PRIE
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
DIPLOMINIŲ
Nr. 29 (210J
TaPENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
AR PASIRUOSEI?
gruodžio mėn.
10 d. šeštadienis Kaina 20 kap.
Gera pradžia—pusė darbo
Egzaminų sesija artėja ne dienomis, o valandomis. Šią savaitę bibliotekininkystės Nesavikritiškai pasisakė MldvyDrauguži, ar neleidi laiko vėjais, ar išmokai taupyti specialybės I kurso atvirame gru kytė, bandžiusi pateisinti savo blo minutę Ir ar gali jaustis ši tą nuveikęs? pės susirinkime buvo apsvarstytas gą lankomumą paskaitų neįdomumu. Iki egzaminų beliko vos trejetas savaičių. Neužil pasiruošimas žiemos egzaminų sesi Dalyvavęs II kurso bibliotekinin go šimtai studentų ateis prie egzaminų stalo, kad pa jai. Savo išstojime Macikaltė pažy kas Tupčiauskas kalbėjo apie kolek rodytų ko išmoko, žengdami dar vieną aukštojo moks mėjo, kad dauguma studentų, kaip tyvinį ruošimąsi sesijai, visuomeni lo pakopą. Egzaminai — valstybinės svarbos dalykas, Sacevičiūtė, Koževnikaitė, Jankaus nio darbo derinimą su mokymusi. viso universiteto kolektyvo darbo patikrinimas. kas ir kt., kruopščiai ir sistemingai Diplomantė Jablonskytė papasako Dekanatai ir katedros nedelsiant turi pašalinti mo ruošiasi egzaminams. Macikaitė taip jo, kaip ji ruošiasi egzaminų sesi kymo procese pasitaikančius trūkumus, turi siekti, kad pat iškėlė ir rimtus trukumus. Blo jai, linkėjo I-jo kurso studentams laiku ir pilnai būtų baigtas programinis knrsas. gai buvo lankomos logikos paskaitos, sėkmės. Šiais metais, ryšiam su naujų mokymo planų įve kas atsiliepė logikos pratyboms. Tik Bibliotekininkystės katedros ve dimu susidarė nemaža sunkumų. Beveik visų specialy įsikišus komjaunimo organizacijai dėjas L. Vladimlrovas pažymėjo, kad bių vyresniems kursams, o ypač diplomantams tenka padėtis pagerėjo. egzaminams reikia ruoštis nuo pat patirti kai kuriuos minėtos reformos nepatogumus. Virginija Abeltinytė kalbėjo apie pirmosios dienos. Taip, diplomantai fizikai be jokių teorinių pedagogi nepatenkinamą lankomumą. Blogai Drg. Vladimlrovas pasisakymą kos pagrindų buvo išsiuntinėti po mokyklas pedago lanko užsiėmimus Džlubinskaitė, užbaigė kariška patarle: „Sunku pra ginei praktikai. Panašių nesklandumų pasitaiko Che Midvikytė. Nuo Jų neatsilieka ir tybose — lengva kautynėse”. mijos, Isorijos-filologijos ir kituose fakultetuose. Mo Marcinkevičiūtė (58 vai.). Vyt. Žukevičius kymo dalis privalo ryžtingai šalinti minėtus trūkumus, siekti, kad naujų mokymo planų Įvedimas būtų nuo seklus, o ne formalus. DISERTACIJŲ RAŠYMO KLAUSIMU Dauguma universiteto studentų, kad laiku pasi ruoštų įskaitoms ir egzaminams, skiria tam reikiamą Šiomis dienomis Istorijos-filologi prie disertacijos planavi dėmesį. Kai kurie draugai, kaip Istorijos-filologijos jos fakulteto dekanatas, partinis biu apsistojo mo, medžiagos