PROLETARAI, VfZNYltlTESl
C0J2VBOS scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
Apsvarstyti žurnalistų ruošimo klausimai
1978 m. spalio 13 d. Nr. 29(1054) KAINA 1 KAP.
ŠIAME NUMERYJE: VLKJS 60-MEClUI
KVIEČIA VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETAS
KAIMO KAPELOS VASAROS MARŠRUTAI
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
Katedros istorijos puslapiai
Nelengva pasakoti apie. Būdinga ir tai, kad visi nueitą kelią kolektyvo, mokslų kandidatai apgynė kuriam truputį daugiau disertacijas, dirbdami kanei dvylika metų. Kated- tedroje. Didžiuojamės su ros istorijoje šis laikotar laukę pirmojo respubliko Prie TSRS Aukštojo pis trumpas. Ne taip jau je ekonomikos mokslu specialiojo vidurinio garsi ir specialybė, esanti daktaro. Tai ilgametis mokslo ministerijos Aukš šios katedros dispozicijor mūsų katedros vedėjas tojo išsilavinimo moko je. Kalbame apie buhalte Jonas Mackevičius. Plenumo dalyvius priėmė rektorius prof. dr. J. Kubilius mosios - metodinės valdy darbuojasi rinės apskaitos ir~saskalKatedroje bos veikia mokslines-me padarė pranešimą apie tiškumui. Studentų pažan nizavimą. Maskvos uni' tybos specialistų rengimą daug įvairių sričių specia todinės tarybos. Tai pa listų. Tačiau pagrindinę gumas 4,2—4,4 balo rodo, versiteto atstovai doc. L mūsų Universitete. tariamieji organai, pade žurnalistų kadrų ruošimą kad jų kokybinis paruoši Kalašukovas ir J. DrozdoTačiau neskubėkime da vietą užima buhalterinė mūsų aukštojoje mokyk dantys ruošti ir pravesti Pažymėtas vas, prof. V. Zdorovega is ryti išvadų. Galimas daly apskaita pramonėje. Be įvairius renginius, kuriais loje. Susirinkusiems įdo mas geras. kaip geras katedros bruo Lvovo kalbėjo apie mo kas ,arčiau susijaažinus su to, dėstomos ūkinės veik mu buvo sužinoti, kaip siekiama didinti mokomo komojo laikraščio leidi specialistų rengimo tech los analizės, revizijos ir žas tai, kad daug jaakviesjo ir auklėjamojo proce Vilniuje organizuotos žur mą, radijo ir televizijos nologija: pažvelgus j ne kontrolės kursas, o nuo ta dėstytojų praktikų, kad nalistikos specialybės stu so aukštosiose mokyklose mokomųjų studijų darbą tolimą praeitį, nuomonė 1976 m. įvesta nauja dis palaikomi ryšiai su LTSR dentų studijos, kas ir kaiD efektyvumą ir kokybę. ciplina — buhalterinės ap ir kita. Kolegos pateikė pasikeis. Jos organizuotos pagal daroma, kad jos būtų Žurnalistų sąjungos val daug klausimų, pareiškė Pradėkime nuo pirmųjų skaitos istorija. dyba, laikraščių ir žurna veiksmingesnės ir efekty atskiras fundamentalias Nemažą reikšmę turi žingsnių. 1965 m savo nuomonę tais klau<^i- katedros ka mokslo ir technikos dis vesnės. Docentas L. V. lų redakcijomis, radijo ir mais. luhalterinės apskaitos ka tai, kad katedra bendra televizijos komitetu. Žeimantas papasakojo ciplinas, taip pat pagal tedros vedėju skiriamas darbiauja su kitomis aukš ty* te< V. Gorochovo nuomo Taryboje buvo svarstą specialybes ar specialybių apie katedroje atliekamą ekonomikos tosiomis mokyklomis, nau ta apie, aukštųjų mokyklų TTocehfaff, metodinį darbą, apie dar ne, Vilniaus V. Kapsuko grupes. Žodžiu, jų daug kandidatas N. Nevinskas. dojasi žymių šalies moks ruošiamų žurnalistų pa buotojų mokslinę veiklą universiteto Žurnalistikos ir įvairių. skirstymą ir jų stažuotes Tai buvo pirmasis (respub lininkų patarimais ir kon Yra ir Žurnalistikos apie katedros pedagogi katedros veiklą apsunkina redakcijose. Palaikomi likoje apskaitos darbuo- sultacijomis. nius kadrus. Taip pat bu tai, kad greta metodinių mokslinė-metodinė taryba. mokslinj glaudūs ryšiai su Lietuvos tojas, turintis Posėdžio dalyviams bu Ji iki šiol rinkdavosi po vo paliestos kai kurios klausimų tenka spręsti ir vo aprodytas mūsų Uni laipsnį. Žemės ūkio akademijos, problemos, su kuriomis organizacinius. rą kartų iper metus: vie Buhalterinės apskaitos Latvijos P. Stučkos uni versitetas. Jie pamatė Fi ną Maskvoje .antrą — tenka susidurti praktinia Pranešėjas pateikė Są lologijos fakultetą, busi katedros iki 1965 m. ne versiteto, Minsko V. Kuikuriame nors šalies uni me darbe. junginei žurnalistikos mojo knygyno patalpas, buvo, tačiau pirmieji dip byševo Liaudies ūkio ins versitete. Per paskuti Po to kalbėjo filologijos mokslinei metodinei tary buvo Lelevelio, Smuglevi lomuoti apskaitos specia tituto buhalterinės apskai niuosius metus jos išva mokslų daktaras V. Goro- bai planus, kurie padėtų čiaus salėse. Svečius šil listai į gyvenimą išleisti tos