9
V
Atidaryta V. MickevičiausKapsuko paroda Paroda, atidaryta mūsų uni versitete, pasakoja apie mūsų liaudies pergalių ištakas, apie sunkaus, erškėčiais kloto kelio pradžią. Čia eksponuojama medžia ga apie žymaus Lietuvos re voliucinio veikėjo, Komunistų partijos organizatoriaus . ir vadovo, V. Mickevičiaus-Kap suko gyvenimą ir revoliucinės veiklos svarbiausius momen tus (1880—1935 metais). V. Mickevičiaus-Kapsuko jaunystė, mokymosi metai Ma rijampolėje (Kapsuke) ir ki tur, jo pirmieji žingsniai re. voliuciniame darbe XIX amn žiaus pabaigoje ir XX am žiaus pirmaisiais metais, to liau vis?. eilė dokumentų, spaudinių ir, foto nuotraukų pasakoja apie didelę jo veiklą 1905—1907 motų revoliuci joje. Nuo 1907 m. iki 1913 me tų pabaigos V. Kapsukas bu vo kalinamas Įvairiuose cari nės Rusijos kalėjimuose ir iš trėmime — Sibire. Pats gy venimas, ryšiai su rusų bolše vikais, marksistinė literatūra galutinai subrandino jame bolševikines pažiūras. Pabėgęs iš ištrėmimo, V.
Kapsukas emigravo į uzsienj. Čia jis užmezgė ryšius su Le ninu, organizavo lietuvius emigrantus - revoliucionierius socialdemokratus. Parodoje yra V. Leninui rašytų laiškų fotokopijos, užsienyje reda guoti žurnalai ir laikraščiai. Po 1917 m. vasario revo liucijos, sugrĮžęs į Rusiją, V. Kapsukas su visa energija Įsi jungė Į Lietuvos Komunistų Partijos kūrimą. Parodos me džiaga rodo jo aktyvų dalyva vimą Spalio revoliucijoje, jo pastangas jungti ir stiprinti lietuvių bolševikus bei jų or ganizacijas. Nemaža vietos skiriama V. Kapsuko veiklai nušvfesti 1918—1919 metais Lietuvoje, kada jis vadovavo Tarybų valdžios kūrimui ir darbui. Eksponuojamas Jo pasirašytas istorinis 1918 m. gruodžio 16 dienos Manifestas bei eilė svarbių dekretų apie gyveni mo pertvarkymą socializmo pagrindais. Nuo 1921 m. ligi mirties, t. y. 1935 m., V. MickevlčiusKapsukas gyveno Tarybų Są jungoje. Visą ŠĮ laiką jis dir bo atsakingą darbą Komunis tų Internacionalo Vykdomaja
me Komitete Ir buvo vienas žymiausių LKP vadovų. Eks ponuojami gausūs jo straips nial, parašyti, atsiliepiant Į svarbiausius įvykius Lietuvo je. Jais V. Kapsukas demas kavo fašistų, krikdemų ir kitų buržuazinių nacionalistų anti liaudinę veiklą, kėlė darbo žmones i kovą dėl Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje. Eilėje foto nuotraukų gali ma pamatyti JĮ tarp žymių Kominterno darbuotojų, lietu vių proletarinių rašytojų ir tarp kitų Lietuvos revoliuci nių judėjimo veikėjų. Ekspo nuojami taip pat iš to laiko tarpio išlikę Jo asmeniniai daiktai, rankraščiai, o taip pat daiktai, susiję su V. Kap suko mirtimi ir laidotuvėmis, būtent, pomirtinė kaukė, kas pinai nuo vainikų, paminklinis akmuo nuo kapo ir kt. Parodoje žymią vietą užima jo gausus literatūrinis bei publicistinis palikimas. Paroda užbaigiama medžia ga, skirta V. MickevičiausKapsuko atminimui pagerbti. Draugai studentai! Aplanky kite šią parodą.