rinkimo ir rašymo fakulteto lituanistai Trakymas, Medekšaifė, Kondra- ras ir vietkomas organizavo pasita klausimų. Pranešėjas pateikė eilę tenko, diplomantė J. Babiliūtė, teisininkai Pivaras, rimą disertacijų rašymo metodikos konkrečių pasiūlymų kaip tinkamai Korsakas tarp paskaitų įterptą laisvą valandą tinka klausimais. surinkti medžiagą, ją techniškai api mai išnaudoja bendrojoje skaitykloje. Čia dažnai su Universiteto mokslinės bibliotekos rasi ir fiziką Žitkevičių, parymusį tai prie vadovėlio, bibliografas R. Rozetaitė padarė forminti. Filosofijos mokslų kandidatas I. tai prie naujos mokslinės periodikos. Rimtai ruošiasi išsamų pranešimą apie bibliografijos egzaminams medikai R. Ramanauskaitė, D. Drobelis, vietą ir reikšmę moksliniame darbe. Zaksas savo pranešimą paskyrė di sertacijos temos pasirinkimo ir di J. Gelčys ir kt. Pranešėja smulkiai aptarė disertaci suplanavimo klausimams. Tačiau toli gražu ne visi supranta momento svar jos temos pasirinkimo klausimus, sertacijos Pailiustruodamas pavyzdžiais iš da bą. Dar vis tebesitęsia masinis paskaitų praleidinėji apžvelgė bibliotekoje esančią litera bartiniu rašomų universitete mas kai kuriose Fizikos-metematikos, Ekonomikos ir tūra mokslinio darbo metodikos disertacijųmetu drg. Zaksas nurodė dar Teisės fakultetų grupėse. Daug paskaitų praleidžiama klausimais. Daug vietos pranešime pasitaikančius jose trukumus temų Istorijos-filologijos fakultete. Minėtų fakultetų deka buvo skirta bibliografinių šaltinių platumo ir planavimo neatitikimo natai nepakankamai ryžtingai kovoja su akademinės aptarimui. Pailiustruodama prakti temos pavadinimui atžvilgiu. drausmės pažeidėjais. Įspėjimai ar papeikimai Įrašo niais pavyzdžiais pranešėja nurodė, Gyvai praėjęs šis pirmas tokio po mi atsitiktinai, neatsižvelgiant l praleidimų skaičių. kaip turi būti apiforminama biblio būdžio — pasitarimas sutelkė■ nemaža Svarbų vaidmenį ruošiantis egzaminams atlieka grafija disertacijoje. naudos, Šiuo pavyzdžiu turėtų pavisuomeninės organizacijos. Kai kurios komjaunimo Filologijos mokslų kandidatas sekti ir kiti fakultetai. grupės pastaruoju metu organizavo atvirus susirinki J. Lebedys savo pranešime plačiau Z. Kondratas mus pasiruošimo sesijai klausimams apsvarstyti. Gyvai vyko susirinkimas pas fizikos specialybės diplomantus. Čia buvo apsvarstyti diplominių darbų atlikimo Ir pa Vienoje grupėje siruošimo egzaminams klausimai. Visa fizikų-diplomantų grupė dirba gana rimtai. Grupės draugams pavyz Be paskaitų mes dar turime prak Artėja žiemos sesija. Be kitų eg džiu — Žemaitytė ir Naruševičius. Rūpestingai ruo tiką, kurios metu visi drauge gam zaminų turėsime du iš specialybės: šiasi pirmąjal sesijai I k. gamtininkai, lituanistai ir toje, įsisavinome tą medžiagą, kuri ir kartografijos. bibliotekininkai. Įvykusiuose atviruose susrinkimuose buvo dėstoma