katedromis. žiuojamieji plenumai bu chovas iš Maskvos uni katedrai jos darbe. Tarp tai priėmė rektorius prof. dar 1956 m. Po šešerių Mokymo prpceso tobu vo Baku, Minske, Tbilisy versiteto. Jis vadovavo jų — Istorijos fakulteto dr. J. Kubilius. Jis pa pa metų Universitetas išleido linimas neįmanomas be je, Kijeve, Taškente, Le tarybos komisijai, kuri rėmuose organizuoti atski sakojo apie Universiteto pirmąją specialistų, baigu intensyvaus metodinio dar prieš plenumą atvyko rą žurnalistikos skyrių, ningrade. sių dieninį skyrių, laidą darbo, kurio pagrindinis praeitį, kalbėjo apie tai, Dabar eilė atėjo Vil į mūsų Universitetą ir do įrengti poligrafijos labo kokias šiandien proble O 1966 m. pavasarį išleis uždavinys — kelti dėsty niui. Šių metų rugsėjo 25 mėjosi, kaip čia sekasi ratoriją. tuves atšventė ir pirmieji tojo pedagoginį meistriš mūs r vakarinio skyriaus absol kumą. Šie klausimai nuo sprendžia —27 dienomis čia vyko dirbti kolegoms, kaip jie Diskusijose kalbėjo Le mas eilinis tarybos plenumas. ruošia busimuosius spau ningrado universiteto Žur mokslininkai, kaip ruošia- ventai. latos svarstomi katedros Jame dalyvavo daugiau dos, radijo ir televizijos nalistikos fakulteto prof. masi sutikti jubiliejų, ko Negausios buvo tų me posėdžiuose, metodinėse kaip trisdešimt profesorių, darbuotojus. A. Berežnojus, Uralo uni tų grupių gretos. Antai konferencijose, paskaitų docentų ir dėstytojų iš aš — Vilniaus universiteto versiteto Žurnalistikos fa kie ateities planai. 1962 m. diplomai įteikti Svečiams buvo sureng 26 buhalteriams. Nedaug ir pratybų metu. Naudo tuoniolikos šalies univer Žurnalistikos katedros pa kulteto dekanas A. Fomijamės parama ir patari sitetų. Daug žinomų savo jėgus dėstytojų kolekty nichas. Jie pabrėžė V VU tos ekskursijos po Vilnių keitėsi studentų Skaičius mais kolegų, turinčių gan dalyko žinovų: prof. A. vas sėkmingai sprendžia žurnalistų paruošimo for ir Kauną. ir vėliau. svarų pedagoginio darbo Berežnojus iš Leningrado, uždavinius, prieš keletą mų įvairumą ir įdomumų. M. MILIEŠKA Palankesnė padėtis pa stažą. Tai ekonomikos prof. V. Zdorovega iš Lvo metų iškeltus TSKP CK Antrasis Tarybos svars staraisiais metais. Užtenka kandidatai docentai Vac vo, prof. I. Kuznecovas iš nutarime dėl žurnalistų tytas klausimas lietė mo Leonardo Skirpsto nuo- pasakyti, jog šiuo metu lovas Konstantinavičius, Maskvos. Ne vieno knv- kadrų ruošimo pagerini komosios praktikos orga- traukos. norinčius studijuoti są- Edmundas Kunevičius, Al Bas yra tekę skaityti, o mo, — pareiškė V. Goroskaitybą atrenkame kon- dona Jankaitienė, Liuddabar — susitikimas su chovas. — Tobulinamas kurso keliu, Pavyzdžiui, garda Androšiūnienė ir iais pačiais. mokymo procesas, vis šiais jubiliejiniais mokslo kiti. Turime daug pavyz organizuojamos metais katedra sukom dingų grupės kuratorių: Rugsėjo 25 dieną-, Meni geriau ninkų rūmų Raudonojoje studentų praktikos, stipriplektavo net šešias pirma tokių kaip ekonomikos kursių — būsimų buhalte kandidatas Albinas Sadecsalėje Maskvos universi narna materialinė ir tech rių akademines grupes: 4 kas, Gražina Savoniekieteto Žurnalistikos fakulte ninė mokymo bazė. Pažy grupes, kuriose dėstoma nė, Edvardas Žižys. to dekanas prof. J. Za- mėtinas katedroje atlieka surskis pradėjo pirmąjį mas metodinis darbas. lietuvių kalba ir 2 — ru Kiekvienam aišku, jog tarybos plenumo posėdį. sų kalba. Geras dalykas, nurody spręstinų klausimų spe Pastebimi ne tik kieky cialistų profesinio rengi— Tai vienintelis Tary ta, kad studentai ruošiami bų Sąjungoje atvejis, kai kryptingai. Ir specializaci biniai, bet ir kokybiniai mo ir auklėj imo darbe žurnalistikos katedra pri ja, ir profilizacija, V. Toposlinkiai tiek studentų, niekad netrūksta, Kitaip klauso Istorijos fakulte richovo nuomone, leidžia tiek pedagoginio persona ir negali būti, Katedrai tui, — jis pasakė. — To kokybiškiau paruošti bu lo. Štai buhalterinės ap ypač kelia susirūpinimą dėl labai įdomu susipažin simuosius žurnalistus, pa skaitos katedroje šiuo me studentų savarankiško ai su jos darbu. deda jiems geriau susipa tu dirba 15 etatinių dėsty darbo organizavimo bei Mūsų Universiteto žur žinti su kuria nors tary tojų. Vienuolikai iš jų su studijų kontrolės klausi nalistikos katedros vedė- binio gyvenimo sritimi, teiktas ekonomikos kandi mai. las doc. L. V. - Žeimantas užkerta kelią jų diletan- Svečlai apžiūri senąjį musų Universitetą. E. doc. p. L. KRIVKA dato mokslinis laipsnis