?
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! 1966 m. spalio mėn.
aid iii s] M rą iri nė liol
12 d.
TREČIADIENIS
iri ir I y I ut. ė s. ia t
I I I I I I I
NR. 29 (576) Eina nuo 1950 metų VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAU NIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
jiiiiinnninmiiiiiiiiiiiiioiiiiitiiiiiinę
=
KĄ GALVOJA IFF KOMJAUNIMAS APIE KOMJAUNIMO PASYVĄ — 2 psl.
Teisės fakulteto studentai, būsimleji teisingumo organų darbuotojai. Tai žmonės, ku riems, be abejo, reikia būti tvirtai politiškai ir idėjiškai subrendusiais. Iš čia — kom jaunimo organizacijos darbo svarba. Per ataskaitinį laikotarpį fa kulteto komjaunimo biuras savo pagrindiniu darbo baru laikė komjaunimo organizaci jos sustiprinimą organizaci niu požiūriu. Galima drąsiai pasakyti, jog padaryta buvo tikrai nemaža. Ir rezultatai yra matomi. Teisininkai Įsiti kinę, kad gera tvarka mūsų
Kaina 2 kp.
VVU XIV-OSIOS KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS DELEGATŲ ŽINIAI! XIV-oji ataskaitinė-rinki minė komjaunimo konfe rencija įvyks spalio 15 d. VVU Aktų salėje (Čiurlio nio 21). Delegatai nuo pa skaitų atleidž ami. Darbotvarkė: 1. VVU komjaunimo ko miteto ataskaitinis prane šimas (pranešėjas P. Vait kevičius). 2. „Komjaunimo prožek toriaus“ štabo ataskaitinis pranešimas (pranešėjas A. Zaborskis).
TEISININKŲ ATASKAITINIS pačių namuose — komjauni mo organizacijoje — yra sėk mės laidas ir kituose darbuo se. Dar ne viskas tvarkoje pas teisininkus. Per ataskaitinį laikotarpį buvo nemaža bausta. Pamesti net keturi komjaunimo bilietai. Kas galėtų pagyvinti visų pirminių komjaunimo organi zacijų darbą? Visų pirma, reikalingas kruopštus darbas. O komjaunimo biurams ir ko-
mltetams reikia tapti šios dar bo grandinės smagračiu, ku ris suktų visą visuomeninio gyvenimo verpetą. Fakulteto komjaunimo orga nizacija surengė vakarą-susitikimą su pirmaisiais LTSR teisingumo darbuotojais, su LTSR Saugumo komiteto dar buotojais, su Kauno milicijos mokyklos auklėtiniais, stengė mės patikrinti, kaip vykdo mas Vilniaus m. DZDT Vyk domojo komiteto sprendimas
3. Komjaunimo komiteto rinkimai. 4. Revizijos komisijos rinkimai. 5. „Komjaunimo prožek toriaus“ štabo rinkimai. Delegatų registracila nuo 9 iki 9.30 vai. Konfe rencijos pradžia 9.30 vai. (ėjimas į salę su laikinais pažymėjimais, pakvieti mais ir komjaunimo arba partiniais bilietais. t VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS t .u
dėl nepilnamečių buvimo gat vėse. Visas Teisės fakulteto kolektyvas išėjo tą vakarą į Vilniaus gatves. Prie „Vilniaus" klnoteatro buvo įsteigta juridinė konsul tacija. Atsakymus davė Tei sės fakulteto komjaunuoliai. Susirinkimas pažymėjo, jog reikalingi efektyvūs darbo metodai. Fakultetas pažangu mo atžvilgiu yra pirmaujantis Universitete. Tai mažo mūsų kolektyvo didelis pasiekimas. Šio kolektyvo ir ateityje lau kia daug konkrečių darbų. Teisininkai stengsis visus Juos atliktt J. ŽILYS
SAUGOKIME VALSTYBĖS TURTĄ — 2 psl. 500 ABONEMENTŲ Į V. A. MOCARTO „DIDŽIĄSIAS MIŠIAS" — 2 psl. S
=
ŽINIOS
IS ALMA MATER AUDITORIJŲ — 3 psl.
ŽMOGAUS IR MOKSLININKO KELIAS — 3 psl. ORIENTACININKAI RESPUBLIKOS ČEMPIONAI — 4 psl. S
a
MEDIKAI RUOŠIASI = SMD KONFERENCIJAI Į — 4 psl. „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS" — 4 psl.
