I
,.e^ob
sxArrm*
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Nr. 28 (339)
J,
•'
y
Vilnius,
'
MTAt
1959 m.
rugsėjo mėn.
P
19 J! ŠEŠTADIENIS j!------------------ ■<' Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
KADRŲ KLAUSIMAS— KOMUNIZMO STATYBOS KLAUSIMAS SKAITYKITE 2 PSL.
KOMJAUNIMO ATASKAITINĖ .KAMPANIJA
RINKTI TIK GERIAUSIUS šiuo metu fakultetų kom jaunimo organizacijose atsa kingas laikotarpis — ataskaitiniai-rlnkiminiai susirinkimai. Ypatingai atsakingas momen tas — pirmų kursų rinkimi niai susirinkimai. Į mūsų Uni versitetą atėjo daug puikių žmonių, pasisėmusių gyvenimo patirties. Išrinkti pačius ge riausius, pačius gabiausius or ganizatorius — čia ir yra nagrindinis rinkiminių susirinki mų pirmuose kursuose uždavi nys. Šiomis dienomis įvyko rin kiminis komjaunimo organiza cijos susirinkimas Teisės moks lų fakulteto I kurse. Šiais me tais į Teisės mokslų fakultetą atėjo 30 gamybininkų su ne mažesniu kaip 2 metų gamybi nio darbo stažu, didesnė dau guma jų Iš Tarybinės Armijos,
dirbę partinį ir komjaunimo darbą. Pirmo kurso teisininkų pir minės komjaunimo organizaciišrinktas jos sekretoriumi Leonas Volekas. Jis Į Universitetą atėjo ne tiesial iš mokyklos, o dirbo Šiaulių sta tybos tresto darbininku, tar navo Tarybinėje Armijoje. Charakteristikoje apie jį rašo ma: „Puikus, gabus organiza torius, tarnaudamas Armijoje, dirbo dalinio komjaunimo or ganizacijos sekretoriumi, kan didatas į TSKP narius”. Pa našiai atsiliepiama ir apie ki tus naujai išrinktus biuro na rius. Štai Orentas dirbo Jur barko „Lino“ fabrike darbi ninku, tarnavo Tarybinėje Ar mijoje, Patapas — buvęs jū reivis — senas komjaunuolis. Toks biuras, be abejo, su-
Amžių svajonė išsipi Idė: J,p Žmogus užkariauja Visatą! j! <•
<'
MES DIDŽIUOJAMĖS! ISTORINIAI TARYBINIO MOKSLO IR TECHNIKOS LAIMĖJIMAI Daugelis mūsų jauni būda mi žavėjosi fantastiniais Ziulio Verno, Žukovskio ir kitų rašytojų aprašymais apie skrldimus į Mėnulį. Atrodė, kad jie tikrai yra įmanomi, Tačiau susipažinus su mechani kos, fizikos dėsniais ir su ga lingomis aukštosios matemati kos priemonėmis, paaiškėjo, kokios milžiniškos, nenugali mos kliūtys stoja tokiam žy giui skersai kelio. Pavyzdžiui, panorėjus vieną kilogramą sveriantį’ daiktą nukelti į Mė nulį, reikėtų padėti tiek dar bo. kiek jo reikia keliolikos tonų svoriui pakelti šimtą metrų aukštumom Todėl ilgai atrodė, kad Že mės susisiekimas su Mėnuliu galės būti įvykdytas tiktai po daugelio šimtų, gal po tūkstančių metų. Šiandieną esame gyvi dldžiausiu žmonijos laimėjimų 1 toje srityje liudininkai. Mūsų šalies mokslas ir technika
