visų Salių proletarai, vienykite i
MUSŲ PAGRINDINIS ĮSTAT YMAS AU dvidešimt penktą kartą mūsų šalies tautos iškilmingai pažymi gruo_ džio 5-ąją — dieną, kada Nepaprastasis VIII Visasąjunginis Tarybų suvažiavimas priėmė TSRS Konstituciją. Tai buvo didžiu lis pasaulinės reikšmės Įvykis. Tarybų Są jungos — nugalėjusio socializmo šalies — Konstitucija įtvirtino socialistinės statybos laimėjimus, mūsų tarybinio gyvenimo eko nominius ir politinius santykius. Konstituci joje — pagrindiniame mūsų šalies įstatyme teisingiausiai išspręstas daugianacionalinės valstybės tautų bendradarbiavimas, demokra tinis valstybės valdymas, kuris remiasi pla čiosiomis darbo žmonių masėmis. Per šiuos 25 metus tarybinė liaudis, va dovaujama Komunistų partijos, pasiekė di delių laimėjimų vystant pramonę, žemės ūkį, kultūrą, keliant darbo žmonių gyvenimo ly gį. TSRS Konstitucijos užtikrintos teisės Įga lino tarybinius žmones pasiekti tokias moks lo aukštumas, kokių dar nepasiekė nė viena kapitalistinė šalis. Tarybų Sąjunga pirmoji pasaulyje pastatė atominį ledlaužį, pirmoji paleido dirbtinius Žemės palydovus. Tarybi niai kosmonautai J. Gagarinas ir G. Titovas nustebino pasaulį savo kosminiais skridimais, išgarsinusiais mūsų mokslo ir technikos pa siekimus. Tarybų Sąjunga turi tris kartus daugiau inžinierių, negu JAV. Iš viso, pro tinio darbo darbuotojų pas mus yra daugiau kaip 20 milijonų žmonių. Aukštosiose mokyk lose ir technikumuose mokosi penkis kartus daugiau jaunimo, negu 1940 metais. Išdidžiai plevėsuoja mūsų tarybinės de mokratijos vėliava, vis ryškiau ir akivaiz džiau ji parodo savo nepaprastus pranašumus prieš veidmainišką buržuazinę demokratiją. TSRS Konstitucijos 3 straipsnyje nurody ta, kad „visa valdžia TSR Sąjungoje priklau so miesto ir kaimo darbo žmonėms Darbo žmonių deputatų tarybų asmenyje“. Siekiant kuo daugiau darbo žmonių įtraukti Į valsty bės valdymą, TSKP XXII suvažiavimo pri imtoje Programoje numatyta, jog deputatai į Tarybas būtų renkami ne daugiau kaip trims rinkimo laikotarpiams iš eilės, ir kad kiekvienuose rinkimuose būtų atnaujinama ne mažiau kaip vienas trečdalis deputatų su dėties. Labai svarbus Konstitucijoje nurodytas nuostatas apie suteikiamą kiekvienam pilie čiui teisę Į darbą, apmokamą pagal jo kie kybę ir kokybę. Šios garantijos nėra deklaratyvinio pobūdžio, jos realiai įgyvendina mos. Tai pasireiškia ir tuo, kad įmonių bei organizacijų vadovai neturi teisės atleisti
J
iš darbo darbuotojų savo nuožiūra, nesant tam Įstatyminio pagrindo. Visai kitokia darbininkų padėtis kapitalo šalyse. Nors formaliai pagal buržuazinių šalių konstitucijas darbo žmonės ir turi kai kurias teises, tačiau praktiškai darbininkai jomis negali pasinaudoti. Štai ką neseniai rašė Hamburgo laikraštis „D1 velt“ apie fabrikantų sauvalę VFR. „Rero“ gamyklos administracija, rašo laikraštis, nutarė suma žinti produkcijos išleidimą ir, ryšium su tuo, atleisti nemažą skaičių darbininkų. Į kadrų skyriuje stovinčią elektroninę mašiną buvo Įdėta daugiau kaip 40 tūkstančių darbininkų kortelių. Jose buvo duomenys apie jų darbo našumą, gabumus, darbo drausmę. Mašina per tris sekundes atrinko tris tūkstančius kandidatų atleidimui. Įmonės administraci ja