VISLI SALilĮ PROLETARAI, VIENYKITlSI
O
ei
GERAS PASIRUOŠIMAS SESIJAI
o
STUDENTIŠKA DOVANA TSKP CK
PLENUMUI
v-
¥
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Eina nuo 1950 metų ARKSAS rašė, kad idėjos,
mases, tam Mapvaldžiusics pa materialine jėga. Juo
labiau tai teisinga, kai kalbame apie pačias priešakines idėjas — komunizmo idėjas. Viena iš svarbiausių komunizmo pastaty mo sąlygų — dvasinio, vidinio žmogaus pasaulio formavimas. KOMUNISTINĖS IDĖJOS TAMPA NENUGALIMA MATERIALINE JĖ GA TODĖL, /KAD JOS YRA MU SŲ ĮSITIKINIMAIS, APIMA NE TIK MŪSŲ PROTĄ, BET IR JAUSMUS, VALIĄ. TSKP PRO GRAMOJE SAKOMA: „KIEKVIE-
Nr. 28 (439) 1962 m. lapkri čio 23 d. mą. Komunistinių įsitikinimų formavime pas mus daug spra gų. Paimkime kad ir Vaičiūno istoriją. Reikalas ne tik tame, kad fakultete ilgus metus gyve no fanatikas ir obskurantas. Reikalas tame, kad atsirado jo gynėjų ir mes jiems nesugebė jome įrodyti, kodėl Vaičiūnui ne vieta aukštojoje mokykloje. Nesugebėjom to padaryti dar ir iki šios dienos. Per ataskaitinį laikotarpį iš VLKJS pašalinta 12 komjaunuo lių. Tai girtuokliai ir „kortų klubo*4 organizatoriai A. Kauč'-
Už komunistinį
sąmoningumą! NO ŽMOGAUS ELGESYJE, KIEK VIENO KOLEKTYVO IR ORGA NIZACIJOS VEIKLOJE KOMUNIS TINĖS IDĖJClS TURI ORGANIŠ KAI DERINTIS SU KOMUNISTI NIAIS DARBAIS“. Materialines naujo pasaulio fizines jėgas turi atitikti naujos dvasinės jėgos — komunistinė moralė, nauji įsiti- • kinimai, nauja pažiūrą į visuo menę, jos interesų ir savo vaid mens jos išsivystyme suprati mas. Tai viena iš svarbiausių praktikos komunizmo statybos problemų. Negalima užmiršti, kad dvasinio žmonių išsivystymo atsilikimas stabdo ir gamybinių jėgų vystymąsi. IKomunis. ___ tinės moralės principai šiuo metu dar netapo visų žmonių įsitikinimu, t. y., lemiamąja ko munistinės moralės ugdymo pu se. Mes dažnai kalbama apie auklėjimą. Bet užmirštame, kad auklėjime svarbiausia — tvirtų komunistinių įsitikinimų forma vimas. Mes dažnai įsitikinimų formavimą pakeičiam paprastu moralinių normų, tiesų įsisavini mu, t. y., sutapatinam moralinį auklėjimą su apmokymu. Tačiau žinojimas ir įsitikinimas — ne vienas ir tas pat. Galima pui kiai žinoti moralinį kodeksą, bet gyvenime jo nesilaikyti. Ga lima puikiai per egzaminą atsa kyti į dėstytojo klausimus apie kapitalizmą ir komunizmą, bet gyvenime turėti savo „trečią“ teoriją, savus „prieš“ ir „už“.