drąsiausias žmonijos svajones pavertė tikrove. Tarybinės ra ketos tampa dirbtiniais Že mės palydovais, dirbtinėmis planetomis, kurios savo at stumais nuo Žemės lenkty niauja su tikrosiomis planeto mis. O štai dabar įvyko nau jas stebuklas': mūsų raketa pasiekė Mėnulį. Jis liko lai mėtas Tarybų Sąjungos, nes anksčiau niekam nepriklausė, o dabar į jį nuleista Tarybų Sąjungos vėliava! Amžina garbė ir mūsų nuo širdžiausias dėkingumas moks lo ir technikos didvyriams, apvainikavusiems mūsų šalį tokiais laimėjimais! Džiugu, kad šis jų žygis įvykdytas lstorinės drg. Chruščiovo kelionės į JAV Išvakarėse. Prof. Z. Žemaitis MES
UŽ ŽEMĖS RIBŲ
Mes! Tenedrįsta niekas pa reikšti, joig taip sakytl .lė A. JAKŠTO piešinys kuklu, Mes tai ir tu, Vytautai, Siaurės Atlanto žveArmėnijos jys, ir paprastas . Mes didžiuojamės, kad su kolūkietis, akademikas iš dar viena. . . dar viena. . . Šir Maskvos, Ir Rygos audėja. dyje netelpa džiaugsmas. Ir tokiomis puikiomis lauktuvė mis taikos žygiu į JAV išvy Mes — tai visi tarybiniai štai: gebės padaryti kurso komjau žmonės, pirmieji pasiuntę iš — Tarpplanetinis kelias ati ko drg. Chruščiovas. nimo organizaciją kovingą, senutės Žemės savo minties darytas! Alg. Polianinas sugebančią spręsti bet kokius tvarinį į Mėnulį. ■ . Gera, kada žinai, jog tą vi III k. žurnalistas iškilusius klausimus. durnaktį viso pasaulio žmo .. . Diktorius skaičiuoja P. Rudzinskas sekundes. . . dar viena. . . dar nės žiūrėjo į Mėnulį ir galvo « TAI — GERAI! TMF komjaunimo viena. . . Girdi jo sodrų balsą jo: štai ką gali tarybiniai žmo biuro sekretorius ir galvoji: sekundės! Beliko nės! Ii- težino draugai ir Talka — tai žemės laimė. tik skaičiuoti sekundes. O priešai, jog tai, kas padaryta, Kaip sunku ją pasiekti! Mes, kiek šimtų. . . metų praėjo, tėra dar tik dalis mūsų milži tarybiniai žmonės, trokštam kol atėjo ši lauktoji akimirkai niškų ateities darbų ir neįgy laimės ir taikos, už ją kovojam, Ir vėl diktoriaus balsas. . , vendintų svajonių. kovojam ne ginklu, bet protu ir rankomis. Taikos ir laimės Jo vardu pavadintos mokyklos, fabrikai, vardan mes paleidom dirbti kolūkiai, gatvės. Jis mums visada gyvas. nius Žemės palydovus, sukū Sauso veido, degančiomis akimis — rūs rėm naują planetą, paleidom tusis komisaras, sako, taip jį vadindavo. atominį ledlaužį, taikos ir Bet jo rūsčioje širdyje priešams visada išĮ tradicinį pirmo ir antro čia dar jie, kad jų laukia laimės vardan fantastiškiausias spinduliavo didelė meilė žmogui, jo atei kursų Ir ____ _ studentų susitikimą šeš kilmingiausias momentas. svajones įgyvendinam žemėje. čiai. „Aš didžiuojuosi, kad galiu dirbti Mo chemikai. iš tiesų! Sceną apgaubia dū Kosminė raketa pasiekė Mė lodečno rajone, kur gimė F. Dzeržlnskis”, tadienį susirinko mą debesis. Antrakursiai Šar — kalbėjo muziejaus atidarymo mitinge Antrakursis Blažys atidaro su kis, Albrechtas šlaksto vande nulį — tai nuostabu. Tarybi Baltarusijos TSR atstovas, o mes didžiuo sirinkimą ir kviečia išklausyti nį ant susispietusių prie sce nės rankos ją paleido — tai testamento, kuriame surašy dar nuostabiau. Tarybinis her jamės tuo, kad Vilniuje prabėgo jo jau tas