1
f į
5llllUUJIIIIIIIIIIIIilllllIIIIIIIIIIIII|||||Ili7.
Nauji partinio švietimo metai Universiteto partinio švieti mo tinkle mokosi apie 800 žmonių, neskaitant studentų, kurie studijuoja ir TSKP isto riją, ir politinę ekonomiją, ir marksistinę filosofiją bei mokslinio komunizmo teoriją. Pagrindinė partinio švietimo forma Universitete yra teori niai metodologiniai semina rai, kurių čia yra 17. Semi naruose savo teorines žinias ir idėjinį bei metodologinį lygį kelia 482 žmonės-dėstytojai, docentai ir profesoriai, jų tarpe apie 300 komunistų. Be to, Universiteto administ racijai ir aptarnaujančiam personalui veikia 10 politinio lavinimo ratelių, šiuose rate liuose apie 300 žmonių nagri nėja einamosios politikos, TSKP plenumų ir XXIII suva žiavimo medžiagą, moralinio bei estetinio pobūdžio temas, 12 jaunų mokslinių bendra darbių ir dėstytojų lanko va-
karinį marksizmo - leninizmo universitetą prie Vilniaus miesto partinio komiteto. Tačiau pagrindinis partinio švietimo darbo baras Univer sitete yra teoriniai metodolo giniai seminarai, kurių tema tika atitinka auklėjamojo bei mokslinio darbo profilį. Eko nomikos fakultete turime 4 teorinius-metodologinius se minarus, nagrinėjančius eko nomikos mokslo metodologi nius klausimus, tokius, kaip ekonomika ir technika, optimalumo principas ekonomi niuose tyrimuose, ekonomi kos, politikos ir teisės santy kis socializmo ir komunizmo statyboje, nuosavybės formos problema socialistinės visuo menės sąlygomis, objektyvio ji socializmo bei komunizmo statybos pusė, vertės ir kainos santykis socializmo sąlygomis ir kitos aktualios dabartinės problemos. Be to, seminaras
PROFESORIUS V. FALKENHANAS — UNIVERSITETE Praėjusį penktadienį Istori jos ir filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai Kolo nų salėje susitiko su Tarybų Lietuvoje viešinčiu Berlyno V. Humbolto universiteto profesoriumi dr. Viktoru Falkenhanu. Profesorius dr. V. Falkenhanas — žymus vokiečių kal bininkas baltistas, polonistas. Visas jo gyvenimas ir moks linė veikla susiję su Lietuva, lituanistika. Dar 1924 m. jis talkininkauja Vydūnui, išlei džiant „Vadovą lietuvių kal bai pramokti" (II leidimą). 1931 m. baigęs Tilžės gimna ziją, Karaliaučiaus universi tete studijuoja indologiją, slavistiką, baltistiką. 1948 m., prof. Ernsto Fren kelio pakviestas, kurį laiką skaitė paskaitas Hamburgo universitete, vėliau — Berly no. V. Humbolto universitete. Stambiausias prof. V. Falkenhano mokslinis darbas — 1939 m. apginta disertacija apie lietuvių raštijos kūrėją Joną Bretkūną ir jo talkinin kus. Studijoje su nepaprastu kruopštumu sukaupta labai gausi archyvinė medžiaga iš dabar mums neprieinamų šal tinių, išaiškinta daugelis probleminių klausimų. Be li tuanistikos, prof. Falkenhanas tyrinėjo ir tebetyrinėja slavų ir baltų kalbų ry šius, ugrų-finų kalbas, yra parašęs nemaža straipsnių apie lietuvių, latvių, estų, lenkų literatūras. Yra VDR
baltistų sekcijos pirmininkas. Keletas prof. V. Falkenhano minčių, pasakytų per su sitikimą su IFF dėstytoiais ir studentais. — Susipažinęs su Lietuva, su lietuvių liaudies dainomis, kultūra, supratau, kad mano gyvenimas bus prasmingai pragyventas, jeigu aš jį pa skirsiu šios tautos, turinčios tokią kalbą, tokią tautosaką, labui. Teisingai pasakė prof. Rožė VDR baltistų kongre se: tai, ką egiptiečiai sukūrė, pastatydami piramides, baltų tautos tai padarė, sukurda mos savo dainas. Jūs esate maža tauta, bet jūsų indėlis į pasaulinę kultūrą labai di-