paskaitose. Negana to, geomorfologijos Mes neabejojam, kad gerai išlaikys griežtos komjaunuoliškos kritikos susilaukė apsileidė mes patys laisvalaikiu, dažniausiai egzaminus Mordosaitė, Sakalauskai liai ir paskaitų praleidinėtojai. ruošiam turistinius tė, Kudaba ir kt. Bet įdomu, kaip Artimiausiomis dienomis reikia visoms akademi sekmadieniais, tikslu arčiau susipažinti su pasirodys studentė Gratkauskaltė, nėms grupėms numatyti konkrečias priemones tinka žygius, respublika. Labai įdomios ir kuri dažnai praleidinėja paskaitas, ir mam pasiruošimui egzaminams, reikia numatyti ruo savo daug naudos atnešę buvo išvykos specialybės dalykų užrašus su šimos! metodus, kreiptis Į dėstytojus dėl painesnio prie Žaliųjų ežerų, į Nemenčinę, turi ištisais baltais lapais. kurso konsultacijų. Neries krantu žemyn ir kitur. Pavasariui mes jau planuojam Draugai studentai! Gerą žinojimą egzaminuose žygis Geografas, kuris nėra išvaikščio naujas išvykas. Susipažinę su mūsų galėsime parodyti tik nuosekliai dirbdami, mokydamie jęs krašto skersai ir išilgai — tai respublika, tikimės „nužygiuoti" si, prisilaikydami akademinės drausmės. ne geografas. Bet tai nereiškia, kad už jos ribų. ------------- «------------jam nereikalingos teorinės žinios. D. Baronaitė Pas mus yra tokių, kurie neveda GMF geografijos spec. IŠRAŠAS IŠ TSRS AUKŠTOJO MOKSLO MINISTRO užrašų ir tik trukdo draugams. II k. stud. ĮSAKYMO Nr. 1089 į/
V
Maskva, 1955 m. lapkričio mėn. 4 d. Dėl vardinių stipendijų paskyrimo Vyriausiosios universitetų, ekonominių ir juridinių aukštųjų mokyklų valdybos studentams-pirmūnams. Paskirti nuo 1955 m. rugsėjo mėn. 1 dienos Stali no vardo stipendijas sekantiems valstybinių universi tetų ir institutų studentams: Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko vardo Universitetas 1. Trakymui Antanui, Simono — IFF II k. studentui. 2. Kazbarui Rudolfui, Simo — EMF III k. studentui. 3. Rasimavičlui Pranui, Igno — TMF IV k. studentui. 4. Mauzal Edmundui, Vlado — FMF IV k. studentui. 5. Kazlauskui Donatui, Antano — Chemijos fak. II k. studentui. 6. Kudabai Česlovui, Prano — Gamtos fak. II k. studentui. M. PROKOFJEVAS TSRS Aukštojo Mokslo Ministro Pavaduotojas
VVU PARTINIAME PIURE Įvyko partinio biuro posėdis, kuriame naujai išrinkto biuro nariai pareigomis pasiskirstė sekančiai: Sekretorius — K. Navickas. Sekretoriaus pavaduotojas agitacijos ir propagan dos reikalams — P. Buckus. Sekretoriaus pavaduotojas org. reikalams — V. Kuzminskas. Mokymo sektoriaus vadovas — R. Davtjan. Mokslo sektoriaus vadovas — J. Cukermanas. Komjaunimo sektoriaus vadovas — R. Tarvydas. LDAALR ir Raudonojo Kryžiaus sektoriaus vado vas — V. Motieka. Buities sektoriaus vadovas —- I. Bujakas. Profsąlungos ir šefavlmo sektoriaus vadovas — Z. Markevlč. Partinio švietimo sektoriaus vadovas — L. Kapo čius. Biuro narys — J. Bučas.
