VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Prie stalo, apkrauto formulėmis išmargintais la pais, parimęs jaunuolis skaito paslaptingą, bet tuo pačiu ir be galo įdomią gamtos knygą. ■ Kartais galima nugirsti studentus kalbant apie nuo latinę laiko stoką, ir tuo met nejučiomis iškyla pa minėto draugo paveikias. Fizikai diplomantai, be abejo, gali atpažinti čia savo kurso draugą — mokslo pirmūną Z. Rudziką. Zenonas yra aktyvus SMD narys. Jis fizlkų-teo-. retikų būrelio pirmininkas, aktyviai prisideda orga nizuojant studentų moksli nes konferencijas, be to Ir pats daro pranešimus. Nelieka nuošaly Ir nuo visuomeninio gyvenimo. Yra kurso komjaunimo sekpats daro pranešimus. Pradėtą sąrašą dar ga lima nemažai pratęsti, tu rint galvoje, kad Zenonas yra vakarinio Marksizmoleninizmo universiteto filo logijos fakulteto pirmo Icurso studentas;- dirba la borantu. C. RADVILAVICIUS V k. fizikas Alg. Zurbos nuotr.
*rllLNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO on ARTIMO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS pa en . i Eina nuo 1950 metų Kaina 2 kap. Nr. 29 (408) 1961 m. gruodžio 11d.
Ar negalėtų būti geriau? IEKVIENAS žemdirbys, pa sėjęs javą, apsidairo, ar gerai užakė‘a sėkla, ar dirtinkama javui subujoti. Pa■ęs naują detalę, darbininkas, lį pirma, ją pats apžiūri iš vipusių, spręsdamas, kaip )i laryta: ar qerai, ar ne, ir vin tada Jau pa.eidžia savo ran;ial kūrinį keliauti po platų pa ltį. Taip elgiasi geras šeimi<as. O kaip gi mes? Mes iršeimininkai esame. Tik mums w"> ?nka čiupinėti vinies ar krunačio, netenka purenti pasėsss laukų. Užtat mums reikia KTęsti daug daug sudėtinaesnę Hltblemą — mokslo problemą, llums patikėta toliau plėsti Klkslą, stumti mokslo pegasą į || kslų olimpą. O tai įpareigoja Į® ai ir labai rimtai. Visų pir|® , įpareigoja kovoti už TSKP f® II suvažiavimo nutarimų jqyįB idinimą. Siekti, kad Partijos ektyva ugdyti ir plėtoti moks„ — šį komunistinės visuome>: ;? s sukūrimo musų šalyje pai s indų pagrindą — būtų įgy_______ ___ Tai ji ridinama kuo geriausiai.• ■: Lai . r-» z-4-i 11 z-< iir v e\/lziii pn a nedaug sykiu rr nepaprasdaug. Nedaug, nes tai pri| iuso nuo mūsų kiekvieno ūmo ir pastangų, ir labai ug, nes visų pastangos, visų ; lia, sutelkta l vieną visumą, rdan vieno ir to paties tikslo oda liaudžiai didelę naudą, da jai greitesnę pergalę jos ✓oje už šviesią rytdieną. Kaip gi mes atliekame savo eigą? Kain ir kiek stumiame ikslus į jiems prideramas vir usines? Patenkina mus tai, ką i pasiekėme, ar ne? Padėjus nką ant širdies tenka ištarti dną neiginį. Visų pirma. Unirsitete nei dėstytojų kolektys, nei studentija TSKP XXII važiavimo garbei neprisiėmė ek rimtesnio, svarbesnio įsir-eigojimo. O po suvažiavimo ji tyluma, nors daug darbinin! kolektyvų soclenktyniauja irtijos suvažiavimo garbei ir iau, pasiekdami apčiuopiamų zultatų. Mūsg Universitete, de. įvairiose katedrose vis dar bai lėtai stumiasi mokslinių oblemų nagrinėjimas, mokslis-tiriamasis darbas vis dar ne
K
Tik
BRANGUS SVEČIAI
Nemirštančią revoliucinę dainą mums atvežė revoliu cinio Judėjimo da'yvių — pa nevėžiečių pensininkų chorhs. Kartu su kovų prisiminimais svečiai perdavė studentijai linkėjimus. Juozas Sakalauskas, seniau sias choro dalyvis, šturma vęs žiemos rumus ir stovėles Lenino asmens sargyboje: ..Mes džiaugiamės atnešę į ■ senąjį Universitetą revoliucirię dainą“. Juozas Aižinas, pilietinio choro jkūrėkaro dalyvis, pagrindinius jas: „Dabar pečių sunkumus nuo savo branperkeliame ant jūsų, gus draugai." Albertas Grimža, kėlės ko munistinio Judėjimo vėliavą Brazilijoje, Ispanijoje ir Por tugalijoje: ..Mes durtuvais rpgynė revoliucijos pergalę. <ad jūs nuoširdžiu darbu pastatvtumėt komunizmą“. DĖKOJAME UŽ LINKĖJIMUS IR DAINA. JŪSŲ VĖLIAVA MES NU NEŠIME | KOMUNIZMAI R. _ RAKAUSKO tekstas ir nuotr.