visiškai patenkinta mašinos paslaugomis. Kai svarbu tik maksimalus pelnas, mašina tiksliai nurodo, kiek tas ar kitas darbinin kas dar gali sukrauti turtų. Mašina bejaus mė. Jai nerūpi, kad didelei daliai jos atrink tųjų darbo klausimas kartu yra ir gyvenimo klausimas. Tarybų Sąjungoje pilnai Įgyvendinamas konstitucinis nuostatas, kalbantis apie tai, kad TSRS piliečiai turi teisę į materialinį aprūpinimą senatvėje, o taip pat — susirgę arba netekę darbingumo. Kasmet tūkstančiai mūsų šalies dirbančiųjų gydosi sanatorijose, ilsisi poilsio namuose, visi naudojasi nemoka mu gydymu. O štai pavyzdys, kaip medicinos pagalba gali naudotis JAV darbo žmonės. Amerikie tis Viljamas Mičelfelderis vienoje savo išs pausdintoje knygoje rašo, kad gydytojui už ligonio apžiūrėjimą mokama 10 do lerių. Vizitas pas akių gydytoją akiniams pritaikyti kainuoja 15—20 dolerių, apendi cito operacija — 200—300 dolerių, chirur go pagalba lūžus blauzdikauliui — 360—400 dolerių ir t. t. Autorius nurodo, kad kiekvie no uždirbto dolerio 39—47 centai eina ap mokėti medicininiam aptarnavimui. TSKP XXII suvažiavimo priimtoje komu nistinės visuomenės statybos Programoje iš keltas uždavinys — užtikrinti, kad Tarybų Sąjungoje būtų aukščiausias gyvenimo lygis, palyginus su bet kuria kapitalistine šalimi. Šio uždavinio Įvykdymą mums laiduoja ta rybinė Konstitucija, kuri skelbia talkos, drau gystės ir broliško bendradarbiavimo idėjas. M. CAPSKIS Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojas
liuli
ŽINIOS Tik prieš tris mėnesius pir makursiai pravėrė žilojo Uni versiteto duris. Dabar jie jau nebe svečiai, o tikri šių rūmų šeimininkai. Pirmakursiai įsi jungė į mokslinių būrelių veiklą, keliauja, sportuoja. Geografijos specialybės pirmo kurso studentai išleido fa kulteto sienlaikraščio „Ekstra naujienos" numerį. Apie savo kurso kolektyvą straipsnyje „Ar mes tikri draugai?“ kal ba studentas Gaučas. Informa cijoje „Pirmasis respubliko je“ kalbama apie orientacinio sporto varžybas, kuriose čem piono vardą iškovojo pirmo kurso geografas Rimas Kru-
IŠ
GMF
pickas. O antrakursis Dona Paskutinio susirinkimo metu tas Slimas kviečia pirmakur IV kurso biologas Romas 21liukas perskaitė mokslinį pra sius į liaudies draugovę. nešimą apie Capkelių (Varė Kas antrą savaitę zoologų nos raj.) raistą ir jo fauną. K. TURONIS būrelyje vyksta susirinkimai.
Įdomi
išvyka
Lietuvių kalbos barelis, vadovaujamas dėstytojo J. Kazlaus ko suruošė idomią išvyką į Lietuvių kalbos Ir literatūros Insti tutą Studentai susipažino su toponimikos, dialektologijos, lie tuvių literatūrinės kalbos skyriais. Instituto bendradarbiai Jau niesiems kalbininkams parodė, kaip ruošiamas Lietuvos TSR tarmių atlasas, didysis lietuvių kalbos žodynas, kaip renkami vietovardžiai ir asmenvardžiai. , ' , . Atsisveikindami instituto darbuotojai kvietė studentus akty viau talkininkauti renkant kalbinę medžiagą. St. LIPSKIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina nuo 1950 metų
Nr. 28(407) 1961 m. gruodžio 4 d.
Kaina 2 kap.
„Kur važiuoti?“ — susimąstė prie Tarybų Lietuvos žemėlapio IV kurso rusistai (iš kairės į dešinę): O. Jaroševas, V. Petravi čius ir B. Šakalys, nes už poros mėnesių pedagoųinė praktika.
