visu Saliu proletarai, vienykitEs!
Eina nuo 1950
Į
VYKDYTI KOMUNIZMO
STATYBOS
PLANUS |
BUS GALIMA TUO SĖKMINGIAU, KUO DIDESNIS |
_ 7/į)Q
1968 m.
O,
spalis
Įaugančiosios
11d. penktadienis
pamainos sąmoningumas. Į ^TIK TVIRTŲ IDĖJINIŲ ĮSITIKINIMŲ, POLITIŠKAI^ Į SUBRENDĘ, IŠSILAVINĘ, LABAI DRAUSMINGI ^ORGANIZUOTI ŽMONES, NEBIJĄ JOKIŲ SUNKU- i ^MŲ IR IŠMĖGINIMŲ, GALI GARBINGAI iSSPRĘSTlĮ
Į ISTORIJOS ĮSKELTUS SOCIALISTINEI SANTVAR
Nr. 27 (650)
Kaina 2 kp.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
KOVO DEKRETAS Lietuvių tautos, kaip ir vi sų buvusios Rusijos imperi jos tautų istoriją iš pagrindų pakeitė Didžioji Spalio socia listinė revoliucija. Jos idėjų pergalė. Komunistų partijos vadovavimas darbo žmonių išsivadavimo kovai kėlė ir Lietuvos darbo žmones j nau ją išsivadavimo kovos etapą, j kovą už Tarybų valdžią. Lietuvos darbininkai Ir var gingieji valstiečiai. Komunis tų partijos vadovaujami, 1918 m. pabaigoje ir 1919 m. pradžioje didžiojoje Lietuvos dalyje nuvertė vokiškųjų im perialistinių okupantų jungą, palaužė užsienio interventų ir vietinės kontrrevoliucijos pa sipriešinimą ir sukūrė Lietu vos Tarybų Socialistinę Res publiką. Vienas didžiausių Tarybų valdžios rūpesčių buvo atkurti caro reakcijos uždarytą Vil niaus universitetą tr organi zuoti jo darbą naujais, de mokratiniais, pagrindais, kad universitetas būtų kuo pla čiausiai prieinamas darbo žmonėms. „Universiteto la biausiai pasigedo darbininkų klasė, — rašė to meto tary binė spauda. — Dvarininkų ir buržuazįjos vaikams nesunku būdavo pasiekti ir jie pasiek davo kitų miestų universite tus, ūkininkaičiai, nors ir di desniu vargu, vis dėlto šiaip taip rasdavo būdą aukštajam mokslui baigti. Vilniaus dar bininkams visų mokyklų du rys buvo užvertos". Kuriamojo universiteto už davinys buvo ne tik rengti įvairių mokslo šakų specialis tus iš darbo žmonių, bet ir tapti viso tarybinio mokslo centru, kultūros Ir švietimo darbo židiniu. Visas universi teto darbas turėjo būti skirtas tarybinio gyvenimo uždaviniams. Aukštojo mokslo išvystymu Tarybinė vyriausybė rūpinosi nuo pirmųjų dienų. Jau 1919 m. sausio mėn. Vilniuje buvo įkurtas Eksperimentinės pedagogikos institutas, kuris netrukus turėjo sudaryti Uni versiteto Pedagogikos fakulte tą. Prie šio instituto velkė pe
I Ii I Iį
dagogikos muziejus, buvo su organizuota eksperimentinė pedagoginė laboratorija, pa vyzdinė pradinė mokykla. Instituto vadovu buvo paskir tas J. Vabalas-Gudaitis. Taip pat buvo įsteigta chemijosbakteriologijos laboratorija, kuri ateityje turėjo sudaryti atitinkamo fakulteto pagrindą. Vykdant įvairias organiza cines priemones aukštojo mokslo išvystymui, buvo rū pinamasi ir reikiamų kadrų sutelkimu. Be ko kita, Tary binė vyriausybė pasiuntė ofi cialų kvietimą atvykti j Vil niaus universitetą prof. K. Būgai, dirbusiam Permės uni versitete. 1919 m. kovo 10 d. Lietu vos ir Baltarusijos TSR Liau dies Komisarų Tarybos posė dyje, pirmininkaujant V. Kapsukui-Mickevičiui, buvo ap svarstytas Vilniaus universite to atkūrimo dekreto projek tas. Svarstyme aktyviai daly vavo Z. Angarietis, A. Jakševičius, J. Leščinskis, M. Koz lovskis, S. Dimanšteinas ir kt. 1919 m. kovo 13 d. buvo pa tvirtintas istorinis dokumentas-dekretas „Dėl Darbo uni versiteto Vilniuje atidarymo". Dekretas skelbė: „Lietuvos ir Baltarusijos Liaudies Komisa rų Taryba, turėdama tikslą sukurti šalyje kūrybinės min ties židinį, apie kurį galėtų susitelkti mokslinės jėgos, su gebančios savo žiniomis ir patirtimi padėti platiesiems darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuomeninį gy venimą kūrybinių komunizmo idealų principais, nutaria: 1. Carinės reakcijos užda ryto Vilniaus Universiteto sienose įkurti visuotinį Darbo Universitetą. 