ra tiek suaktyvėjęs, kiek to reikalauja mūsų dienų nauji už daviniai. Universiteto Partinis komitetas pravedė patikrinimą tik trijuose fakultetuose, tačiau ir to pakan ka, kad paaiškėtų visa padėtis. O ji neleidžia1 nusiraminti. Prie šingai, faktai verčia susirūpinti. Tenka konstantuoti, kad fakul tetų partinės organizacijos visu moje dar nevaidina joms pride ramo vaidmens toliau išvystant mokslinį ir mokslo-tiriamąjį darbą. Jeigu Istori jos-f iio'noi ’ns fakultete partinė organizacija bei partinis biuras ir domėjosi minėtu klausimu, tai ir čia įžy mesnio persilaužimo vis dar ne simato- Lėtai Puošiamos kandi datinės disertacijos, dar lėčiau rašomos daktarato disertacijos. Daug aspirantų dar lieka skoli ninkais, mokslinių darbų laiku neparašo. Tokių skolininkų aps tu ir kituose fakultetuose. O Gamtos mokslų fakultete šiuo atžvilgiu padėtis dar liūdnesnė. Komunistai čia turėtų patys tarp savęs pasikalbėti, atvirai ir griežtai pareikalauti iš ilgametę dėstytojo praktiką turinčių par tijos narių, kad jie dirbtų ir mokslinį darbą. Dėstyti studen tams yra tik viena darbo pusė, antroji — mokslininko darbo pu sė, tikriau ji yra pirmučiausioji, — dirbti mokslinį-tiriamąjį darbą ir, tuo pačiu, įnešti indėlį į ko munizmo statybą. Ko reikalauja iš dėstytojo pats darbas aukštojoje mokyk loje, atrodo, bus nesuprato ir dar ne vienas dėstytojas, nere tai, nešiojantis partinį bilietą. Tuo tarpu, visi, kas dirba Uni versitete, privalo dirbti moksli nį-tiriamąjį darbą. gausi Universitete mokosi ________ ,__ armija. daug studentijos Yra įvairių mokslinių būrelių. Deja, vis dar negausu rimtai studijuo jančių ir dirbančių mokslinį dar beveik bą jaunų draugų. Tik ‘ ” parašo trečdalis SMD narių dažnai mokslinį darbą, ir tai dar jie būna silpnoki. O reikėtų. ___ _____ __________ kad daug didesnė dalis studen tų stotų j SMD ir čia padirbėtų daugiau tikrai uoliai, parašytų mokslinių darbų. Ypač svarbu, kad SMD nariai burtųsi draugėn sunkiau ir kolektyviai spręstų bendrai Įkandamas temas, kad imtųsi spręsti sudėtingesnes problemas ir tuo atneštų prak tinės naudos moks'ui. Tada pa tys pajustų kūrybinį patosą ir darbo pergalės džiaugsmą. Iš gabių SMD narių galėtų būti at rinktos kandidatūros augančiai mokslininkų armijai papildvti. Šiuo klausimu be SMD turėtų tarti savo žodi mūsų komjauni mo organizacija. Jos ba'so. labai gaila, vis dar nesigirdi. O me tas butų prabilti visu balsu! Tačiau Asunku tikėtis moks’i ninko iš to studento, kuris iš vis nemėgsta darbo, mokosi tik dėl to. kad reikia. Studento var dą nešiota, o studiiuoti nenori. Ve’tui. atrodo, duone’ę aadina IFF IV kurso rusist^i. FMF III bei II kursų prekybininkai. Partija reikalauja iš mūsų mokslinių darbuotojų nesiqai’ėti pastangų moks'ui toliau plėtoti ir vystyti, dirbti taip, kad moks las teiktų kuo daugiau praktinės paramos komunizmo statyboje. Iš Universiteto, pagrindinės respublikoie moks’inių kadru ka'vės, reikalaujama ir tikimasi labai daug. 0 'eigų ’au tikimasi, tai mūsų pareiga pateisinti tą didį pasitikėjimą. Visi proceso riai ir kiti mokslininkai, oa'ėtų konkrečiai tarti įsipareigoiantį žodį. Geriau vadovauda mi aspirantams ir studentams —
SMD nariams, jie galėtų nemažai nuveikti. Visų fakultetų partinių orga nizacijų, SMD ir komjaunimo or ganizacijų pareiga ateiti kated roms į pagalbą, sudarant mokslinio-tiriamojo darbo planus. 0 suplanavus dirbti taip, kad žodis taptų tikrove, kad geri norai ir siekimai butų apvainikuoti gale.
