l'uų šalių proletarai, vienykitės/
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PAKTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 2 (549)
Eina nuo 1950 m..
i
1966 m. sausio mėn. 19 d. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap.
Egzaminų sesijos dovanos Artėja Tarybų Lietuvos kom jaunimo keturioliktasis suvažia vimas. Šią garbingą šventę mūsų Universiteto komjaunuoliai ruo šiasi pažymėti geru ir labai geru mokymusi. Žiemos egzaminų se sija jau įpusėjo. Kokie gi rezul tatai aštuoniuose mūsų Alma Mater fakultetuose? Vartome eg zaminų žiniaraščius, kalbamės su fakultetų dekanais, dėstytojais ir komjaunimo sekretoriais. Yra kuo pasidžiaugti Medici nos fakultete. Štai IV kurso pir mos grupės studentai K. Misevičiūtė, R. Aliejūnaitė, S. Tarbūnas, G. Kavaliauskienė jau tris egza minus išlaikė labai gerais pažy miais. Neatsilieka nuo jų ir V kurso ketvirta (penketus „šienau ja" R. Skabaitė, G. Žemgulytė) ir trečia (pirmūnė R. Pavilionytė) grupės. Gerai laiko egzaminus I kurso pirmos ir antros grupių studentai. Tinginių sąrašą pra plėtė trečiakursiai: pirma gru pė „sumedžiojo" tris dvejetus (V. Jukonytė iš trijų laikytų eg zaminų gavo net du dvejetus), trečia grupė — 6, o šešta gru pė, kurioje tik devyni studentai — tris dvejetus. Neapvylė ir Chemijos fakulte to kai kurie vyresnieji kursai. Penketais laiko egzaminus III kurso biochemikai O. Beinorytė ir R. Nivinskas, III kurso tech nologai J. Piesliakas, IV kurso chemikė Ž. Kudžmauskaitė ir IV kurso biochemikės V. Navickai tė, B. Leonytė. Deja, kitokia pa dėtis žemesniuose kursuose. Kuo pateisinti 1 kurso technologų I. Galvanauskaitės, K. Raulynaičio, E. Paukštės ir A. Savicko dve jetus? Grupėje apie juos dar ne buvo kalbėta. O antruosiuose kursuose padėtis irgi nepavydė tina: chemikai „sugriebė" penkis dvejetus, technologai — 7, bio chemikai — 5. Chemijos fakulte to ketvirtakursiai technologai iš cheminės technologijos egzamino (docentai J. Kudaba ir A. Kauš pėdas) gavo net devynis dveje tus. Gerų pažymių jau surinko Gamtos fakulteto I biologijos, I biofizikų, II ir UI hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos bei IV geografų kursų studentai. Silp niau laiko egzaminus II biologų, ir I geografų kursai: iš aukšto sios matematikos egzamino (vyr.
Gr}žo Rektorius VILNIUS, L 16. (ELTA). Šiandien geležinkelio stotyje res publikos sostinės mokslinės vi suomenės, aukštųjų mokyklų at stovai sutiko iš viešnagės Jung tinėse Amerikos Valstijose su grįžusį Lietuvos TSR Mokslų akademijos akademiką, V. Kap suko vardo universiteto rekto rių, profesorių, fizikos-matema tikos mokslų daktarą J. Kubi lių. Tris mėnesius Tarybų Lie tuvos mokslininkas eilėje JAV aukštųjų mokyklų skaitė paskai tas, susipažino su jų mokomuoju-tiriamuoįu darbu.