Ranka rankon AU treti metai, kaip ruduo. Senasis Universite mūsų fakulteto I tas plačiai atvėrė duris, kurso studentai, at auditorijose daug naujų ėję tiesiog iš mokyklos studentų. . . Džiaugsmas, suolo dirba gamyklose, Jaunatviškas juokas nuai įmonėse. Dirbti ir mokytis dėjo koridoriuose. Ne tik ne taip jau lengva -- ry dieną, bet ir vakarais, per tais skubi į darbą, o vaka traukų metu galima matyti re į paskaitas. Todėl ne grupeles studentų. Tai vienam iškyla daug klau mūsų pirmokai. Šioje studentiškoje šei simų. Kas padės Į juos at sakyti, kas patars, padės moje Tau, mano drauge, Įsitraukti į gyvą studentiš žengiančiam pirmus žings nius, bus gera ir jauku, ką gyvenimą? Jau pernai fakulteto išbujos nuoširdi draugystė, komjaunimo organizacija visur ir visada Tau padės bandė spręsti šią proble draugai. Draugystės pa mą. Komjaunimo biure matus jau padėjome. Pir suorganizavome buvo atsakingas žmogus miausia už darbą su I kursu, ta bendrą I ir II kurso prekių čiau dirbo mažokai. Šie mokslo special.ybės susi met kilo mintis šefuoti rinkimą, kuriame studen pirmakursius. Bet kuriems tai dalyvavo labai gausiai. buvo kursams imtis šefavimo? Susirinkimo metu Vyresniems, kurie jau mo daug kalbėta dėl vadovė kosi specialybės dalykus, lių, nes jų šiuo metu sun ar jaunesniems, kurie tik ku gauti. Į pagalbą atėjo ką patys dirbo ir mokėsi, mūsų kurso draugai. Vado iniciatyvą parodė pats II vėlius, kuriuos mes anks Kursas. Pirmiausia tuo pa čiau naudojome, pristatė sirūpino prekių mokslo me greit. Jais pasirūpino specialybės komjaunimo R. Kriaučiūnaitė, S. Lagugrupė (sekretorius R. navičius, L. Lašinytė ir kt. Kriaučiūnaitė). Štai ką ra Vieną šiltą rudens pir šo šios grupės komjaunuo madienį aplankėme Vil lė I. KUNEVICIŪTE: niaus miesto požemius. „Ruduo. Pirmasis ruduo Šioje ekskursijoje dalyva Universitete. Tai džiaugs vo taip pat ir pirmo kurso mo ir svajonių išsipildymo studentai. Ekskursijos me > tu mes daug ką pamatėme, ( sužinojome apie senąjį Vil nių“. Apie savo grupės darbą gali papasakoti ir bet ku ris buhalterinės apskaitos spec. studentas. „Idėja šefuoti dirban čius ir besimokančius pir makursius mums kilo prisi minus praeitus mokslo me tus, kada mes patys buvo me I kurse. Grupėje ne mažai ginčijomės, nes vie ni sakė reikia šefuoti, kiti — nereikia. Pagaliau nu tarėme: padėsime pirma-
J
Mūsų Universiteto observa torijai gauta teleskopo nau jos APŠ-70 ašys. Ant jų montuosis 48 cm reflekto rius. Tam reikėjo rekon struoti vieną iš observatori jos bokštelių.
NUOTRAUKOJE: (iš kairės) diplomantas J. Zarauskas, MA aspirantas V. Straižys, MA jaunesnysis mokslinis bendradarbis K. Zdanavi čius, MA jaunesnysis moks linis bendradarbis P. Košuba ir diplomantas R. Katalynas — daug padirbėję re konstruojant observatoriją. Alg. ZURBOS nuotr.
kuršiams, kiek tik galėsi, me. Pirmiausiai grupės sekretorius Gražina Raščiūtė ir komjaunuolė Van da Aliulytė keletą kartų nuėjo pas juos Į paskaitas, susipažino, pasikalbėjo, pa pasakojo, kaip mums sekė si pirmaisiais metais. Vė liau mes pasikvietėme pir makursius buhalterius į savo grupės susirinkimą, kad sužinotume, kaip rei kia jiems padėti, ir ar rei kia paramos iš viso. Į ŠĮ susirinkimą jie atėjo tik keturiese, bet sekantį kar tą žadėjo būti visi. Prisi pažino, kad neatėję todėl, jog galvoję kad mes tik pamokymus klmšime jiems į galvas. XI. 22 d. įvyko mūsų grupės susirinkimas, kuria me kalbėjome apie pasi rinktą specialybę. Į ŠĮ su sirinkimą pakvietėm „Elfos“ gamyklos vyr. buhal teri ir mūsų diplomantą, dabar taip pat dirbanti „Eltoje“, drg. Kacieną. Pasikvietėme ir pirmakur sius. Susirinkimas praėjo Įdomiai, svečiai gana pla čiai ir Įdomiai papasakojo apie mūsų busimąją spe cialybę. Šio susirinkimo metu pirmakursiai mums pateikė savo pasiūlymų, kaip jie norėtų bendrauti su mumis“, — rašo stu dentė D. SNUKIŠKYTE. Nemažai nuveikė šioje srityje ir pramonės ekono mikos specialybės grupė. I? šios grupės ruošiamą susirinkimą „Būkime ate istinio būrelio nariais“ pramonininkai pasikvietė liaudies ūkio ekonomikos pirmakursius, kartu apžiū rėjo Vilniaus architektūri nius paminklus, žiūrėjo spektaklį Akademiniame Dramos teatre, numatė pra vesti bendrą I ir II kurso pramonininkų atvirą kom jaunimo susirinkimą dėl pasiruošimo egzaminams. — Nors mes ir nepri klausome Universiteto komjaunimo organizacijai, tačiau jaučiame jos para mą, — sako pirmo kurso studentai, — jaučiame, kad esame bendros studentiš kos šeimos nariai. Taip dirbdami ranka ran kon su pirmakursiais, mes padedame jiems mokytis ir dirbti. D. VRUBLIAUSKAITE EMF II k.