Komunistinių įsitikinimų uqdymo problema — viena svarkomjaunimo orbiausių netik ........................... ganizacijos, — bet ir kitų visuomeninių organizacijų darbe, Ir kaip tik čia mes mažiausiai žinome, ką ir kaip reikia dapilnai ryti. Mes dar nemokam panaudoti mūsų gyvenimo tik rovės, kaip auklėjamojo momenpas to, įtraukimas į darbą nuo atribojamas» mus dažnai Todėl įsitikinimų formavimo. dar dažnai tik todirbame I dėl, kad „reikia44, „verčia* ir pan. Jau nekalbant apie meto dologinį bejėgiškumą. Ir ypač mažas, pernelyg mažas dėme sys pas mus skiriamas komu nistinio jlrincipingumo ugdymui, to bruožo, kuris išreiškia komu nistinių įsitikinimų ir aukštos elgesio moralės vienybę, ugdy mui. Mes visada turime prisi minti, kad moralinis jaunojo komunizmo statytojo kodeksas ne tik reikalauja, kad mes jį vykdytume, jis turi ir kitą pu sę — reikalauja aktyvaus daly vavimo jo principų įgyvendini me, tartum sako: „Nepraeik pro šalį44. Apie tai, kad žmogaus moralinio veido formavimą rei kia pradėti nuo principingumo formavimo, kalba jau tas faktas, kad pats moralinis kodeksas yra mūsų principinė pažiūra į komunizmo pastatymo galimu-
kas, L. Palys (EMF), tai chuli ganas J. Aniulis (EMF), tai po J. Žulys litinis nesubrendėlis * “ (IFF) ir kiti jiems panašus, savaime Skaičius dvylika pats yra nedidelis. Tačiau jis slepia žymiai platesnį ratą mažesnių nusižengimų, klaidų ir
SPRAGŲ NEBUS
Kaina 2 kap.
Prasideda „karštos“ dienos studentams — pasiruošimas žiemos sesijos egzaminams. O dabar — seminarai, koliokvijumai. Rodos, nei galo, nei krašto nebus. Ir dar įskaitos surinkti. Čia jau ne juokų darbas . O ypač mums — pirmakursiams. Gerai jiems,
trūkumų. Ir už kiekvieno iš jų — žmogus. Tai ir garsi III kurso medikų „restoraninė44 ketveriukė, ir tre čio kurso teisininkai —- Bisikirskas, Pučkorius, Stašinskas, Jasiunas ir dar daug kitų. Apie juos išsamiai buvo kalbėta fa kultetų ataskaitiniuose susirin kimuose. Tačiau šiandien dar kartą reikia užakcentuoti pa grindinę priežastį — silpną auklėjamąjį darbą pasaulėžiūros formavimo srityje. Juk žmogus, kuris yra giliai įsitikinęs mora linio komunizmo statytojo ko dekso teisumu, niekada nelau žys jo reikalavimų. Jis neis prieš savo įsitikinimus, o jaus pareigą kovoti už jų greitesnį ir visuotiną įqyvendinimą.
seniams, jie jau žino, kas, kur ir kaip. O mums belieka kantriai sėdėti prie knygų ir mokytis. Štai čia yra pagrin dinis dalykas. Blogiausia, kad dauguma iš mūsų pirma kursių nemoka savarankiškai dirbti su knygomis, papildo ma literatūra. Čia, aišku, lai-
kituose tiksliųjų mokslų fakul tetuose. Reikia pradėti_ griežtą ko vą už tai, kad būtų didinamas komjaunimo organizacijų vaid muo politinių ir visuomeninių žinių įsisavinimo procese. Kom jaunimo organizacija turi ap svarstyti kiekvieną nepavykusi seminarą. Komjaunimo organiza cija privalo pareikalauti iš savo narių aktyvaus dalyvavimo jų eigoje. Reikia paskelbti ųriežtą kovą faktams, kai per paskai* tas užsiimama pašaliniais daly kais ir net lošiama šachmatais. Partinių organizacijų padedami, fakultetų komjaunimo biurai tu ri pasiekti, kad visuomeninių disciplinų egzaminų metu arti miausiais dėstytojų pagalbinin kais taptų grupių komsorgai. [Kai kur taip yra, tačiau tai dar
Dar nepakankamą dėmesį ski ria visuomeninės organizacijos visuomeninių disciplinų studija vimui, o juk kaip tik šių stu dijų metu formuojasi nuosek li mokslinė komunistinė žmo gaus pasaulėžiūra. Kaip gi pa aiškinti faktą, kai studentas iš specialių dalykų gauna labai gerus pažymius, o iš marksizmo įsiskolinimus? Jau nekalbant apie tuos faktus, kai aiškiai ne mūsų pozicijų žmogus iš mark sizmo gauna gerus įvertinimus. Kad ir tas pats Vaičiūnas. Aiš ku, tokia padėtis mus labai ir /labai jaudina. Šiais metais savo diplomantais pagarsėjo Chemi jos fakultetas. Tačiau reikia pa žymėti, kad daug skolininkų iš visuomeninių disciplinų yra. ir
tik daigai. Ir juos mes nuolat puoselėti.