delis. Koks dvasios milžinas tas jūsų Čiurlionis! Ne kiek viena tauta yra turėjusi tokių genijų. Vydūnas! Jo didi išmintis, aukšta asmenybės kultūra man padarė tokią įtaką, kad nulėmė gyvenimo kryptį. Aš drįstu sakyti, kad jo „Ne sau žmonės" — šeks pyriškos dvasios kūrinys. Ga lingi ir kiti Vydūno kūriniai. Tik jis dar nesuprastas. — Iš mano lūpų jūs girdi te demokratinės Vokietijos balsą, — sako prof. V. Falkenhanas. — Mes jus, jūsų kultūrą ginsime kaip mūsų, ginsime savo krauju, nes mes jus mylime. Doc. J. PIKCILINGIS
prie Mokslinio komunizmo katedros užsiima sociologiniais tyrinėjimais. Į jį atvyksta dėstytojai iš kitų ištaigų, aukštųjų mokyklų, netgi iš Kauno miesto. Čia studijuo jamos tokios temos, kaip „Konkretūs sociologiniai tyri mai. ir mokslinis vadovavimas komunizmo statybai", „Ideologinio darbo efektyvumo sociologiniai tyrimai", „Konkrečių sociologinių tyri' mų metodika (kolūkiečių darbo pobūdžio tyrimo pagrindu)" ir kt. Istorijos ir filologijos fakultete veikė trys kalbinio ir vienas literatūros bei esteti kos profilio seminarai. Pasta rajame daug vietos buvo ski riama socialistinio realizmo teorijai. Fizikos, Matematikos ir me chanikos fakultetuose semina rai buvo pritaikyti prie šių fakultetų specifikos. Čia nag rinėjamos tokios temos, kaip „Skaičiavimo matematikos vaidmuo mokslui ir technikos progresui", „Matematinis švie timas", „Teorijos filosofiniai klausimai", „Matematikos dės tymo ir įsisavinimo klausimai" ir kt. Gamtos fak. teoriniuose se minaruose buvo skiriama daug dėmesio ekonominės teorijos metodologinėms problemoms ir genetikos teoriniams klausi mams. Medicinos fak. be teori nių metodologinių medicinos mokslo problemų buvo skir tas specialus ciklas (3 užsi ėmimai) genetikos ir medici nos sąryšio klausimams. Visuose teoriniuose seminaruose buvo po vieną papildomą užsiėmimą, skirtą XXIII partijos suvažiavimo medžia-
Teorinių seminarų darbą daugiausia tikrina partinių biurų ideologinio darbo sekto riai arba ideologinės komisi jos. Be to, šiais metais Uni versiteto partinis komitetas patikrino seminarus Gamtos, Medicinos ir Ekonomikos fa kultetuose. Pastaraisiais partinio švieti mo mokslo metais darbas pa gerėjo. seminarai darosi įdo mesni, nes teorinių seminarų tematikoje galima paliesti tuos teorinius klausimus, kurie iš kyla dėstytojams jų kasdieni niame darbe. Tačiau tenka pažymėti, kad teorinių seminarų darbe dar yra ir gana rimtų trūkumų. Pagrindinis iš jų yra tas, kad daugelyje seminarų, pvz. Ekonomikos fakulteto konk rečiosios ekonomikos discipli nų katedrose, filologijos kal binėse katedrose bei istorijos katedrose, o taip pat nagrinė jant biologijos, fizikos, mate matikos arba medicinos prob lemas, teorijos-metodologinis aspektas nagrinėjamų proble mų dažnai nepagaunamas nei klausytojų nei pranešėjų. Dar gana dažnai nukrypstama j gi ynai specialybės sritį. O tai vėl iškyla pavojus, kad seminarai gali pradėti kartoti katedrų posėdžius. XXIII partijos suvažiavimas iškėlė reikalavimą visose mūsų šalies praktinės ir teori nės veiklos srityse remtis moksline metodologija. Teori niai seminarai čią taip pat turi padėti fakultetų dėstyto jams. (MOSŲ koresp.)