dėstytojai A. Vilkelis Ir P. Gir džius) gavo po devynis dveje tus. Jiems nenusileidžia II bio fizikų ir III geografų kursai. Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specialybės I kurso studentų tik dešimt, tačiau jie, laikydami neorganinės chemijos egzaminą (vyr. dėst A. Bunikis), „sugebėjo" gauti net keturis dve jetus. Užderėjo penketai Matemati kos ir mechanikos fakultete. Pir mūno vardą pateisino pirmakur siai matematikai A. Stašaitis (I gr.), A. Mackevičius, D. Diečkutė, V. Puočiauskas (visi II gr.), surinkę jau po tris penketus. Penketais laiko egzaminus II matematikų kurso IV grupės dentai Eug. Monstavičius, Paškevičiūtė, J. Simanavičiūtė, O. Ramonaitė, V grupės A. Pošiūnaitė, N. Utkaltė, III matema tikų kurso I grupės G. Juozevičiūtė, A. Kačkauskaltė, G. Kava liauskaitė, B. Rudokaitė, trečia kuršių III grupės V. Gudonavičiūtė. Gerai sekasi III kurso me chanikams. Penketukininkų gre toje žengia IV matematikų kur so KPI grupės studentai E. Nek rašas, V. Paulauskas, D. Surgailis, jau surinkę po tris penketus. Ta čiau medaus statinę užteršia tik lašas deguto: pirmakursių mate matikų III grupė per matemati nės analizės egzaminą (vyr. dėst. P. Rumšas) surinko net 17 (!) dvejetų. Gerų rezultatų pasiekė Fizikos fakulteto III fizikų kurso I ir III grupių, IV fizikų kurso KPI grupės ir IV fizikų kurso II gru pės studentai. II fizikų kurso III grupės studentai (pažymi doc. A. Širvaitis) per bendrosios fizikos egzaminą gavo ne 8, kaip buvo anksčiau rašyta, o 3 dvejetus. Dabar grupė pirmaujanti. Istorijos ir filolgijos fakultete atostogas pirmojo kurso anglis tams jau prasidėjo. Abu egzami nai išlaikyti gerai. Iš 56 studen tų liko tik vienas skolininkas, neišlakięs TSKP egzamino. Tai L. Sviridenko. O A. Daunys ne gavo fonetikos praktikumų (skai tos. Pirmasis egzaminas žurnalistų neapvylė. Deja, po antrojo — TSKP istorijos — egzamino jie gavo 3 dvejetus 8 trejetus... Antrakursiai prancūzai turėjo tris egzaminus. Šešiolikos stu dentų grupė iš spec. filologijos egzamino „sugriebė" net septynis dvejetus. O. Galčlūtė turi jau du dvejetus. Rusų kalbos ir literatūros spec. III k. studentai laikys jau penktąjį egzaminą. Iš 29 studen tų tik S. Kuščenko turi du dve jetus. Bibliografijos ir biblioteki ninkystės specialybės III k. studentės B. Adukonytė ir J. Pruselaitytė taip pat gavo po 2 dvejetus. Busimieji pedagogai — IV kurso lituanistai — per pedago gikos egzaminą gavo 4 dvejetus. Praėjusiame laikraščio numery je Ekonomikos fak. studentų eg zaminų sesijos rezultatai susilau kė daug gražių žodžių. Bet tai
buvo po pirmojo egzamino. Šiuo metu egzaminų žiniaraščiuose kai kur jau „šviečia" ir dvejetai. IV kurso buhalterinės apskaitos specialybės 19 studentų grupėje po ūkinės veiklos analizės egza mino atsirado 6 dvejetai, III kur so finansų-kredito spec. I grupė iš skaičiavimo mašinų ir progra mavimo egzamino gavo 4 dveje tus, 2 neatvyko laikyti egzamino. To paties kurso ir specialybės II grupė studentų per ekonomi nės statistikos egzaminą gavo 5 dvejetus. I kurso finansų-kredi to specialybės II gr. studentų ži nios per aukštosios matematikos egzaminą (vertintos net dešimčia dvejetų (grupėje tik 21 studen tas). O prekybos ekonomikos specialybės I kurso studentai tą patį egzaminą išlaikė be dvejetų. Kontrastas didelis. Finansų kredito specialybės studentams, be abejo, trūko kruopštumo, ruo šiantis egzaminui. Visiškai be dvejetų egzaminus šiame fakul tete laiko II k. pramonės plana vimo spec. I grupės studentai. Gana geri rezultatai IV kurso pramonės planavimo ir materia linio-techninio aprūpinimo spe cialybių studentų grupėje... Teisės mokslų fakultete visų vyresniųjų kursų studentai egza minus laiko gerais pažymiais — tik 1 dvejetas. Jį iš TSKP istori jos gavo V. Andriuškevičius. ... Per Universitetą žengia se sija. Greit sversime visą jos derlių...
Dirbti visuomeninį darbą ir jį suderinti su studijomis — la bai sunku. Geros iniciatyvos nepakanka. Reikalingas ir pa reigos jausmo supratimas, ir kruopštumas, ir atkaklus užsi brėžto tikslo siekimas. Baigusi 1962 metais Panevė žio rajono Ramygalos vidurinę mokyklą, Virginija Masiokaitė pasirinko lietuvių kalbos ir lite ratūros specialybę. Visuomeninį darbą Virginija pamėgo nuo septintos klasės. Pirmame kurse ji buvo išrinkta biuro nare, ant rame — gruporge, trečiame — Universiteto komjaunimo komi teto nare. 1963 m. įsteigtoje va karinėje darbo jaunimo mokyk loje prie VVU Virginija pradėjo darbą su paaugliais. Ją, kaip
gerą ir aktyvią darbininkę, Uni versiteto komjaunimas sekan čiais metais išrinko nepilname čių komisijos pirmininke. Virgi nijai vadovaujant, Universiteto komjaunuoliai šefavo 120 pa auglių. Kokie gi darbo rezulta tai? 1965 metais 22 auklėtiniai išrašyti iš Lenino rajono Milici jos skyriaus vaikų kambario įskaitos, o 57 iš jų per 1964/65 metus nepadarė jokio stambes nio nusikaltimo. Lengva dirbti, kai jauti drau go ranką. Kartu su Virginija gerai dirba Albina Ulčinskaitė (IFF), Dalia Majauskaitė (ChF), Onutė Dargytė (GF), Laima Gimžūnaitė (IFF). Apie septyniasdešimt studentų kom jaunuolių šefuoja nepilnamečius.
■ ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■B BBBB ■ ■■■■■■■■■■■B
Mokslinį darbą - ūkiskaitiniu pagrindu T
SKP CK kovo ir rugsėjo plenumai tarybinei liau džiai iškėlė naujus uždavi nius, kovojant už komunis tinės visuomenės sukūrimą. Par tijos ir Vyriausybės nutarimai tęsia liniją, kuria siekiama įveik ti subjektyvizmą, vadovaujant ekonomikai, užtikrinti komunis tinės statybos uždavinių vykdy mą moksliniu pagrindu, maksi maliai ir kvalifikuotai panaudoti socialistinės santvarkos pranašu mus. Viena svarbiausių sėkmingo ekonomikos ir kultūros vystymo sąlygų — mokslinis gyvenimo ke liamų uždavinių sprendimas. Gyvenimas reikalauja kaskart glaudesnio mokslo ir praktikos ryšio; mūsų laikais, kaip niekad anksčiau, svarbu, kad mokslinin kai spręstų aktualias praktikos problemas ir kad visose gamy bos srityse būtų kiek galima ope ratyviau naudojami mokslo pa siekimai. Pastaruoju metu, naujai per tvarkant gamybos valdymą, susi daro labai palankios sąlygos mokslinio tyrimo rezultatams įdiegti praktikoje. Ypač didelis dėmesys dabar skiriamas mokslo tiriamiesiems darbams, atlieka miems pagal ūkiskaitines sutar tis.
J. MIKUClONIS Mokslinių tyrimų sektoriaus viršininkas
Labai didelį demesį mokslinio tyrimo darbui ūkiskaitiniu pa grindu skiria LTSR Ministrų Ta rybos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komitetas ir Universiteto Rektoratas. Jau praėjusiais metais į moks linio tyrimo darbų pagal ūkiskai tines sutartis organizavimą ir vykdymą aktyviai įsijungė 300 su viršum Universiteto mokslinių darbuotojų, jų tarpe -apie 50 stu dentų. Universiteto mokslininkai atlieka daug mokslinių tyrimų, svarbių mūsų pramonės vysty mui, jos organizacijos tobulini mui, darbo našumo kėlimui. Vyr. dėstytojo A. Aušrūno vadovauja ma grupė ištyrė triukšmo ir vib racijos įtaką darbininkų ir tar nautojų sveikatai Klaipėdos „Tri nyčių", „Gulbės" ir Klaipėdos ta bako fabrikuose, o taip pat Pane vėžio autokompresorių gamyklo je. Mokslininkai pasiūlė, kaip sumažinti sveikatai žalingą triukšmą bei vibraciją; jų pasiū lymai jau taikomi praktikoje. Prof. J. Bučo vadovaujami moks lininkai atliko gamybos organi zavimo tobulinimui itin svarbų darbą: „Ekonominės informaci-
jos nustatymas LTSR Liaudies ūkio tarybos ir Mašinų gamybos valdybos ekonominėse tarnybo se". Dabartiniu metu docento V. Chomskio vadovaujami moksli ninkai ruošia labai reikalingą liaudies ūkio planuotojams, eko nomistams bei pramonės darbuo tojams LTSR gamtinių ir gamy binių jėgų atlasą. Gvildenamos ir kitos temos, kaip kepimo mie lių augimo stimuliavimas ir sti muliatorių naudojimo gamybinė mis sąlygomis metodikos paruo šimas, LTSR vartotojų kooperaci jos mažmeninės prekybos tink las ir jo tolesnio vystymo pa grindai, darbo pobūdžio ir sąly gų įtaka darbininkų jaunimo pa žiūrai į darbą ir jo kultūriniotechninio lygio kėlimui Vilniaus pramonėje. Atliekami tyrimai ir pagal kitas temas. Tačiau Universiteto mokslinin kai galėtų atlikti žymiai daugiau darbų, susijusių su aktualiais ūkinio ir kultūrinio gyvenimo poreikiais. Juk nėra tokios gy venimo srities, kurioje nekiltų problemų, reikalaujančių moks linio sprendimo. Nuodugniai moksliškai ištirti visų mūsų įmo nių sanitarines-higienos darbo sąlygas ir numatyti priemones (NUKELTA Į 2 PSL.)