visas vienerių metų patyri nos krašto pirmakursių. Išru- bas ir mūsų idėjos pereina nystė, kad mūsų Universiteto rūmuose (tada kyrno ir pašventinimo ceremo kosmosą. mas. Pirmoje berniukų gimnazijoje) aidėjo Pirmakursiai — Jei nepavyko pagaminti nija baigta. žingsniai, brendo jo svajonės. Dar vienas įvykis jaudina kalio permanganato — nueik tampa tikrais studentais. Visi mus šiandieną. Drg. Chrušlinksmintis. Tarp abie„Iš gimnazijos išstojau savo noru, many į vaistinę, ten gausi dvigubą skuba- -----------— —. čiovo vizitas į JAV. Tas vldozę, — iškilmingai skaito jų kursų studentų mezgasi damas, kad tikėjimą turi sekti darbai'1, — įgyvendinti — noras rašė jis. Ir nuėjo, nuėjo pas darbininkus, Iš testamento punktus II kurso pirmosios pažintys, pirmi po- zitas tvirtą taiką žemėje, išsklaidyti jų mokėsi gyvenimo^ juos mokė kovos. Var studentas Lunia. Kiekvienas kalbiai. Graži ir sena chemikų tra juodus debesis pasaulio pa dan ateities — į tai veržėsi aštuoniolikme punktas palydimas susirinku dangėje — ir tai visų geriau čio jaunuolio protas ir širdis. 1895 m. jis siųjų juoku. O punktų buvo dicija tęsiama. Susitikimas bu sia. vo nuoširdus, draugiškas, įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. nemažai. B. Valiulis Į sceną susipažinimui kvie smagus. Nuo tada — visą gyvenimą pirmyn. . . VVU Ūkio dalies vedėjas.' A. Stankus Neseniai Paupio gatvėje, name, kur gy čiami pirmakursiai. Nenujaui. veno Feliksas Dzeržinskls., buvo atidarytas «niiiiiiiiiiiiiin.....ini'inmiir..... mini.... . ............................................................................................ jo muziejus. Cla, šiame name, Feliksas bu tai išgirdo daug įdomių žo vo įrengęs pogrindinę spaustuvę, dirbo. Ir džių apie Amerikos lietuvių žmogus nori eini, su kuo nori gyvenimą, spaudą, literatūrą, štai į mitingą susirinko daug daug žmonių, MUSŲ CVFČIAI šneki. . . mačiusių, o gal net ir pažinojusių Feliksą apie amerikonišką „laisvę”. Dzeržinskį, atėjome ir mes — jo ateitis. Kai Rojus Mizara pasakė, Šie žodžiai pasakyti pažan Atėjome nulenkti galvas tam, kurio gyve jog Amerikoje esą plakatų, gaus JAV lietuvių poeto J. Bendras muziejaus atidarymo mitingo vaiz nimo pavyzdžiu sekti — laimė, tam, kurio raginančių padėti badaujan dasA. EVTIEJEVO nuotr. Kaškaičio praėjusį šeštadienį tiems Lietuvoje, salėje kilo siekiai ir troškimai šiandien išsipildė. .. Aktų salėje, kur buvo atsilan juokas. Studentai kvatojo iš kęs jis drauge su R. Mlzara. „kilniaširdžių” savo „globė ---- © Tai buvo vakaras-susltikimas. — Geležinė uždanga ten, Teisingiau: tai buvo vakaras- jų”— Gyventi Lietuvoje, — KRONIKA DARBAS AKADEMINE TVARKA Amerikoje. O čia, dievulėli tu pasikalbėjimas. Ir geras, nuo kokia tai laimė! Tai mano di Ryšium su drg. V. KUZMINS- mano, laisvas širdus pasikalbėjimas. Studenkraštas! Kur džiausia svajonė, — su ašaro PRIE NAUJO REKTORIAUS