1946 m. Universitete 45 komjaunuoliai. 1950 m. — 1955 m. • — 1960 m. — 1964 m. — Šiemet Universitete 5024 komjaunuoliai.
buvo
1033, 2385, 2345, 4023. yra
Neseniai spaudoje buvo paskelbtas kreipimasis J visus respublikos darbi ninkus, kolūkiečius, tar nautojus, Jaunimą, kom jaunimo ir pionierių organizacilas, moksleivius, vi sus gamtos bičiulius — surengti respublikoje nuo š. m. spalio 5 d. iki laokričio 5 d. sodų sodini mo, miestų ir gyvenviečių apželdinimo mėnesį. „Jaunime, moksleiviai, aktyviai dalyvaukite ju biliejinėse gamyklų, kol ūkių. tarybinių ūkių, Įmo nių ir organizacijų komJaunimo-Jaunimo talkose! Įveikime naujus sodus, parkus, skverus, pasodin kime draugystės alėjas, apželdinkime dekoratyvi niais krūmais ir vaisme džiais komjaunimo staty bų. kultūros namų, klubų, kolūkių gyvenviečių ir ga mybinių centrų teritori jas“, — sakoma Jame. Ar visi mes Išgirdome šį kreipimąsi? Pasižvalgy kime po fakultetų kiemus, nueikime prie bendrabu> čių — ar Jau viskas paĮ daryta, kad mūsų aplinka ibūtų dar gražesnė? Paga liau, būkime ne tik savo kiemo „patriotais“!
Girdėlau, IV kurso litua nistai akademines valan das dirbo Nemenčinės plente — sodino šalikelėse medelius. Visi pasekime Jų pavyzdžiu, štai kur be galės darbo tiems komjau- > nuoliams — verkšlento jams „mūsų abejingumu“. Išeikime i gimtąją žemę, Į Jos rudenį. Mylėkime ir puoškime gimtąjį kraštą! Auditorijoje ant suolo virpa rudeniu gelsvas kle vo lapas — kažkas atnešė jį ir pamiršęs paliko. Prie centrinių rūmų kaž kas, nepabūgęs rudens šal nų, pasodino švelnias gė lytes. Ne, mes neabejingi gamtos grožiui. Tik dau giau patikėkime tauria sa vo žmogiškąja prigimtimi. Nesidairykime, kol kas nors „iš viršaus“ para gins. Turime laisvo laiko, imkime kastuvą, kauptu ką ir eikime į kiemą. Mū sų laukia MOŠŲ ŽEMĖ.
Savo viešnagę Lietuvoje tebetęsia A. Bimba. Pra ėjusią savaitę jis vėl skai tė, šįkart Jau ketvirtąją, paskaitą ap‘e Jungtinių Amerikos Valstijų profesi nes sąjungas ir jų vaidme nį. Mes labai dėkingi, kad Jūs. Gerbiamas Istnrllos mokslų garbės daktare, nepamirštate mūsų ir visų studentų vardu tariame nuoširdų, studentišką „ačiū“.
Universitete svečiavosi ir Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mo pirmininko pavaduoto jas J. Baltušis. Pokalbiui Jį pakvietė Istorijos ir fi lologijos fakulteto studen tai. Su Kolonų salėje susi rinkusiais studentais rašy tojas pasidalino mintimis apie Jaunimo problemas, atsakė į studentus domi nančius literatūros vysty mosi klausimus. Gerai, kad nepamiršta me tų. kurie tik šiemet atėjo l Universitetą. Ge rai, kad jie jaučia vyres niųjų draugų rūpestį. pa ramą. Tai gyvai iliustruo ja neseniai įvykęs vakaras pirmakursiams. Sį kartą vakaro iniciatoriumi buvo garsusis „Faktas". Pirma kursiams meninė abitbrigada parodė miniatiūrų spektaklį „Infantiliadą". Pirmakursiai dėkingi „Fakto" vadovei I. Stra vinskienei, visiems agitbrigados nariams ir linki kolektyvui sėkmės naujų ieSkojimų kelyje. Ta proga apie tolimes nius pianus. Pasakoja ko lektyvo dalyvis. V kurso lituanistas R. Šavelis; — Jau kelinti metai vyksta meninės agltbrigados pasirodymai. Dabar ruošiamės naujai progra mai. Apie ką ji? Apie mū sų amžiaus meilę.
SPALIO 15 VVU XIV-OJI KOMJAUNIMO KONFERENCIJA Doc. V. Statulevičius su Matematikos ir mechanikos fak. ruošiamus SMD konferencijai pranešimus.
studentų grupe aptaria J. GIRDVAINIO nuotr.