavęs kaip pažangus mokslininkas ir drąsus chemijos dėstymo reformatorius. Tai buvo vienas švie siausių žmonių Europoje. 1791 m. baigė Krokuvoje me diciną, po to dviejus metus studijavo Pavijos universi tete (Italijoje), kur įgijo filosofijos ir medicinos mokslų daktaro laipsnį. Sis Sniadeckio gyvenimo periodas suta po su A. Galvanio ir A. Voltos darbais galvanizmo sri tyje. Pastarieji mokslininkai turėjo didelės įtakos Sniadeckiui, padėjo jam atsikratyti alchemijos bei flogistonistų idėjų. Po to Sniadeckis dirbo pas profesorių Dž. Bleką Edinburge (Anglijoje), kur įsisavino eksperimen■atoriaus įgūdžius, ir perėmė A. Lavuazjė pažiūras į degimo ir oksidacijos reiškinius. 25 metus Sniadeckis skai"tė chemiją Vilniuje, kartu daug prisidėdamas prie chejmijos nomenklatūros ir terminijos sudarymo lenkų kal■ba. Jo suorganizuota Vilniuje chemijos laboratorija nie-
— 2 —
ku nesiskyrė nuo geriausių Europos laboratorijų. Kai 1812 m Napoleonas, lankydamas Vilniaus universitetą, paklausė ironiškai Sniadeckį: ..Kokia chemija čia dėstomai" — jis išgirdo atsakymą: „Tokia pat, kaip Paryžiuje, Jūsų didenybe!" Po trejų metų darbo Vilniuje Sniadeckis išspausdino ] platų (727 psl) chemijos vadovėlį, susilaukusį keleto j leidimų. Vadovėlis apėmė bendrąją, neorganinę, organiJ nę ii analizinę chemijas. Kitas stambus Sniadeckio vei| kalas — „Organinių būtybių teorija" — pirmasis biocheI mijos vadovėlis pasaulinėje liteiatūroje. Jis buvo iš| verstas į vokiečių ir prancūzų kalbas. Trečias stambus, į bet dėl nepalankių aplinkybių nebaigtas Sniadeckio darį bas — tai naujo elemento — rutenio atradimas (Sniaj deckis jį vadino vesčiu). Tačiau šio atradimo prioritetas I atiteko Kazanės profesoriui K. Klausui. Be tiesioginio darbo, Sniadeckis pasižymėjo kaip mokslo populiarizatorius ir visuomenininkas. 1822 m. jis apleido katedrą, paskelbęs apie 70 mokslo darbų. Po Anriaus Sniadeckio Chemijos katedra atiteko ge riausiam jo mokiniui I. Fonbergui. Caro valdžiai 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, jis toliau dirbo Me| dicinos-cliirurgijos akademijoje, o vėliau profesoriavo Kijeve Fonbergas parašė platų (1650 psl.) cheminės technologijos vadovėlį ir daug antiflogistonistinių moks lo darbų. Iš kitų A. Sniadeckio išgarsėjusių mokinių paminėti ni R. Geimanas, profesoriavęs Maskvoje, ir I. Domeika, profesoriavęs Sant-Jage .(Čilėje). 1840 m. caro dekretu uždarius dėl „maištingos dva sios" Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademiją, visas Chemijos katedros turtas buvo išdalytas Rusijos univer sitetams ir tuo suduotas mirtinas smūgis Vilniaus che mijai. Suprantama, Chemijos katedros auklėtiniai, pa sklidę po visą kraštą, ir toliau skleidė mokslo žinias, švietė liaudį. 1919 m. Tarybų valdžios atkurtasis Vilniaus universi tetas (V. Kapsuko vadovaujamas) trumpai tegyvavo ir nesuspėjo susiorganizuoti, todėl ir chemijos laboratori jos jame nepradėjo veikti. Vilnius buvo okupuotas bur žuazinės Lenkijos, kurios valdžia pavadino universitetą Stepono Batoro vardu. Lenkiškame universitete nebuvo suorganizuotas atskiras Chemijos fakultetas, bet buvo u atidarytas chemijos skyrius Matematikos-gamtos fakulte te. Siame skyriuje veikė neorganinės, organinės, fiziki ■> nės ii technikinės chemijos katedros. Chemijos katedrų personalas politiniais sumetimais buvo skiriamas dau P giausia iš Lenkijos gilumos, tik vienas kitas darbuotojas I buvo vietinis. Prieš pat antrąjį pasaulinį karą Neorganinės chemijos 19 katedrai vadovavo prof. M. Hlasko, Organinės chemijos katedrai — prof. K. Slavinskis (iš pradžių — L. Kamenskis), Fizikinės chemijos katedrai — prof. E. Bekeris ir Technikinės chemijos katedrai — V. Kraševskis (iš pra džių — Novakovskis).
i j I ! 1
TREČIADIENIS Nr. 2 (625) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Prašau, traukite bilietą...
