KOMJAUNIMO BILIETAS — MANO GARBĖ Visiems pirmakursiams jau įteikti nauji komjau nimo dokumentai. Rugsėjo 24 d. į univer siteto centrinių rūmų po sėdžių salę rinkosi pasi tempę ir susijaudinę pir makursiai — juk jiems naujus bilietus įteiks aukštojoje mokykloje! Kam rajoniniai komjau nimo komitetai nespėjo pakeisti komjaunimo do kumentų, universiteto komjaunimo komitetas nu sprendė kaip galima grei čiau tai padaryti. Pirmakursius pasveikino universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas J. Bagdonas. Komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas pabrėžė, kad nauji kom jaunimo bilietai dar labiau įpareigoja geral mokytis, aktyviau dalyvauti visuomeniniame universiteto gyvenime, Pirmakursius taip pat pasveikino iškilmingo akto svečiai — partijos komiteto sek retoriaus pavaduotojas V. Gobis ir Filologijos fakul teto docentas A. Laučka. K. JŪRELE
Visų šalių proletarai, vienykitės!
canvBinis sccroencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PAR7IJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE
GERAI STUDIJUOTI — MUSŲ PAREIGA
MOKYKIS SUSIKAUPTI
Ne vienas, išgirdęs „mate matika“, įsivaizduoja čia kaž ką baisaus. Matematikas, to kių akimis, — būtybė, užsi dariusi tarp keturių sienų, „graužianti" teoremą po teo remos ir be saivo mokslų karalienės nieko daugiau nematanti, Kiekvienas iš mūsų daugiau ar mažiau pajutom matematikos skonį, todėl ži nom, kas ji tokia. Gal ne vi si vienodai, bet dėl skonio nesiginčijama. Nesiginčysiu ir aš, tik papasakosiu, kaip gyvena matematikai, tie kie tų mokslių vyrai. Einu Čiurlionio gatve. Ir jos ruduo neaplenkia. Mergi nos, greičiausia biologės, renka pageltusius klevų la pus. Tokių daugiau nebus — tai šių metų lapai. Einu pas antro kurso taikomosios ma tematikos specialybės trečios grupės studentus. Jie šiemet bulvių nekasa, todėl radau bendrabuty besėdinčius. Pa grindinis mano tikslas — su sitikti su grupės seniūnu. Buvau nemažai girdėjęs apie jį, žinojau, kad Vilius Sta kėnas — grupės siela. O gal ir viso kurso? Tik, va, per anksti pasigyriau, tradęs be sėdinčius. Vilius, lyg tyčia, simfoniniame koncerte. Iš draugų sužinojau, kad Vilius
filharmonijoj dažnas svečias. Dar šį tą sužinojau. Grupės ir kambario draugas Romualdas papasakojo, kaip 'jų seniūnas originale skaito vokiečių poeto H. Heinės penkiatomį: ,,Jam jokių žo dynų nereikia". Pas merginas pataikiau — vakarienė. Jos šveitė Varė nos grybus. , .Vilius? .. O, jis mūsų autoritetas. Laibai ge ras, visada ramus, mandagus, kuklus. Skaitosi su kitų nuo mone, todėl ir mes stengia mės jam būti tik geri, Viliūs labai myli ir gerbia matematiką. Mes niekada ne drįstame prašyti jo, kad dun