2. Įvesti Universitete ne mokamą ir visiems prieinamą mokymą; dėstymo sistemą — dalykinę ir semestrinę, vietos kalbomis". Toliau dekrete buvo nužy mėti bendrieji Universiteto organizavimo principai ir struktūra: „Universitetas su sideda iš trijų pagrindinių skyrių, bendrojo, mokslinio ir specialaus lavinimo. Pirmojo
POKALBIS APIE ROMANĄ Praėjusį pirmadienį didelė grupė literatūros mėgė jų susirinko pakalbėti apie lietuvišką romaną. Stu dentų svečiais buvo rašytojas J. Avyžius ir kritikas A. Bučys. Dėstytojai, studentai ir svečiai pasidalijo mintimis apie J. Avyžiaus romaną „Kaimas kryžkelėje", dis kutavo dabartįnio lietuviško romano perspektyvos klausimu. Pats rašytojas papasakojo apie savo litera ratūrinį darbą, ateities planus. Sis ligi vėlyvo vakaro užtrukęs pokalbis — pir moji grandis, nagrinėjant dabartinio lietuviško ro mano problemas. Po kiek laiko literatus aplankys kiti mūsų romanistai ir pokalbis bus pratęstas. B. VtJONAS
skyriaus uždavinys — padėti išvystyti plačiose darbo žmo nių masėse vieningą proleta rinę pasaulėžiūrą. Antrasis skyrius sutelkia visus moksli nius tyrimus. Trečiasis sky rius ruošia reikalingus kraštui visų gyvenimo Ir visuomeni nio ūkio šakų specialistus“. Dekrete pabrėžiama, kad pirmiausia Universitete turi būti sudaryti Socialinis fakul tetas su politikos, tarybinės statybos, pedagogikos skyriais bei Gamtos ir technikos fa kultetas su žemės ūkio, miš kininkystės ir kt. skyriais. Parengti Universiteto statu tą buvo pavesta švietimo liau dies komisarui, o visam or ganizaciniam darbui įvykdyti buvo sudaryta speciali orga nizacinė komisija. Liaudies Komisarų Taryba taip pat nutarė perduoti Uni versitetui visus senojo uni versiteto pastatus ir asignuo ti darbo pradžiai 1 mln. rb. Taigi, šis dekretas padėjo teisinius ir materialinius Vil niaus universiteto atkūrimo pagrindus. Organizacinė komisija tuo jau ėmėsi darbo, komplekta vo mokslo personalą, parengė ir išsiuntinėjo specialius ragi nimus, kviečiančius jaunuo sius darbininkus Į steigiamą Universitetą. Jaunuoliams, ne turintiems aukštajai mokyklai reikalingo išsilavinimo, buvo planuojama steigti parengia muosius kursus ir teikti viso keriopą paramą. „Pats Vil niaus universitetas, — rašė Švietimo liaudies komisariato organas, — sistemingai ir pla ningai galės pradėti darbą ne anksčiau rudens. Bet jau ir dabar galima įkurti pavasari nį, įžanginį semestrą, kuriame bus suorganizuotos tos kated ros, kurias dabar pavyks su daryti. Ir jau pradėjus pra džią, reikės toliau plėsti dar bą ir organizuoti. Pradžia vi sados sunkiausias darbas, bet, jau kartą pradėję, daugiau darbo nestabdysime." Tačiau Tarybinė vyriausybė nespėjo įgyvendinti daugelio savo numatytų pertvarkymų. Nespėjo pradėti darbo Ir ta rybinis Vilniaus universitetas. Jau 1919 m. balandžio 21 d. Vilnius buvo okupuotas Pil sudskio vadovaujamų Lenki jos kontrrevoliucinių legionų, ir visi Tarybų valdžios sumanytieji ir dirbami darbai bu vo nutraukti.