Aš išlaikiau egzaminą! O tu? Fotoreportažas
Aš labai ilgai ruošiausi eg zaminams. Net naktimis sap nuodavau juos. Ar išlaikysiu? Kiekvieną dieną universiteto skaitykloje mačiau daug savo likimo draugų, palinkusių prie knygų. Man norėdavosi prieiti prie jų, paklausti: ..kaip tau sekasi?“ O kaip norėdavosi mesti viską šalin, na ir nueiti pažiūrėti kokį nors ‘ filmą arba kur nors pašokti vakare. Bet, sukaupęs visas savo valios jėgas, nugalėdavau šias gundančias mintis, vėl pa. llnkdavau prie knygos ir il gai sėdėdavau taip, kaip ir šios merginos (nuotrauka Nr. 1) Istorijos ir filologijos fakulteto skaitykloje. Ir štai išlaikyti pirmieji egzaminal antrame lietuvių kal bos ir literatūros specialybės kurse. Lietuvos TSR istorijos dėstytoja G. Drulytė patenkin ta — daugumas studentų ga vo tik gerus ir labai gerus pažymius. Štai kad ir Jonas Kaušpadas, ir Vidas Marcinke vičius, ir Remigijus Gražys, ir daug daug kitų studentų pa tenkinti pirmuoju egzaminu. Bet iš keturių antrakursių li tuanistų egzaminų dar išlaiky tas tik vienas. Priekyje — trys egzaminai. Ir vėl prie knygų palinko antrakursiai lituanistai. Ką parodys antras, dabartinės lietuvių kalbos egzaminas? Sis egzaminas antrakursiams lituanistams yra vienas iš sunkiausiųjų.
Nuo knygų nesitraukia ir mūsų jauniausieji draugai — pirmakursiai. Bepigu jiems, turint tik vieną egzaminą, o pasiruošti laiko, užtenka. Gi
germanistams trupučiuką sun kiau. Bet pirmas sunkumas — specialybės egzaminas — jau nugalėtas. Neveltui Valentinas Šutrikas džiaugdamasis parėjo i namus — jis gavo penketą! Toks laimingas ne tik jis vie nas buvo. Pirmakursiai ger manistai, nors dauguma jų — tik iš mokyklos suolo, eg zaminams pasiruošė gerai. Gerai egzaminus laiko ir šio fakulteto III kurso biblioteki ninkė Meilė Bleliūnaitė. Iš 2 laikytų egzaminų ji negavo nė vieno ketverto. Meilės sąs kaitoje — nauji penketai. Tik labai gerai galima atsiliepti apie Teisės fakulteto pirmą, antrą, ketvirtą, penktą kur sus. Ten nėra nė vieno Įsiskolinimo, išskyrus trečią kursą, kur šeši studentai gavo nepatenkinamus pažymius. Ketvirtas kursas turi tik vie,bą trejetą. Reikia paminėti ketvirto kurso teisininką Vacį JuškĮ, kuris dar negavo nė vieno ketverto. Visi kiti Jo pažymiai — penketai. Labai gerai egzaminus lai__ ______ ko ketvirto kurso Istorijos Ir filologijos fakulteto komjau nimo komiteto sekretorius Petras Bražėnas — lis gauna vienus penketus. Petrui dar liko vienas egzaminas. Ką gi, palinkėkime, kad Petras ir šį egzaminą išlaikytų tik pen ketui. O dabar grįšklme vėl prie mūsų herojaus, kurĮ palikom
besiruošiantį egzaminams. Pa vaikščiokime Istorijos ir fi lologijos fakulteto koridoriais, apsilankykime auditorijose ir pažiūrėkime, kaip dabar vyks ta egzaminai. Jau perskaityta daug kny gų, gal būt, net nemiegota naktimis, vargta prie konspek tų, bet kokie bus rezultatai? Liaudies patarlė sako, kad jei neprivalgei .— neprilaižysi, bet kiekvienas nori kuo egzaminą, geriau išlaikyti Pažiūrėkime į antrą nuotrauką. Šios penkto kurso neakivaizdininkės dar ir dar kartą sklaido knygų lapus. Kas skaitant nepastebėta, kas prabėgo pro akis? Dėstytojas, sako, esąs „kietas". . . Bet šių trijų merginų veiduose matosi pasiryžimas ir pasitikėjimas savimi. Be abejo, jos išlaikys egzaminą gerai ir nesiskųs, kad dėstytojas .sukirto“ O koridoriumi vis skuba ir skuba žmonės, Užkalbinome vieną iš jų. — Kokio jūs kurso? — Pirmo. Istorikas. — Jūs egzaminą laikote?