tų nusirašyti namų darbus Apskritai, čia atskira šneka ne taip jau bloga — nusirasyti ir suvokti, bet absurdas — rašyti ir nesuprasti, ką rašai. Vilius visada mielu noru padės. Kantriai aiškins, kuo paprasčiau dėstys savo mintis, kad suprastum." Tada kaliba kažkaip neti kėtai nuslydo apie vasarą. „Dirbom kolūky prie Butri monių, ir tiek, " Kita draugė prieštarauja, kad ne „ir tiek". Jiems gyventi buvo labai linksma, Vilius kurdavo kupletus ir, apskritai, posmus be pavadinimų, bet jie labai patikdavę drau-
gams. Pasiklausyk, sako, ir tu, nes Vilius tikrai nepasi girs savo poetiniais gabu mais. Aš pasiklausiau: Mažas miestas Butrimonys, Bet ir čia gyvena žmonės: Parduotuvės trys, kavinė, Tris kartus savaitėj kinas. Iš tikrųjų, nepaprasti tie Butrimonys. Greičiausiai todėl, kad ir talkininkai ten dirbo nepaprasti. Atsisveikinant merginos pridūrė, kad Vilius ne visą savo kūrybą patiki drau gams, ko gero, ir apie meilę turi parašęs. Lyg ir nemažai išgirdau, bet man knietėte knietėjo pačiam-pamatyti tą gerąjį jų seniūną. Knieti, nors tu ką. Vieną kartą ateinu — skai tykloj, kitą — jam paskaita. Trečias kartas nemelavo. Vilius aukso medaliu (bai gė Rokiškio rajono Obelių vidurinę mokyklą. Po vasa ros. vėl rugsėjis. Tik jau ne moksleiviškas, o pirmas stu dentiškas. Visi, kuriems te ko garbė peržengti universi teto ar kitos aukštosios mo kyklos slenkstį, pergyvena tą metą kaip savarankiškų išbandymų pradžią. Nesvar bu, kokie tie pergyvenimai: dideli, maži, vedantys į ne viltį ar kelio į laimę pra džia. Viliaus nuomone, kaip tik čia iškyla patys didžiau si sunkumai: tu .pasijunti pats sau šeimininku. Anks čiau buvo svajonė, dabargi — didžiulės problemos, ku rias, vis dėlto, tenka išspręs ti pačiam. Taip, yra tėvai, dėstytojai, draugai, bet, jei gu jau ne viskas, tai didžiu lė dalis tų reikalų tvarkomi paties. Paties pasiektos per galės pačios maloniausios, kaip tik tokios pergalės su teikia jėgų sėkmingoms stu dijoms ir nugalėti sunkumus. O jų daug. Sakysim, viduri nėj perskaitei vadovėlio pa ragrafą kokia nors tema ir žinai, kad šiuo Mausimu jau viskas. Aukštojoj taip nėra. Ir ima baimė, kad gali likti nesužinojęs paties svarbiau sio, paties geriausio. Dėstyto jas, kad ir kaip besistengtų, visko pasakyti per paskaitą neįstengs. Juk ją skaito vi dutiniam studentui, ir nega lima sakyti, kad štai šitą teoremą pasiskaitysim sava rankiškai, štai šitas faktas ir taip trivialus — įrodinėti ne reikia. Per egzaminus dėsty tojai gana reiklūs. Dažnai tenka įrodinėti net mažiausią smulkmeną. — Kaip praėjo pirmoji se sija, ka, Viliau, galėtum pa tarti pirmakursiams? — Kaip ir visi faksai, per
Nr. 29 (971) 1976 m. spalio 1 d.