kinas reiškinys. Tos spragos ateityje bus užpildytos, o kol kas belieka dirbti, prisilaikant vyresniųjų draugų bei dės tytojų nurodymų.
A. KATKUS -TMF I k studentas
Studentui—aktualios temos Aukštoji mokykla duoda tik pamatą savarankiškam dar bui. Gi tas pamatas turi būti tvirtas, todėl jį stiprinti rei kia jau Universitete, gilinti savo žinias, skaitant moksbūreinę literatūrą ir atliekant mokslinius tyrimus lijjose, tokias mintis kėlė SMD ataskaitiniam susirinkime J. Vasiliauskas. Pranešėjas nušvietė GMF mokslinių būrelių veiklą per 1961/62 m. m. Jis pabrėžė, kad fakultete mokslinis dar bas dirbamas gerai, tačiau dar yra ir trūkumų, ypač šefavimo darbe, o taip pat ir kt. Ryšium su fiziologų būrelio persiformavimu į mikrobiologų jaučiamas aparatūros trū kumas, ir studentai negali visas' savo žinias patikrinti moks liniais bandymais. Kalbėdamas vyr. dėstytojas Kazlauskas pabrėžė, kad kartais studentams (tas ypač būdinga gamtininkams) yra duodama tokia tematika, kurią galima atlikti vasarą, o žie mos metu nėra sąlygų. Taip studentas laukia palankių są lygų ir žiemą'.. lieka be darbo“. Reikia išgyvendinti tokius trūkumus, palaikant glaudesnį ryšį su katedromis, kurios turi padėti pasirinkti tematiką tokią kad ji atspindėtų šian dieninio gyvenimo poreikius, būtų praktiška, įdomi ir stu dentui įvykdoma.
turime
N. ZAGLADOS MINTYS JA UDINA IR STUDENTUS
P. VILIUTE i
Branginti garbę iš jaunumės „Mūsų liaudyje nuo se no įsigalėjo daug gerų gy venimo taisyklių. Štai vie na iš jų; „Brangink garbę iš jaunumės“. Kaip aš norė’ čiau, kad ši taisyklė pri gytų kiekvieno vaikino ir kiekvienos merginos širdy je! Kur glūdi mūsų daębo garbė? Ogi mūsų rankų darbuose, tame, ką mes da rome liaudžiai, visuomenei, komunizmui. Taip aš visa tai suprantu, taip patariu ir jums suprasti.“ Tokiais žodžiais vėl kreipėsi į tary binį jaunimą įžymioji žem dirbė — - - - -Zaglada. Nadiežda Ta proga aš noriu prisiminti tą sujudimą, kurį iššaukė „Komsomolskaja pravda“ laikrašty atspaus dintas straipsnis „Tu mums nereikalingas. . .“ N. Zag lada savo atsakymo laiške kalba apie vaikinus ir mer ginas, kurie bėga iš kai mo, skundžiasi nuobodumu, sutinka dirbti bet kokį dar bą, kad tik toliau nuo kai mo. Mūsų Universitete mes stebime panašų reiškinį:’ žmonės, atėję į Vilnių iš rajoninių centrų, kolūkių, vėliau nenori sugrįžti į ten, kur jie išaugo, kur jie. rei kalingi. Kartais jie sutinka net su skirstymo komisija, bet vėliau nelšvyksta pagal paskyrimą. Tačiau, deja, labai dažnai tokiems drau gams nėra duodamas atkir tis, jiems nepasakoma atvi rai į akiis: „Tu ne vienas pasauly, jeigu tu nenori dirbti tep, kur esi reika-
Apie žmogų Mano vyras — antros klasės vai ruotojas. Kiekvieną dieną autobusu jis perveža šimtus ke leivių. Žinau, žmo nės juo patenkinti, jį gerbia. Nepatogu rašyti apie savo
¥