(Nukelta i 3-čią psl.)
salitį proletarai, vienykitisl
VILNIAUS VA1STYBIN1O V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metų
Nr.^S^yill) 1964 m. sausio 15 d.
Kalu 2 kap
Priemonės SMD darbui pagerinti Siekiant suaktyvinti ir pa gerinti studentų mokslinį-tiriamąjį darbą, neseniai uni versiteto partiniame komitete buvo svarstyta Teisės Ekonomikos ir Fizikos-matematikos fakultetų SMD veikla ir kai kurie kiti studentų mokslinio-tirlamojo darbo klausimai. Šiuose fa kultetuose teisminės kalbos, finanso-kredito, tarptautinės teisės būreliai dirba nepaten kinamai — be aiškios perspektyvos gaivališkai. Partinis komitetas Ir Rektoratas pasiūlė visą eilę priemonių studentų moksllniamtiriamajam darbui pagerinti. Visų pirma, fakultetų katedros privalo drąsiau įtraukti SMD narius į katedrų ir probleml. nių laboratorijų planinį mokslinį-tiriamąjį darbą, pasiekti, kad tai taptų neatskiriama katedrų bei probleminių labo ratorijų moksllnlo-tiriamojo darbo dalimi, kad aktyviausie ji ir gabiausieji SMD nariai būtų pagrindinis šaltinis moks lo personalo ir aspirantūros kadrams komplektuoti. Todėl reikia, k?.d fakultetų parti niai biurai daugiau vadovau tų studentų moksliniam dar bui. Komjaunimo komitetas ir fakultetų komjaunimo biu rai turi labiau įtraukti į mokslinį-tiriamąjį darbą komjaunimo aktyvą, sistemingai kontroliuoti, kaip vykdo savo visuomenines pareigas komjaunuoliai, dirbą SMD ir kt. Pastebėta, kad atskiros ka tedros mažai domisi mokslinių būrelių veikla. Todėl ateityje numatoma, kad už studentų mokslinio darbo organizavi mą, vadovavimą jam, glaudų jo susiejimą su mokslo perso nalo moksliniu-tlriamuoju ir mokslinių žinių skleidimo darbu personaliai atsako ka tedrų vedėjai ir SMD būrelių moksliniai vadovai. Gi dėsty tojai, atsiskaitydami katefiro-
se už mokslini darbą, drauge atsiskaito ir už tai, kaip jie Įtraukia studentus Į savo tyri nėjimus bei vadovauja jiems. Siekiant skatinti studentų dalyvavimą moksliniame-tiriamajame darbe, universiteto partinis komitetas ir Rektora tas rekomendavo katedroms spausdinti geriausius studentų mokslinius darbus tokia pačia tvarka, kaip spausdinami mokslo personalo moksliniai darbai. Be to, labiausiai pasireiškuslems mokslo-tiriamajame darbe studentams drauge su universiteto baigimo diplo mu bus išduodami pažymėji mai, jog įgijus būtiną gamy binį stažą, jie yra rekomen duojami aspirantūron arba darbui mokslo-tiriamosiose įs taigose. Todėl reikalinga, kad katedros ir SMD moksliniai vadovai palaikytų su šiais universiteto absolventais nuo latinius ryšius, įtrauktų juos į katedrų mokslinį darbą, kviestų į studentų ir dėstytojų mokslines konferencijas ir pan.