Fizikų ruduo Ruduo — tai metas, kai žiedus pakeičia vaisiai, kai do rai rankomis, protu ir širdimi padirbėjęs žmogus nori aki mirkai stabtelėti ir apmąstyti nueitą kelią, apžvelgti nu veiktus didžius ir mažėlesnius darbus. Punktualumas, organizuotumas, draugiška ir darbinga 143 delegatų nuotaika jau iš pat pradžių suteikė konfe rencijai principingą, nuoširdžią darbo atmosferą, įrodė, kad Fizikos fakulteto komjaunimo biuras kruopščiai ir at sakingai ruošėsi šiai, jau IX-aijai, konferencijai. Fakulteto komjaunimo biuro ataškaitinį pranešimą 'kon ferencijai pateikė komjaunimo sekretorius Jonas Ašmopirmąją sesiją labai jaudi- nas. Si ataskaita glaudžiai siejasi su TSKP XXV suvažia naus. Per egzaminus pasakiau vimo dokumentuose iškeltais uždaviniais komjaunimui. ne visiką, ką žinojau. Bet ir Mokslas kasdien įgauna vis didesnę svarbą. Tai junta to, ką pasakiau, užteko pen me visose gyvenimo srityse, tai kaip niekada iki šiol bu ketams gauti. Per sesiją, kaip vo akcentuota TSKP XXV suvažiavimo, VLKJS XVII su ir paprastai, mokausi skai važiavimo, LLKJS XVIII suvažiavimo nutarimuose. Leni tykloje. Ten (kažkaip užsikre- ninis lozungas: „Mokytis, mokytis ir mokytis!" •— yra ti darbo nuotaika. Kartais svarbiausias mūsų gyvenimo principas. Ataskaitiniame papildau užrašus, nors spe pranešime vienas iš reikšmingiausių klausimų buvo fakul cialiai to nedarau. Tos papil teto mokymo-aukl ėjimo komisijos darbas per ataskaitinį domos žinios vėliau labai laikotarpį. Pagrindinė MAK darbo kryptis — akademinės praverčia per pratybas ir se drausmės stiprinimas. Pranešime nurodoma, kad sustipri minarus. Tokie užsiėmimai nus šios komisijos ryšius su grupių aktyvu, paįvairinus laibai naudingi pačiam sau: sustiprintos paskaitų lankymo kontrolės formas, padidėtų gali patikrinti savo žinias, darbo efektyvumas. vėliau užpildyti pastebėtas Didelę įtaką pažangumui turi darbo nuotaika grupėje — spragas. Mainau, geroms ži nesitaikstymas su tinginiais ir paskaitų praleidinėtojais, nioms pasiekti reikia ne tik savalaikė ir nuoširdi pagalba atsiliekantiems. Tokios gru gabumų. Būk gabus, bet ne pės pavyzdžiu galėtų būti IV kurso 3 grupė (sekretorė dirbk ir išeis šnipštas. Todėl J. Liangviūaitė) — geriausia fakultete. Čia susiformavo darbas, darbas. Žinoma, rei darnus komjaunuolių kolektyvas, kurio nariai ne tik ge kia jausti saiką, nepamiršti rai mokosi, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veik plėsti akiračio ir kitose srity loje. se. Juk nieko neišmanyda Sėkmingas finišas — gero starto rezultatas. Labai svar mas kitur, negalėsi sėkmin bią reikšmę įgyja darbas su pirmakursiais. Praėjusiais me gai panaudoti įgytų matema tais pirmakursiai buvo supažindinti su fakulteto laborato tikos žinių. Matematika nėra rijomis, SMD veikla, įvyko bendras pirmo kurso susirin atitrukusi nuo gyvenimo, to kimas apie pasiruošimą sesijai ir daugelis kitų renginių, dėl jį pažinti būtina. Deja, pavasario sesiją pirmas kursas laikė blogai (balų Ar turiu laisvalaikio? Aiš vidurkis tik 3,4). Tad MAK privalo kruopščiau ruošti ku, 'kad taip. Jeigu jo neno darbo su pirmakursiais planus, kad dabartinių pirmakurrėsi, itai niekad ir nebus. Ne šių pažangumo vidurkis būtų žymiai aukštesnis. iškenčiu nenuėjęs į simfo Visuomeninė-politinė praktika — mokymo proceso da ninį koncertą, nepaklausęs lis, padedanti ruošti visapusišką specialistą. VPP ugdo vargonų. Laibai mėgstu teat savidrausmę, skatina studijuoti, suteikia organizacinių įgū rą. Mano