Į Lenino partijos gretas Gruodžio 6 d. Universiteto Partinis komitetas Į šlovingą sias Lenino partijos eiles priėmė GMF biologijos specialybės II kurso studentą E. Skorupską. Jonavos raj. „Žeimių“ kolūkio kolūkiečio sūnus, baigęs vidurinę žemės ūkio mo kyklą Šiauliuose, dirbo agronomu savo gimtinėje. Atitar navęs Tarybinėje Armijoje, pradėjo studijas Universitete. Nuo šiol savo gyvenimą E. Skorupskas sujungė su Komu nistų partija. Kandidatu į TSKP narius buvo priimtas astro nomijos katedros vyr. laborantas Antanas Juodokas. Juodokas dabartiniu metu dirba palydovų stebėjimo stotyje ir pradėjo ruošti disertaciją. Tai jaunojo specialisto atsaky mas į TSKP XXII suvažiavimo raginimą mokslininkams — aktyviau dalyvauti naujos ateities statyboje.
Remiantis TSRS Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo mi nisterijos direktyva, visose aukštosiose šalies mokyklose prave dami fakultetų dekanų rinkimai. Dekanų kandidatūras fakulte tų mokslinėms taryboms gali pasiūlyti aukštųių mokyklų visuo meninės organizacijos katedros ir dėstytojai. Visų fakultetų de kanų rinkimai įvyko ir mūsų Universitete.
Fakultetų dekanais Išrinkti: 1. Ekonomikos mokslų fakulteto — docentas J. Pauliukoniš; 2. Fizikos-matematikos mokslų fakulteto — fizikos-matemati kos mokslų kandidatas V. Kybartas; 3. Gamtos mokslų fakulteto — docentas V. Chomskis; 4. Chemijos mokslų fakulteto — chemijos mokslų kandidatas L. Simanavičius. 5. Istorijos-filologijos mokslų fakulteto — istorijos mokslų kandidatas A. Bendžius; 6. Medicinos mokslų fakulteto — docentas S. Pavilionis. 7. Teisės mokslų fakulteto — teisės mokslų kandidatas K. Vansevičius.
PLOJO KOLŪKIEČIAI Neseniai mes, Ekonomikos moks’ų fakulteto saviveik’ininkai, lankėmės Ra seinių rajono ..Šim kaičių“ kolūkyje. Žiūrovų buvo la bai daug ir kiek vienas širdyje paju tom. kad turime naatrodyti, kiek gali ma geriau, kad studentiška daina ir juokas išjudintų
visus. Ir tai mums pavyko: bendro pa silinksminimo metu šoko ne vienas jau sidabru išmarginta galva kolūkietis. Kolūkiečiai ploji mais parodė, kad patenkinti mūsų koncertu. Tai na tvirtino ir kolūkio pirmininko padėkos žodžiai, ir kvieti mas dar kartą ap-
Penktojo kurso fizikai visu moje istorinio materializmo seminaruose dalyvauja neblo gai. Kartais išsivysto labai gy vos diskusijos, keliami aktua lūs klausimai. Lankomumas ir gi geras. Seminaruose akty viau pasireiškia studentai Ka karas, Baubaltė, Janavičius, Paradauskaitė, Rudzikas, Se rapinas ir kt. Džiugu, kad II grupėje lankomumas ir akty vumas yra g'-ren-s neru 1. Deja, seminaruose dar yra ir trūkumų. Dar daugelis stu dentų nepakankamai savisto viai studijuoja istorini mate rializmą ir XXII suvažiavimo medžiagą. Tai matyti iš pasi sakančiųjų seminaruose. Žiū rėk, klausai, kalba žmogus il gokai, o medžiagos, aiškiai
1 ■■■'
silankvti kolūkyje. Pernakvoję, links mi, išvažiavome na mo, pažadėję būti nai dar aplankyti naujuosius savo Įspūdžių draugus, buvo tiek ’ daug, kad kelionė atgal pasirodė per trumpa jais pasidalinti. S. BUŠYTĖ EMF II k.