Prie diplominių darbų tenka padirbėti ir namuose. Nuotraukoje: geografės diplomantės S. Smaliukaitė ir J. Grigaitytė tvarko diplominiam darbui surinktą medžiagą. V. Mažunaičio nuotr. ------ * *----------------
A. Mickevičiaus paroda Dailės Muziejuje atida ryta A. Mickevičiaus paro da plačiai supažindina žiū rovus su poeto gyvenimu ir kūryba. Parodoje eksponuo ta apie 1000 eksponatų, jų tarpe 250 ikonografinės medžiagos (poeto portretai, su jo gyvenimu susietos vietovės, veikalų iliustraci jos ir kt.). Medžiaga išdės tyta chronologine tvarka. Parodoje eksponuoti pir mieji A. Mickevičiaus kūri nių leidimai — „Joachimui Leleveliu!” (1822), „Poezi ja" (Vilnius, 1822), „So netai", kuriuos 1826 m. iš leido Maskvos Universlte,,Konradas Valenrodas”, 1828 m. išėjęs Peter burge ir Krokuvoje, Pary žiuje 1834 m. išleistas „Po nas Tadas” ir kt. A. Mickevičių kaip pa žangiųjų idėjų skleidėją pa rodo skyrius, skirtas fllomatų-filaretų procesui, kur eksponuojama archyvinė na rių apklausinėjimo medžia ga, svarbiausi Mickevičiaus
publicistiniai straipsniai. Parodoje patalpinta Micke vičiaus eilėraščio „Roman tiškumas” rankraštis, jo laiškas, rašytas Odyncui (1855 m.). A. Mickevičiaus kūryba buvo artima lietuviams, to dėl jau seniai pažangesnie ji rašytojai ja domėjosi. Parodos skyriuje „A. Mic kevičius ir lietuvių litera tūra” matome 1837 m. L. Jucevičiaus išleistą knygą „Ištraukas iš naujųjų len kų poetų”, kur patalpinta „Trys Budriai”, „Svitezletė" ir kt. Į parodą atrink ti vertimai į lietuvių kalbą. Parodą organizavo VVU Mokslinė biblioteka, Dailės muziejus ir LTSR Mokslų Akademija. Bendromis jėgonls surinkta daug vertingos medžiagos. Studentai kvie čiami aktyviau pavieniui ir grupėmis aplankyti parodą ir su šia medžiaga susipa žinti. A. Klimašauskaitė VVU Mokslinės bibliotekos bibliografas
Saviveiklos apžiūroje į/~;
Susitikimas su rašytojais k, Universitete įvyko rašy tojų ir studentų draugys tės vakaras, kuriame da lyvavo Maskvos poetas S. Smirnovas, baltarusių ra šytojai Karpovas, Zarickis, o taip pat lietuvių ra šytojai J. Marcinkevičius, A. Jonynas, K- Kubilins kas, J. Pakalnis, V. Reimeris. Baltarusijos rašytojas Karpovas papasakojo apie tai, kad didžiausi baltaru sių rašytojai gyveno ir kūrė Vilniuje. Jis nušvie-
tė savo tautos literatūros laimėjimus pokariu. Zarickis paskaitė savuo sius Ad. Mickevičiaus ei lėraščių vertimus į balta rusių kalbą. Su pakilimu studentai sutiko maskvietį Smirno vą. Jis paskaitė eilėraš čius: „Atsisveikinimo dai na”, „Labai seniai”, „Ma no draugams", „Prisipa žinimas", „Laiškas be ad reso", o taip pat eilėraš čių ciklą iš karo meto. J. Marcinkevičius skai-
tė eilėraščius „Šventa duonai’, „Daina apie tė vą" ir ištraukas iš rašo mos poemos. Jonynas padeklamavo: .Nežinau ką jaučia plie nas", „Gavau anoniminį laišką", „Berželiai svy ruonėliai". Savo kūrybą paskaitė K- Kubilinskas, V. Reimeris. Vakaras praėjo šiltoje ir draugiškoje aplinkoje. A. PAKARK LIS
IS UNIVERSITETO! ISTORIJOS S. m. gruodžio 4 d.
Istorijos-filologijos fa kultete vyr. dėst. L. Vladlmirovas skaitė paskai tą apie Vilniaus univer sitetą. šios Įdomios pa skaitos pasiklausyti su sirinko taip pat ir kitų fakultetų studentai. Pa skaita sukėlė studentų susidomėjimą savo uni versiteto istorija. Norėtųsi, kad ir dau giau būtų panašiomis temomis paskaitų, kad studentų mokslinėse kon ferencijose pasirodytų pranešimai, llečią vieną ar kitą universiteto dar bo barą. A. Tyla
Į respublikos meno savi veiklos apžiūrą, sėkmingai pasirodę miesto apžiūroje pateko vedantieji universi teto kolektyvai: Dainų ir šokių liaudies ansamblis, akademinis choras, pučia mųjų InstrumentųjįJ“"1“ ir jaunas ko] lenkų ansara Nuot deminis šokių lis kėjai ko