supratimu, tai pir džių. Nuo VPP. veiklos sėkmės priklauso, kokį specialis moji meno rūšis po literatū tą išleis aukštoji mokykla. Fizikos fakultete VPP įgavo ros. Po teatro — muzika, tvirtus pagrindus bei tradicijas. Tai didelis atsakingo už Klausausi ir gerų lietuviškų VPP organizavimą Stasio Stasiūno nuopelnas. estradinių dainų. Popmuzikoj Ataskaitiniame pranešime kritiškai įvertintas sienlaikraš profanas, nes nesidomiu ja. čio „Penpetuum mobile" redkolegijos darbas. J. Krivkos Ne, aš neteigiu, kad tai blo vadovaujama redkolegija parodė gražią iniciatyvą, suor ga muzika! ganizuodama net 4 fotoparodas fakulteto skaitykloje. Per Pailsėjęs žymiai greičiau ataskaitinį laikotarpį sienlaikraštyje medžiagos .paskelbta gali susikaupti. Tai būtina. 3 kartus daugiau, nei per praėjusį. „Perpetuum mobile" Kodėl, sakysime, kai kurie redkolegija gana gausi (net 21 žmogus), tačiau nuošir mūsų specialybės antros gru džiai dirbo tik 7—8 žmonės. Gal todėl medžiagos sienlaik pės draugai nesulaukė pirmos raštyje buvo skelbiamos neoperatyviai, silpnai dirbo kom sesijos? Kaip tik todėl, kad jaunimo prožektoriaus Skyrius. Naujoji, tikriausiai ne to nemokėjo sutelkti savo jėgų kia .gausi, redakcinė kolegija turėtų nekartoti senų klaidų vienam pagrindiniam tikslui ir daug galinčiu spausdintu žodžiu įtaigiai nušviesti reikš — studijoms, nemokėjo su mingus fakulteto, universiteto gyvenimo įvykius, spręsti sikaupti, paimti savęs į na aktualias problemas. gą. Žinoma, tas mokėjimas Malonu prisiminti studentišką darbo vasarą. Buvo su neateina pats savaime. Jo, daryti trys SSB: „Ežerų kraštas", „Širvinta" ir „Neris". Jie kaip ir visko, reikia mokytis planavo atlikti darbų už 119 tūkstančių rublių sąmatinės — kasdien ir kantriai. Čia vertės, o atliko už 130 tūkstančių rublių. „Ežerų krašto" jau valia — be jos neįma būrys, vadovaujamas R. Pusvaškio, tapo socialistinio lenk tyniavimo tarp fakulteto SSB nugalėtoju. R. Jakubėno va noma. Vilius Stakėnas iš mate- dovaujamas būrys „Neris" liko trečioje vietoje. Tai, žino matikų geriausias fizikas; ma, taipogi prizinė vieta, tačiau savąjį planą neriečiai jam pernai teko garbė ginti įvykdė vos 86 proc. Nuveikta'daug. Tačiau priekyje jau laukia nauji darbai, fakulteto garbę universiteto vokiečių kalbos olimpiadoje; naujos problemos. Fizikos fakultetas, kaip ir visa respub olimpiados likos studentija, jaunimas, stengsis gerais darbais sutikti jis sąjunginės „Studentas ir mokslo ibei Spalio 60-ąsias metines. Todėl ir konferencijos nutarime technikos pažanga" antro tu pabrėžiama, kad pagrindinis komjaunimo organizacijos už ro nugalėtojas. Pats šito jis davinys — įtraukti visus studentus į lenktyniavimą dėl nesakė — vėl kuklinosi. garbingos teisės pasirašyti Lenino komjaunimo raportą Lauke krinta pageltę lapai. TSKP Centro Komitetui Didžiojo Spalio 60-mečio proga. Fakulteto dekanas doc. V. Kybartas, prof. J. Viščakas, Į bendrabutį grįžta matema tikai: gal iš simfoninio kon VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas G. certo, filmo, gal iš spektak Kalčinskas, IV k. 5 gr. komjaunimo sekretorius S. Bekalio, o gal... Kas žino, kur riukas, kalbėję konferencijoje, pabrėžė didelį komjauni šiandien jie praleido laisva mo, kaip organizatoriaus bei idėjinio-politinio auklėtojo vaidmenį, teigiamai įvertino fakulteto kofnjaunimo orga laikį. .. A. LEKAVIČIUS nizacijos veiklą, įdomiais, gerais pasiūlymais nurodė kelią • Žaneta VELIKONYTĖ s. Šimkaus nuotr. nugalėti sunkumus.