T r limpa i Tarptautinės padėties klausi mais domisi Ekonomikos moks lų fakulteto studentai. Čia ne retai surengiami pokalbiai ir paskaitos tarptautinio gyvenimo problemoms ' apsvarstyti. Anie šių dienų tarptautinę padėtį pa skaita buvo organizuota pra ėjusio sekmadienio vakarą. Gai la, kad kiti draugai atėjo vėliau, tik pasišokti. A.
GROBOVAS
DIALEKTINIO MATERIALIZMO SEMINARAS V K. FIZIKUA GRUPĖJE
matyti, gerai nežino. 0 kiek dar yra tokių, kurie nė karto nekalbėjo arba pakviesti — atsisakė, kaip nepasiruošę! Kai kurie studentai aiškiai pervertina savo žinias, ir ne supranta seminarų paskirties. Jie ateina tik gauti žinių, bet nenori nieko duoti. Seminarai gali atnešti nau dos, jeigu visi ruošiasi jiems ir aktyviai juose dalyvauja. Vienas iš komjaunimo akty
:> ■ ž
59
DEKANŲ RINKIMAI
vistų kartą pasakė, jog Isto rinio materializmo egzaminą galima išlaikyti nesiruošiant seminarams ir nepasisakant. Tai parodo labai žemą šio žmogaus sąmoningumą. Mato mai pagrindinis jo tikslas — kaip nors išlįsti egzaminų me tu. Kad gyvenime tos žinios bus reikalingos, apie tai nepa galvoja. Tarybinė mokymo sistema,priešingai buržuazinei, taip
.Tarybinio studento“ redakciioie ivvko Universiteto sienlaikraščių redaktorių bei redkolegijų narių pasltarimhs,. Buvo apsvarstytas klausimas, kaip pagerinti sieninės spau dos darbą, kaip pakelti sien laikraščių kovingumą pada rant juos aktualesniais ir veiksmingesniais.
p..t.r!irkyta. pacj aukštoioie mo kykloje ruošiami visapusiškai išsilavinę inteligentai, o ne vien siauro savo amato žino vai. Ne amatininkas turi išeiti iš Universiteto, o aktyvus, pla čios erudicijos, sąmoningas komunistinės visuomenės kūrėjas! Vadinasi, privalo daugiau domėtis filosofija. Kad daugeliui reikia dar uoliau mokytis ir nepervertinti savo žinių, rodo ir toks faktas. Karta i gruDėie keli studen tai labai atkakliai Įrodinėjo, jog kapitalistinėse šalyse ūkis irgi planuojamas, nes ten yra valstybinis biudžetas. Ir tai, V kurse, -praėjus TSKP istoriją, kapitalizmo ir socializmo politinę ekonomiją, ir Įpusėjus istorinio materializ mo kursą! Pasirodo, kai kas įsigudrino išlaikyti egzaminūs ir nežinodamas pačių ele mentariausių dalykų: kas tai per biudžetas kapitalistinėse šalyse, kaip vyksta gamyba, kokie ten veikia dėsniai. Yra studentų, kurie mėgsta praleidinėti seminarus. Tai Blažinskas, Voronovas, Žindulis, Mudinas. Ir akademinių užsiėmimų praleidimas yra toks pat valstybinės drausmės laužymas, kaip ir įmonėje pla no neįvykdymas arba n ea tvykimas į darbą. Kiek su tuo grupė taikstysis? Nurodyti trūkumai kalba, kad komjaunimo organizacijai reikia gerokai padirbėti, ko vojant už intensyvų savistovų darbą ir geresnę drausmę. Reikia siekti, kad mes būtume pirmose komunizmo statytojų gretose. Dėst. B. PALUBINSKAS