VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
yilllllllllllllimmilllllllllllllllllllllllię
NUO PENKTADIENIO • ••
UBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 29 (652)
1968 M. SPALIO 25 D. PENKTADIENIS
EINA NUO 1950 METŲ. Kaina 2 kap.
Nuoširdžiai pavydžiu
Doc. Jonas GRIGONIS Universiteto prorektorius mokslo reikalams, buvęs komjaunimo komiteto sekretorius Kokia graži ši šventė mili jonams tarybinių žmonių, ku rie praėjo puikią komjauni mo mokyklą, ir tiems, kurie turi laimę dabar būti daugia milijoninės jaunųjų komunis tų armijos eilėse. Mes, vyres nės kartos atstovai, sveikina me komjaunuolius su jų orga nizacijos pusės amžiaus jubi liejumi.
Daugiau kaip penkeri ma no gyvenimo metai prabėgo tarp Alma Matei sienų, akty viai dalyvaujant komjaunimo ir partinės organizacijų dar be. Universitetas buvo mano mokslo žinių mokykla, kom jaunimo organizacija — savo tišku gyvenimo universitetu. Čia mane komjaunimas išmo kė kovoti su sunkumais ir juos nugalėti, čia aš išmokau, drąsiai ir tiesiai žiūrėdamas oponentui į akis, ginti savo įsitikinimus, ginčytis ir įrody ti savo komjaunuolišką tiesą. Daug dar galima būtų pasako ti, ko mane išmokė Universi teto komjaunimas. Santyki nai tai buvo sunkesni laikai, mokėmės ir dirbome, mokė mės ir statėme. Mokslo žinių geras įsisavinimas, marksiz mo-leninizmo metodologijos įvaldymas, SMD, sportas, sa viveikla, vakarai ir disputai, aktyvus ateistinis darbas, in ternacionalinis auklėjimas ir auklėj imąsis — tai buvo sun kus, sudėtingas darbas ir ko va už kiekvieno studento pro tą ir širdį. Jaunimo stadio nas, griuvėsių pašalinimas, šimtai ir tūkstančiai naujų medžių jaunimo sode, Vilniaus kalnuose, pagalba tik susikūrusiems kolūkiams, me ninių kolektyvų išvykos į kol ūkius, kur siautėjo naciona listai, dešimtys ir šimtai pra nešimų kolūkiuose, MTS, ta rybiniuose ūkiuose — tai taip pat mūsų darbo dalelė. O dabar, kaip dabar man komjaunimas atrodo? Pavy džiu, nuoširdžiai pavydžiu visam tam, ką jie gražaus ir
■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■
Aukščiausieji komjaunimo apdovanojimai
Komjaunimo organizacija turi savus, komjaunuoliškus apdovanojimus, kuriais ji at žymi geriausius savo auklėti nius. VLKJS Centro komitetas įsteigė „VLKJS Garbės ženk lą", „Garbės raštą'1, „VLKJS CK Garbės knygą", ženklą „Lenino komjaunimo premi jos laureatas", ženkliuką „Už aktyvų darbą komjaunime", VLKJS CK ženklą „Auksinė varpa“, garbės ženklą „Spor tinė šlovė", „Metrašti kom jaunimo darbų, skirtų Tarybų valdžios 50-mečiui ir Lenino 100-sioms gimimo metinėms", ženkliuką „Jaunajam darbo pirmūnui". 1966 metų kovo mėnesį VLKJS CK Biuras įsteigė „VLKJS Garbės ženklą". Juo apdovanojami VLKJS nariai — darbininkai, kolūkiečiai, studentai, jaunieji mokslinin kai, kariai — už pasiekimus pramonėje, žemės ūkyje, moksle, mene, sporte, už drą są ir pasiaukojimą ginant Tė vynę, už aktyvų darbą auklė jant jaunimą komunizmo dva sia. 1966 metų kovo mėnesį VLKJS CK Biuras įsteigė kas-
metines Lenino komjaunimo premijas už geriausius lite ratūros, meno ir architektūros kūrinius. Laureatams įteikia mas ženkliukas „Lenino kom jaunimo premijos laureatas". Šiuo ženklu apdovanoti įžy mūs literatūros ir meno vei kėjai, meno kolektyvai: rašy tojai N. Ostrovskls, N. Dumbadze, V. Clvlllchlnas, O. Suleimenovas, 2. Drežakas (Prancūzija); kompozitoriai A. Pachmutova, M. Filipas Žera ras (Prancūzija), M. Teodorakls (Graikija); Maskvos pio nierių rūmų ansamblio vado vas V. Loktevas; dailininkai L. Golovnickaja, J. Krolis; aktoriai A. Batalovas, D. Gnatiuk; kino režisierius V. Žalakevičius, smuikininkas V. Tretjakovas; Bresto Lenino komjaunimo teatras, ansamb lis „Bachor". 1958 metais įsteigtas VLKJS CK ženkliukas „Už aktyvų darbą komjaunime". Juo apdovanota daugiau kaip 18 tūkst. komjaunimo darbuo tojų ir aktyvistų.