šeimą. Bet aš nega liu jos neprisiminti, kai susimąstau apie savo vietą gyveni me. Mano vyras pap rastas, kuklus vai ruotojas, geras, jautrus žmogus. Tai
— įprasti tarybinio žmoųaus bruožai, šias ypatybes laikau būtinomis sau, kaip studentei. Studentas taip pat turi būti žmoqus iš didžio sios raidės. B. DULINSKIENĖ
lingas, į tavo vietą atsistos kitas. Pasaulyje nėra nepa keičiamų žmonių. Ir tu mums nąreikalingas“. To kiam žmogui reikia kiek viename žingsnyje primin ti, kad jis apvogė valstybę, apgavo draugus. Apie juos reikia kalbėti spaudoje^ per radiją, susirinkimuose. Rei kia kalbėti taip, kad pra biltų žmogaus sąžinė. Ir jeigu ji prabils, toks žmo gus negalės nusėdėti šilto je vietelėje, pasislėpti už asmeninio gerbūvio sienų, nes nuo savo sąžinės dar niekas nepabėgo ir nepa bėgs. Neseniai išgarsėjo buvęs bibliotekininkų penktas kursas. Pusė kurso dezer tyravo. O Istorijos ir filo logijos fakultetas ir šiuo metu prisilaiko laukimo taktikos. Nors rimtų signa lų yra, ir net nemažai. Štai penkto kurso ruslstal jau šiuo metu susirūpinę, kaip įsitaisyti Vilniuje. Daugelis jau dirba. Savai me aišku, per skirstymą bus labai sunku išjudinti šluos draugus. Neveltui, matyt, kai kurie kurso draugai mano, kad vargu ar pavyks ką nors pasiųsti
dirbti į rajonus, į kaimo vidurines mokyklas. Ar nevertėtų pakalbėti tais jaudinančiais žodžiais, ku riuos moka surasti mylinti savo darbą ir žemę, besi rūpinanti ne tik savo, bet visų mūsų žmonių garbe sdnoji žemdirbė N. Zagla da? Pasitaikinkime pokal.biui sąžinę, ir mes surasi me tokius pat jautrius ir paprastus žodžius. Ir sąži nės balsas bus mums įsa kymu, pareiga, įkvėpimu. Ir mes pateisinsime seno sios kartos pasitikėjimą: Jūs gyvensite komunizme, jūs ir privalote jį statyti. Būkite verti savo pavydė tino likimo, ištikimi mūsų partijai, Lenino vėliavai, po kuria jūs augote* ir subrendote“.
□ □ a □ □ □ □ o o o □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ o o □ □ □ □ a □ □ o į-aoaoaaoaaaaaoaaaoaDoaaaanouooc
J. PLEČKAITIS
Biologai, medikai, fizikaiinžinieriai, psichologai ir kiti specialistai ras bendrą kalbą. Tai, atrodo, gana sudėtin gas klausimas, bet šiais lai kalbų kais jis įmanomas ir net bū tinas. Suartinti įvairių spe cialybių žmones, įtraukti juos Seminaruose specialistai į aktualių mokslinių proble iškels naujas mintis, aktua mų sprendimą — tokį klau lius klausimus, į kuriuos simą išspręsti ėmėsi Gamtos paskui patys bendromis žinio fakulteto biochemijos-biofizikos katedros darbuotojų mis bei tyrimais stengsis at iniciatyva suorganizuotas sakyti. „Neuroelektrinių procesų ki V. PAUŽAITE bernetikos“ seminaras. LaDDDDDDDDnanDDDaŪDODDDnODDODr Čia susirinko įvairiausių g specialybių mokslo darbuo- g tojai bei studentai. Universi- g teto. Rektorius prof. J. Ku- g bilius nušvietė mokslo dar- □ buotojų bendradarbiavimo reikšmę, sveikino seminaro iniciatorius. Tai dar tik pirmas semi naras, o kiek daug jis iškėlė minčių, davė pradžią diskusi joms.
kasime bendrų
□□□□□□□□□□□□□□□□
VDSP
VIII
SUVAŽIAVIMUI
Keliaujame po Vengriją EOGRAFIJĄ
mums dėsto Jis daug išvaikščio jęs, turi daugybę nuotraukų. Ir štai į vieną paskaitą dėstytojas atsinešė didžiulį albumą su
Bieliukas. Gprof. kraštų matęs,
Vengrijos nuotraukomis. Štai atvertėme pirmąjį lapą. Pamatė me charakteringą Vengrijos vaizdą, platųjį Dunojų ir daug Dauguma iva'ri°s formos tiltų.
jų per II pasaulinį karą buvo sugriauti, bet dabar sparčiai at aukštais pylimais, kurie žiemą statomi. Pats Dunojus, nors ir sulaikydavo sniegą, ir jo van vadinamas „Mėlynuoju44, nėra denį galima buvo panaudoti mėlynas, jo vanduo daugiau pa drėkinimui. Vienintelis medis našus į kavą. šioje lygumoje — akacija, o nuolatinis gyventojas — ■ lauki Budapeštas senas, tačiau gra žus, švarus, triukšmingas mies nis arklys. Jų ten nemažai, ir tas. Daug muzikantų. Dažnai vietiniai gyventojai dažnai juos tenka pamatyti jaunų, nuo 12 — gaudo su lynais. 16 metų, čigoniukų orkestrėlius, Vengrijos kaimo žmonės labai kurie gana gražiai išpildo įvai vaišingi, įdomūs. Jie ir žiemą, rius kurinius gatvėse. ir vasarą nešioja kailinius, Labai ųražūs ir didingi yra skrandeles, į turgų važinėja Vengrijos parlamento rūmai. karvėmis, asiliukais. Pagrindinis Išorėje šis pastatas nusagsty jų parduodamas produktas — tas dideliais ir mažais bokšte puikus vengriškas vynas. liais, kupolais. Miesto centre Kaimiečių kambariai yra labai puikuojasi lengvų, grakščių for ištisai mų Onos bažnyčia. Ji pastatyta švarūs, gražūs. Sienos; padengtos spalvotais <ornamengotikos stiliumi ir savo išvaiz tais. Vengrų merginos labai da, atrodo, veržiasi į viršų. Ne dauq mezga, autoli nuo miesto yra graži sala, darbščios, džia. Visi kaimiečiai dėvi ilkurios forma primena plokščią gaiš, beveik iki žemės drabukūgį, apaugusį pušynais. Tai nuoširviena gražiausių salų Vengrijo žiais. Gyventojai labai linksmi, gerbia savo liau je — Margaritos sala, mėgsta dūs, dies papročius. miausia jaunimo poilsio vieta. Tiek šįkart sužinojau apie Vengrija — lygumų šalis ir šią lygumą gyventojai vadina broliškąją Vengriją, jos žmones, „pušča44. Puščoje gausu bendrų statančius socializmą. Kitą geo ganyklų, šulinių aukštomis svir „keliausime44 timis. Nors ir daug šulinių, van grafijos paskaitą dens ten maža, dažnai būna toliau. sausros. Vietiniai gyventojai, ko vodami su gamta, nutarė drė A. SIMANAVIČIŪTĖ kinti puščą. Jie apjuosė lygumą I k. geografė