Mūsų nuomone, yra tikslin ga, kad studentų mokslinės konferencijos būtų organizuo jamos rudens semestre spa lio-lapkričio mėnesį, kad mokslinių darbų tematika bū tų galutinai nustatoma ir pa skirstoma pavasario semestre. Taip pat pavasario semestre, mokslo metams baigiantis, būtų organizuojami visų SMD grandžių ataskaitiniai susirin kimai. SMD veiklai populiarinti gera priemonė yra kai kurio se šalies aukštosiose mokyklo se organizuojamos „SMD die nos“. Pvz., Leningrado sani tarijos higienos institute tą dieną visose katedrose, moks liniuose būreliuose ir labora torijose vyksta įprastas moks linis darbas, būrelių susirinki mai. ligonių demonstravimas ir pan. Šią dieną nėra skaito mos paskaitos, todėl studentai gali apsilankyti bent kelių būrelių susirinkimuose, do mėtis viena ar kita problema. Tokias „SMD dienas“ tiksliu* ga organizuoti ir mūsų uni versitete.
J. MACKEVIČIUS Universiteto komjaunimo komiteto narys
Drauge, tu tiki? Neseniai man viena senutė papasakojo, kad kažkada tai jų parapijoje buvęs kunigas girtuoklis ir didelis ištvirkė lis. Paskubomis sekmadieniais atlaikydavęs mišias, ir vėl ei davęs gerti. Tačiau bažnyti ninkai teigia, kad tokie ku nigai — tik atskiri individai, jie nesudaro daugumas. Nejaugi? Į ŠĮ klausimą mums vėl teisingai atsakys pati liaudis: „Kunigas apie dangų bliauna, o pats žemėj turtus krauna“, „Kunigo tei sybė, kaip nakties šviesybė“... Tik jau iš šių dviejų patar lių mes galime susidaryti sau kunigo paveikslą lietuvių liau-
dies tautosakoje. Koks gi iš tiesų kunigo paveikslas tauto sakoje? Pavarčius surinktos lietuvių tautosakos rinkinius, galima surasti daug pasakų, dainų ir smulkiosios tautosakos apie religiją. Jai paprastai atsto vauja kunigas ir davatka. Kunigai pasakose — sie kią turto ir gobšūs. Pinigas jiems ir už dievą brangesnis. Štai viena pasaka. Kunigo pajamos tolimame užkampyje menkos. Nebėra stebuklų. Ku nigas pradeda bendradarbiau ti su smuklininku ir čigonu. Suvaidinę Marijos nužengimą iš dangaus, apskelbę tai „ste buklu“ apylinkėje, kunigas, čigonas ir smuklininkas laimi. Iš paties pasakos siužeto iš plaukia gudraus, sukto dva sininko paveikslas. Kunigas >ne tik gobšuolis. Jis — ištvirkėlis, nė kiek ne siskiriantis nuo neigiamo žmogaus tipo mūsų gyvenime. Drauge, tu dar tiki? Tai paskaityk savo senelių ir pro senelių pasakas ir pamatysi tikrą dvasiškuos veidą. Mes dažnai matome filmus apie kunigų nusikaltimus prieš žmoniją II pasaulinio karo metais. Liaudis jau ap dainavo ir juos. Ji jau prakeikė Eišiškių rajono buvusį Pabarės baž nyčios kunigą, kuris ne tik karo metais, bet ir po karo sudarinėjo sąrašus tų žmonių, kurie gaudavo žemės, kurie norėjo statyti naują gyveni mą. . . Drauge, tu tiki? Paskaityk savosios liaudies kūrybą. Ji tau padės atsikratyti religi nių prietarų, padės tapti są moningu žmogumi. L. Vaišnoras