puikaus padaro. Mes taip ne mokėjome, mes taip nesuge bėjome, mes daug mažiau ži nojome, daug mažiau mokė jome, palyginus su dabartiniu komjaunimu. Kūrybinio darbo atmosfera laboratorijose, ekspedicijose, ekskursijose, gamybinėse konferencijose, mokslinėse disputuose — ar tai galima palyginti su mumis? Tur būt, ne. Darbo ir poilsio stovyklos: Kazachstanas ir Tiumenė, VDR ir LLR, Praha ir Krymas. Ar tai galima palyginti su mūsų dienomis? Ar užsitarnauja Universi teto komjaunuoliai kokių nors pastabų? Labai nedaug, juo labiau, esant tokiai šven tiškai progai, netiktų pastabas daryti. Man atrodo, komjau nuoliai galėtų būti šiek tiek karingesni ir linksmesni, šiek tiek jautresni ir nuoširdesni savitarpio santykiuose ir sa vo elgesyje visuomenėje. Linkiu daug naujų puikių darbų, naujų žygdarbių, lin kiu įžengti į antrąją amžiaus pusę dar glaudžiau susitelkus apie savo vadovą — Komu nistų partiją.
ŠĮ NUMERĮ SKIRIAME TAU, KOMJAUNIME VVU KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS
GARBĖS KNYGA Ji buvo įsteigta prieš trejus metus — 1965-ųjų lapkričio 3 d. Universite to komjaunimo komiteto nutarimu j ją įrašomi pa tys geriausi mūsų kom jaunuoliai už ypatingus nuopelnus komjaunimo organizacijai.
„Garbės knygoje" įrašytos šios pavardės:
Gema JURKŪNAITĖ
Albina ULČINSKAITĖ
Virginija MASIOKAITĖ Pefras-Algirdas VAIT KEVIČIUS
Juozas ŽILYS
Y „Neturėk kitų dievų, tik mane — Istoriją vie ną". Šį oberfuksų įsakymą pasiryžo sąžiningai prpildyti pirmakursiai istorikai, šeštadieni kavinėje atšven tę savo „krikštynas". M. KURAITIS Y Didžiais darbais ir žygdarbiais papuošė Tėvy nę šaunusis Lenino kom jaunimas. Apie neramiąją dinastiją pasakoja Kolonų salėje veikianti paroda „VLKJS-50 metų" — čia eksponuojamos knygos su pažindina su organizacijos šlovės dienomis, Salėje savo nuotraukas lankytojų teismui pateikė ir jaunieji Universiteto fotomeistral: Imantas Dagys, Jonas Ketleris ir Giedrius Medzevičius. Y Literatų būrelis pakvietė i susitikimą, Šis pirmadienio vakaras buvo paskirtas teatrui, Svečias rašytojas Kazys Saja daug įdomaus papasakojo apie šiuolaikinius užsienio (len kų eksperimentinį, čekų, prancūzų ir Amerikos lie tuvių) teatrus ir antiteatrus. Studentai domėjosi jau nimo teatrų problemomis užsienyje. Prieš atsaky damas į klausimus, sve čias perskaitė ištrauką iš savo pjesės „Mamutų me džioklė". A. NARMONTAS
Y Universiteto žurnalis tų klubas vėl pradėjo sa vo darbą. Pirmame susiti kime su studentais dalyva vo Draugijos kultūrinių ry šių su užsienio šalimis ko miteto darbuotojas V. Ka zakevičius, kuris papasa kojo apie lietuvių, gyve nančių užsienyje, kultūri nę veiklą ir gyvenimą.
V Įvyko inlerklubiečių susitikimas su Lenkijos liaudies respublikos stu dentais. Lenkai pasidalijo mintimis apie jų studenti jos gyvenimą. Šeštadienį Vydūno gimtinėje — Jonaičiuose buvo atidengta paminki i. nė lenta. Į iškilmes atvyko svečių iš Šilutės, Klaipėdos, Kau no. Prie mokyklos, kur dirbo Vydūno tėvas, poe. tas Salys Semerys atiden gė lentą su rašytojo barei. Jefu ir įrašu: „Lietuvių rašytojo-filo. sofo ir kultūros veikjjo Vydūno-Viliaus Storostos (1868 — 1953) gimtinė“. Apie Vydūno kūrybą, fi losofiją, jo gyvenimą pa. pasakojo filosofijos m. kand. B. Genzelis ir V. Bagdonavičius. Paskui jonaitiečiai klausėsi Univer. siteto dainininkių, žiūrėjo teatrinės studijos parody tas ištraukas iš Vydūno tragedijos „Pasaulio gaiš, ras“.
Atėjo eilė ir pirmakur siams germanistams. Praei tą penktadienį jie susirin ko VVU kavinėje, kur tar si iš viduramžių atėję Mefistofelis ir Faustas įšventė juos į tikrus stu dentus. „Krikštynose" skambėjo vokiškos dainos, muzika, savo literatūrinius bandymus skaitė pirma kursis germanistas Ralys. J. KUNCA
ŠIANDIEN KOLONŲ salėje 19 vai. įvyks literatūrinis vakaras, skirtas rusų klasiko I. S. Turgenevo 150-osioms gi mimo metinėms. Praneši mus skaitys docentės E. Cervinskienė, N. Mitropolskaja ir aspirantė B. Masionienė. VAKARE Istorijos ir Fi lologijos fakultetų kieme renkasi pirmakursiai į In ternacionalinio klubo „krikštynas".
...IKI PENKTADIENIO
Stanislovas TARBUNAS •••••••
Fotokonkursas VLKJS-50
Imantas DAGYS NERIMAS