RYTOJ
TSRS KONSTITUCIJOS DIENA! WSŲ SALHJ PROLETARAI, VIEMKITESI
C,r\RVBIt?lS
sccioencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
TSRS piliečiai turi teisę j darbą, — tai yra teisę gauti garantuotą darbą, apmokamą pagal jo kiekį ir kokybę. (Iš Konstitucijos 40 str.). TSRS piliečiai turi teisę j poilsį (Iš Konstitucijos 41 str.). TSRS piliečiai turi teisę į sveikatos apsaugą. (Iš Konstitucijos 42 str.) TSRS piliečiai turi teisę j materialinį aprūpinimą senatvėje, ligos atveju, visiškai arba iš dalies netekę darbingumo, taip pat netekę maitintojo. (Iš Konstitucijos 43 str.) TSRS piliečiai turi teisę j mokslą. Šią teisę užtikrina tai, kad visų rūšių mokslas yra nemokamas, kad (gyvendinamas visuotinis privalomas jaunimo vidurinis mokslas, plačiai vystomas profesinis techninis, specialus vidurinis ir aukštasis mokslas, siejant mokymą su gyvenimu, su gamyba; ne akivaizdinio ir vakarinio mokslo plėtojimas; valstybinių stipendijų ir lengvatų teikimas moksleiviams bei studentams; nemokamas aprūpinimas mokykliniais vadovėliais; gali mybė mokytis mokykloje gimtąja kalba; sąlygų savišvietai sudarymas. (TSRS Konstitu cijos 45 str.)
NUMERYJE: VYKSTA ATASKAITINES KONFERENCIJOS
IS MEDICINOS FAKULTETO KOMJAUNIMO ISTORIJOS .
1978 m. spalio (5 d. Nr. 28 (1053) KAINA J KAJ.
UNIVERSITETO LITERATŲ KŪRYBA
Lietuvos Komunistų partijai Didžiosios Spalio socialistinės revoliu cijos pergalė Rusijoje buvo persilaužimo momentas ir lietuvių tautos istorijoje. Re voliucija atvėrė jai aiškią ,realią sociali nio ir nacionalinio išsivadavimo perspek tyvą. Socialistinės revoliucijos vystymasis Lietuvoje susidūrė su vokiečių okupantų sudaryta buržuazine Lietuvos taryba, kuri visomis jėgomis stengėsi apsaugoti kraštą nuo galingos Spalio revoliucijos įtakos. Kontrrevoliucinius siekius lietuvių bur žuazija dangstė nacionaline vėliava, kovą dėl savo klasinių interesų paskelbė visos tautos reikalu. Ilgametį liaudies masių siekimą nepri klausomo gyvenimo buržuaziniai naciona listai stengėsi panaudoti kovai prieš dar bo žmonių revoliucinį ir nacionalinio išsi vadavimo judėjimą, po Spalio revoliucijos pergalės įgijus; tarybų valdžios Lietuvoje sukūrimo perspektyvą. Lietuvos darbininkų judėjimo priešakyje stojo vietos revoliuainiai socialdemokratai, ■grįžę iš Rusijos lietuviai komunistai, besi kuriančios Lietuvos Komunistų partijos kuopelės. Reikšmingą darbą, parengiant dirvą LKP susikūrimui ir Tarybų valdžiai Lietu voje, atliko RKP(b) Lietuvių sekcijų Cent ro biuras, leidžiama Rusijoje lietuvių ko munistinė spauda, žymūs lietuvių revoliu cionieriai V. Kapsukas ir Z. Angarietis. Pirmosios komunistinės kuopelės Lietu voje pradėjo kurtis 1918 m. pavasarį. Jų steigėjai buvo Vietos revoliucionieriai de mokratai, revoliucingai nusiteikę darbinin kai valstiečiai, liaudies inteligentijos atsto vai ir grįžę į gimtąjį kraštą iš Rusijos lie-
60
tuviai komunistai. Kuopelėms sukurti pas tarieji čia rado gana palankią dirvą. Dau gelyje vietų veikė revoliucinių socialde mokratų, kurie pritarė Rusijos Komunistų partijai, Tarybų valdžiai. 1918 m. balandžio mėn. iš Tarybų Ru sijos, RKP(b) Lietuvių sekcijų Centro Biu ro pasiųsta organizuoti Lietuvių komunis tinių kuopelių, į Vilnių atvyko A. Drabavičiūtė. Ji susirišo su revoliucingai nusi teikusiais darbininkais, išėjusiais iš Lietu vos socialdemokratų partijos, ir sukūrė „iniciatyvinę grupę", kuri ir buvo pirmoji Vilniaus komunistinė kuopelė. Netrukus, 1918 m. gegužės mėn., į komunistinę veik lą čia įsitraukė Lietuvos darbininkų ju dėjimo veteranas P. Eidukevičius. 1918 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje įvyko nelegalus Lietuvos ir Baltarusijos social demokratų darbininkų partijos CK, parti jos Vilniaus komiteto, atstovų nuo Žemai tijos komunistinių kuopelių ir RKP(b) Lietuvių sekcijų CB atstovo pasitarimas, kuris priėmė nutarimą pavadinti partiją Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos vardu. Pasitarimas pasiskelbė Partijos taryba, kuri netrukus buvo pavadinta Laikinuoju Centro Biuru. Laikinasis CB iki steigia mojo suvažiavimo sušaukimo buvo vado vaujantis partijos organas. Komunistinėms organizacijoms, susikū rusioms įvairiuose Lietuvos kampeliuose, buvo būtina nustatyti tarpusavio ryšius, sudaryti, bendrą vadovaujantį centrą bei nubrėžti vieningo darbo gaires. Svarbus žingsnis, sprendžiant šį užda vinį, buvo LKP I konferencija, įvykusi Nukelta į 2 psl.