ĮSAKYMO KIO paskyrimu LTSR Ministrų Tarybos Aukštojo ir specialaus mis akyse kalbėjo poetas J. vidurinio mokslo Valstybinio ko Sį kartą kaltą, plaktuką ar kastuvą teks paimti į rankas Kaškaitis. — Čia viskas taip miteto pirmininku Universiteto ir ansambliečiu!, ir akademinio choro dainininkui, net ir ta gražu, miela. . . partinis biuras išrinko biuro sek riamiems ligoniams, sugebantiems sėkmingai susirgti, kada Poetas klausosi operos so retoriumi drg. J. BIELINĮ. tik patogu, — ir visiems. Apie tai skelbia naujas Rektoriaus * listų Urvelio ir Ylienės dai įsakymas: „Kiekvienas Universiteto studentas mokslo me Ist. m. kand. St. LAZUTKA nuojamų lietuviškų dainų, kal pradėjo eiti prorektoriaus moky tų bėgyje akademine tvarka turi atidirbti įvairiuose remon basi su mūsų merginomis, ir mo reikalams pareigas vietoj to ir ūkio darbuose 48 darbo valandas”. Darbo diena neil jo akys spinai džiugesiu. Ne buvusio prorektoriaus doc. ga — šešios valandos ■— lygiai tiek pat, kiek trunka trys suvaldomu, vėl grįžusio į tė MESKAUSKO. paskaitos. Darbo dienos bus numatomos iš anksto, kad ne viškę žmogaus džiugesiu. Poe reikėtų atidėlioti neatidėliotinų reikalų, o grupių seniūnai tas džiaugiasi jaunąja Lietu kaip ir į paskaitas, turės nešiotis žurnalus ir žymėti kiek vos karta. TRUMPAI vieno studento atidirbtas darbo valandas. Dirbsime Univer . . .Autografų mėgėjų tą siteto remonto darbuose, fakultete, o, reikalui esant, ir mies vakarą buvo tikrai daug. Ra Vilniaus miesto klinikinėje tų padėsime tvarkyti. šytojas Mizara tiesiog skendo ligoninėje dinba Vi kurso pe studentų masėje. diatrų grupė. Kas rytą po Nors Rektoriaus įsakymas paskelbtas neseniai, pradžia penkių minučių pasitarimo bu jau yra. Kas nežino entuziastų statybininkų! Ir vėl įvairių O ten, kur girdėjosi poeto simieji vaikų gydytojai M. kursų ir specialybių filologai, Zarasų darbo stovyklos antroji J. Kaškaičio, be galo linksmo Mažuolytė, I, Krištaponytė, pamaina, susitiko darbo aikštelėje. Tiesa, šį kartą ne statė, pasakoriaus, balsas, aplink E. Andriulis Ir kit. skuba į pa tik remontavo Fizikos-matematikos fakulteto rūmus. Ekono skardėjo studentų juokas. latas pas savo mažuosius pa mistai pradėjo dirbti tik šią savaitę, bet organizuotumo daug cientus, nagrinėja sudėtin kas iš jų galėtų pasimokyti. Tinginių su žiburiu nerasi. O Šiltas susitikimas su Ameri gesnius Ir retesnius atvejus. štai ir rezultatai: 608 naudingai praleistos darbo-valandos. kos lietuvių' rašytojais visiems Jei kas neaišku, v. d. Stepo Jau 198 vai. padirbėjo studentai atnaujinant „Taurą”, kros paliko daug gražių įspūdžių. naitienė arba v. d. Baublys nis Medicinos fakultete pakeičiant centrinio šildymo vamz Studentai šnekasi su poetu J. Kaškaičiu. jiems visad noriai padeda. džiais, na, o kam dar neteko talkininkauti — darbo atsiras. V. Puplauskis
ATMINTI
CHEMIKŲ TRADICIJA
AKTŲ SALĖJE