^KAI UŽDAVINIUS. Į (Iš TSKP CK nutarimo „Dėl VLKJS
50-mečio
ir Į
|jaunimo komunistinio auklėjimo uždavinių")
Naujas dekanas Prof. S. Jankauskas gerai žinomas respublikos mokslinei visuomenei. Jį, Kaip didelės erudicijos žmogų ir nuoširdų mokytoją, prisimena tūkstančiai specialistų, kurie baigė Kauno ir Vilniaus universitetus. Antradienį Zoologijos katedros vedėjas profeso-
rius Stepas JANKAUSKAS išrinktas Gamtos fak. dekanu. 1945 m. prof. S. Jankauskas buvo paskirtas Universiteto prorektoriumi mokymo ir mokslo reikalams ir aštuoniolika metų ėjo šias atsakingas pareigas. Už nuopelnus respubli
kos mokslui ir kultūrai profesorius apdovanotas dviem Darbo Raudonosios Vėliavos ordinais, medaliu „Už šaunų darbą Didžiaja me Tėvynės kare", LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštais, jam suteiktas LTSR Nusi pelniusio mokslo veikėjo vardas. Naujajam dekanui — 70 metų.
FOTOLAIŠKAI IŠ LABORATORIJŲ
Fizikinės
chemijos katedra
POETINIS GINČAS
KO TROKŠTA PRIE ŽYDROSIOS VĖLIAVOS
Praėjusį penktadienį, spalio 4 d., į Rusų literatūros kated rą gausiai rinkosi studentai. Vyko antrasis šiais metais ru sų poezijos ratelio vakaras. Jo tema — Pokalbis apie jau no poeto Lysovo kūrybą". Lysovas yra rusų kalbos ir lite ratūros specialybės IV kurso studentas. Jo eilėraščiai buvo išspausdinti žurnale „Junost”. Jaunojo poeto perskaityti eilėraščiai sukėlė ratelio na rių tarpe karštus ginčus, paro dė jų gilų domėjimąsi poezi ja. Sis vakaras buvo naudin gas ir poetui, ir studentui. G. BULKYTE II k. žurnalistė
Spalio 3 d., po sėkmingų vasaros žygių. Gamtos fakul teto turistai susirinko į savo sekcijos ataskaltinį-rinkiminį susirinkimą. Išrinkta nauja taryba. Pir mininko pareigos atiteko I kurso geografui R. Sviščiauskui. Viso taryboje 10 žmonių. Nauja taryba, nauji ir seni sekcijos nariai nusiteikę ka ringai, ir tikisi šiais metais su sigrąžinti prarastą taurę, ku rios labai trūksta šalia žydro sios fakulteto turistų vėlia vos. O. LAKŠTUTYTE
Korozija... Tikras metalų vėžys. Si liga neduoda ramy bės inžinieriams ir konstruktoriams, ji pridaro daugybę rū pesčių ir studentui, ir šeimininkei. Pagalbos šauksmą jau seniai išgirdo mokslininkai. Bet metalai tebeserga... Vienas iš būdų, gelbėjant metalus nuo korozijos, yra jų padengimas kitais metalais. Sį uždavinį sprendžia dviem kryptim Fizikinės chemijos katedros darbuotojai. Grupė vadovaujama doc. V. Kaikario ir doc. J. Januševičienės, bando sidabravimą ir variavimą. Antrą grupė (jai vadovau ja doc. A. Levinskas) stengiasi metalus padengti nevan deniniu tirpalu. Šią problemą Tarybų Sąjungoje jie spręsti pradėjo pirmieji. NUOTRAUKOJE — aspirantas J. Jinius, stažuotojas-tyrinėtojas C. Gerasimavičius laboratorijoje
M. KLIMAITIS
TRUMPAI
125 pirmakursius „pa krikštijo" Fizikos fakulteto oberfuksai. Nuo praėjusio šeštadienio fuksai tapo teisėtais studentais. *** Šiais mokslo metais Universitete jau apgintos dvi disertacijos. Dabar Kauno Bendramokslinio fakulteto dėstytojas St. Keinys ir Z. Gaigalienė iš Ekonomikos fakulteto — mokslų kandidatai. Ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas sukvietė Che mijos fakulteto komjau nuolius. Organizacijos sek retore išrinkta ketvirtakursė B. Putelytė.
I I I I I 1 1 I I I I I I I I I
Spalio 19 d. Universi teto Aktų salėje įvyks Studentų profsąjungos ataskaitinė - rinkiminė XX konferencija. Darbotvarkė numato ma tokia: 1. Profkomiteto darbo ataskaita (pranešėjas — P. Remeika) 2. Revizinės komisi jos ataskaita (pranešė jas — A. Grėbliūnas) 3. Kultūros klubo ataskaita (pranešėjas — Z. Levickas). 4. Rinkimai Konferencijos pra džia 10 vai. Delegatai registruo jami nuo 9 vai. 30 mln.