Skaičiavimo mašinos. .. Be Jų šiandieniniam ekonomistui nė iš vietos. Todėl taip atidžiai kiekvieną busimųjų specia listų žodį ir brūkšnį seka Kibernetikos ir statistikos kated ros asistentas A. Vaičiulis.
edakcija gavo laišką.
— Jūs, Arūnas? Jo pirmosios eilutės iš — Ne. gąsdino: „Padėkite su — Atleiskite... rasti sūnų..." Pasirodo, beveik — Kiek gavai, Jonai? — komiška situacija: motina, iš draugai subtilesni klausimų toli atvežusi sūnui „kalorijų", specialistai. visą dieną išvaikščiojo po — Nieko negavau... bendrabučius, po fakultetus Tepename į buvusią „Stuoir.. . niekaip nesutiko sūnaus. kynę" — filologų pirmąją Kur jis galėjo būti? meilę. Bėga metai: bendrabu 55-ji Ekonomikos fakulteto tis virto auditorijomis. Gal ir auditorija. Pirmakursiai lai gerai tai, o gal ir ne. .. Ačiū ko TSRS liaudies ūkio šakų dievui, kad dar berželio mal istorijos egzaminą. Prie durų kom nepavertė. būrelis studentų: vieni did — Ėjau pirmas, ištraukiau vyriškai slepia baimę, antri, paskutinį bilietą, — vaikinas jau išlaikę, išdidžiai aiškina laimingas. — Keturis parašė. špargalkų išdėstymą suoluose. — Jūs ne Arūnas? — mes Pro duris išvirsta įraudęs, truputį atsargesni. tarsi iš pirties, vaikinukas. — ?! — nustemba. Puolame prie jo: Pasimaišęs bičiulis sufleruo
R
ja mums į ausį: — Tai R. Balčiūnas, finan sų-kredito specialybės trečia kursis. Palinkime finansininkams sėkmingai baigti laikyti tary binės teisės pagrindus. Braukiame toliau. Štai mer gaitės nekantraudamos kaišio ja galvas į auditoriją. Prikišam klausos aparatą prie du rų ir mes: — Prašau, traukite bilietą... Aha. Štai kur stipendija pakasta! Ją atkasti trečiakur siams buhalteriams padeda dėstytojas A. Šeputis (pramo nės įmonių organizavimas, planavimas ir ekonomika —taip vadinasi egzaminas). — Vytai, kiek? — klausiu, išvydęs pažįstamą „ežiuką". — Tris. . . Zinai, visus bi lietus išmokau, o šito — ne. Ir pakliūk tu man. . . Pirmasis egzaminas. Šįkart ne studentams, o. . . dėstyto jui. Kaip sekasi jį laikyti? — su tokiu klausimu kreipėmės į Ekonomikos fakulteto Kiber netikos ir statistikos katedros asistentą A. Vaičiulį, kuriam ši sesija — pirmoji egzamina toriaus kėdėje. Neseniai jis baigė aukštąjį mokslą Mask voje ir dabar dirba mūsų Uni versitete. — Jeigu žmogus žino pen ketui, domisi disciplina, vie nas malonumas su juo pasi kalbėti. Net užsimiršti, kad egzaminas. O jeigu vos treje tui išlemena, žinote, sunku, labai netgi sunku. Skaičiavimo
Bibliotekoje. S. KLIBAVICIAUS nuotr. -illillllljlllllilliiiiiiiiliiililllllllllllliim
(NUKELTA j 2 psl.)
=
184-ERI VILNIAUS^ UNIVERSITETO CHE-i = MIJOS METAI. PASA-E i KOJA PROFESORIUS = E K. DAUKŠAS. E
|
KAIP SEKASI
EG- =
= Z AMINUOSE! FOTO-Ę E APARATAS ŽIŪRI Į = eEKONOM
i s t u
s, i
^PLUNKSNA KLAUSO-= ŠSI JŲ. |
| TĘSIAME PAŽINTĮ! = SU JUBILIEJINIŲ ME-Ę ETŲ MOKSLŲ KANDI-i EDATAIS.
|
REPORTAŽAS IŠ 1 SALĖSE ĘAPIE V. MYKOLAI- | EČIO-PUTINO GIMIMO e | SUKAKTIES MINĖJ!-E EMĄ. f E KOLONŲ
| KAS NAUJO TSRS Į | AUKŠTOSIOSE MO-E ĘKYKLOSE! = Į I
LITUANISTAI ATSISVEIKINA SU AUDITORIJA
| MŪSŲ | NOMS. VILNIUS. Saitą žiemos rytą.
E E
MERGI-Į
Foto St. PUNTEŽIO HiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiniiniiHiniiH