y
FORUMAS PRASIDĖJO! Pasaulinis jaunimo ir stu dentų forumas bus ryš kiausias pasaulio jaunystės vienybės ir solidarumo pasi reiškimas. Į Maskvą, kur va kar forumas pradėjo darbą, atvyko tūkstantis pasiuntinių iš 120 šalių. Tai, kaip pavadi no žurnalistai — pasaulio jaunystės parlamentas. Mūsų šalies sostinė svetin gai sutiko Įvairių šalių pa siuntinius, atvykusius čia pa demonstruoti, kad jaunimas yra priešakinėse kovotojų už nacionalinę nepriklausomybę ir išsivadavimą, taiką bei šviesią ateitį gretose. Forumo metu jaunimas pla čiai apsvarstys tarptautinės
padėties aspektus, aptars, kaip dar labiau padėti tautoms kovoti su imperializmu ir kur ti naują gyvenimą. Mūsų šalies jaunimo pa siūlymu po forumo įvyks ta rybinės liaudies solidarumo VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA su Afrikos ir Azijos tautomis TO, PARTIJOS, KOMJAU NIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS savaitė. Forumo dalyviai sve čiuosis daugelyje šalies mies tų. Rugsėjo 26 dieną 38 Ita Eina nuo 1950 m. 1964'm. rugsėjo 17 d. Kaina 2 k. lijos, Mongolijos, Zanzibaro, Nr. 27 (496) Malio ir kitų šalių pasiunti niai viešės mūsų Universitete. Šiomis dienomis besiku riančio Internacionalinio klu bo nariai, o taip pat Univer siteto visuomeninės organiza cijos ruošiasi šiltai sutikti brangius svečius.
PUIKUS ŽMOGUS,
įžymus mokslininkas
Talka Elektrėnuose Praeiviai susidomėję paly dėdavo akimis Kauno link skriejančius sunkvežimius, pilnus linksmų vaikinų bei merginų. Tikriausiai ne vie nas klausė savęs: kas gi šie jaunuoliai ir kur jie skuba? Tai buvo universiteto Istori jos ir filologijos fakulteto pirmo kurso studentai, pra ėjusį sekmadienį (rugsėjo 6 d.) talkininkavę Lletuvoš VRES-e.
»-
Darbščių !studentų rankų Elektrėnuose• laukė didelis darbas: reikėjo išvalyti nuo metalo atliekų, plytų nuolaužų geroką dalį patalpų. Su savo užduotimi pirmakursiai susidorojo puikiai. Įmonės vadovai, partijos bei komjaunimo organizacijų atstovai nuoširdžiai padėkojo studentams už draugišką pagalbą. Vyt. LESCINSKAS
„DIRBTINĖ ŠIRDIS" JAU VEIKIA
Prieš metus prie mūsų universiteto Medicinos fakul teto buvo atidarytas širdies ir kraujagyslių protezavimo ty rimo instituto eksperimentinis skyrius-laboratorija, kuriai vadovauja prof. A. Marcinke vičius (prof. M. Marcinkevi•••••••••••••••
Pirmakursės g y vena bendrabutyje Kambaryje liejasi nuostabi, lyriška Kavecko „Liaudiško valso“ melodija. Daug kar tų girdėta, pergyventa. Tokia pati ji skambėjo mokyklos suole, tokia pati ji skamba dabar, universitete. Si melo dija visada nauja ir miela. Naujų mokslo metų dienos .^.atnešė džiaugsmus, naujus rū pesčius. Energinga gyvenimo srovė pradėjo kunkuliuoti ir universiteto bendrabutyje Nr. 2. Mus, tris pirmakurses, ap gyvendino su antrakursėmis. Vida. Elė, Nijolė... Tai nauji vardai. Greit susipažinome. Ir vakarais aiškinamės naujo gyvenimo tradicijas, naujus terminus. O rytais, kada bun da miestas, vėl tvarkymasis, vėl nauji darbai. Taip ateina dar viena nauja diena. Kam bario gyventojos — viena šeima. Tikriausiai, taip gerai sugyvena ir kitų bendrabučio kambarių gyventojos. Gėlės ant etažerės, tvarkin gai paklotos lovos, puikiai tvarkomas kambarys, bendra bučio drausmės taisyklių laikymąsis — mūsų pareiga. O. KAZIUKONYTE I k. lituanistė'
VISU SALIU PROLETARAI. VIENYKITĖS!
čiaus sūnus). Per tokį trum pą laiką čia daug kas pasikei tė: sutelkta visa eilė jaunų chirurgų, kaip: V. Širvidis, V. Triponis, E. Barkauskas ir kiti. Dalis jų praėjusią žiemą specializavosi Novosibirske. Laboratorija aprūpinta nau jausia medicinine aparatūra. Neperseniai iš Leningrado skyriaus ji gavo dirbtinę šir dį, kuri jau buvo išbandyta. Įjungta į šuns kraujotakos sistemą, ji varinėjo kraują virš 20 min., o tuo metu sava šuns širdis „ilsėjosi“. Daug pasiekta kraujagyslių patologi jos aiškinime. Linkime mūsų universiteto nenuilstamiems medikams sėk mės, keičiant paliegusias šir dis, sutrikusias kraujagysles ne tik eksperimentuose, bet ir kasdieninėje praktikoje. P. GRINIS
Apie profesorių Jucį jnes, fizikos mokslo garbintojai, daug girdėjome jau pirmaisiais studijų metais ir net anksčiau. Žinojome, kad tai — pasaulinio garso mokslininkas, LTSR Mokslų Akade mijos akademikas, profeso rius, fizikos-matematikos mok slų daktaras. Tačiau koks jis žmogus, tas pirmasis lietu viškos teorinės fizikos mokyk los kūrėjas, nežinojome. Fizi kos-matematikos fakultete specialios disciplinos prade damos skaityti ketvirtame kurse, tad ilgą laiką su dide liu nerimu laukėme pirmosios profesoriaus Jucio paskaitos. Prisipažinsime, laukėme ir baiminomės, kad profesorius nebūtų sausas, akademiškas žmogus. Pasirodo, baiminomės be reikalo. Jau po pirmųjų pa skaitų įsitikinome, kad profe sorius yra ne tik patyręs pe dagogas, bet ir puikus žmo gus. Jo paskaitos, kuriose kalbama apie sudėtingus da lykus, labai aiškios, supranta mos. Klausantis profesoriaus
f
i n
mokslo bei studijų reikaluose. Kiekviename žingsnyje jis mus moko dialektiškai vertinti šiuolaikinės fizikos pasieki mus, pratina kruopščiai ir at kakliai dirbti. Mūsų mylimo profesoriaus šešiasdešimtmečio sukakties proga mes iš visos širdies sveikiname jubiliatą su aukštu vyriausybiniu apdovanojimu ir linkime jam daug naujų lai mėjimų kūrybiniame ir peda goginiame darbe. V kurso fizikai- teoretikai
..TARYBINIO STUDENTO“ KONKURSUI ■¥=
MUS KVIEČIA AUDITORIJOS
■.
M
PIRMAKURSIS UNIVERSITETE — Ko verki, mergele? kas nuskriaudė? — Aš paklydau...
Ar
■X»X*X»X*X*X*X*Y*X»XB
Mokykla bus pastatyta ,,Draugas pirmininke! Nesilaikysim didelių formalumų. Sutarčių nesudarinėsime. Atsiusime jums žmonių, Mokykla bus pasta^ta!“ — šitaip pačioje mokslo metų pradžioje Į Kėdainių rajono „Rytų aušros“ kolūkio pirmininko H. Kretavičiaus laišką atsakė universiteto Komjau nimo komiteto sekretorius J. Karosas. Pirmoji 12 talkininkų gru pė išvyko padėti kolūkiečiams prieš aštuntą studentų dar bo ir poilsio vasarų plenumą. Į grupę buvo parinkti pažan gesni studentai-komjaunuoliai, stiprūs ir energingi vaikinai iš filologijos ir eko nomikos fakultetų bei trys
aiškinimo, prieš akis atsiveria nuostabus atomo pasaulis su visomis matematinėmis žaban gomis ir nelauktu fizikinės formulių prasmės traktavimu. Gi profesorius, kaip geras šturmanas, veda studentų min čių laivą patikimiausiu ir tiesiausiu keliu Į pačią šios mokslo šakos šventovę. O juk atomo , spektroskopijos kur sas, skaitomas profesoriaus Jucio mūsų fakultete, nėra koks nors nusistovėjęs daik tas. Si teorija toli gražu nėra užbaigta. Ji nuolat tobulina ma, vystoma. Tuo tarpu mes profesoriaus dėka atsidūrėme pačiame priešakiniame atomo spektroskopijos fronto bare. Mūsų kurso draugai Našlėnas ir Ališauskas, vadovaujami profesoriaus, šia tema yra pa rašę straipsnių, kurie buvo iš spausdinti moksliniame „Lie tuvos Fizikos Rinkinys“ žur nale. O šeštakursis Karazija (jis, beje, yra jau j ' ’ keletos mokslinių straipsnių autorius) ruošiasi stoti į aspirantūrą, kur toliau su kitais teoretikais nagrinės atomo problemas. Profesorius savo studen tams yra kaip geras tėvas. Nepaisydamas savo daugelio darbų, jis randa laiko pasirū pinti mūsų užauditoriniu gy venimu, buitinėmis sąlygo mis, yra reiklus, principingas
merginos gamtininkės. Talki ninkų tarpe — III kurso li tuanistas J. Kaušpadas, II kurso istorikai J. Ilgūnas ir A. Spečiūnas, pirmakursis, tik ką grįžęs iš armijos, Stul pinas ir kiti. Kaip sužinojome, vaikinai tikrai vyriškai darbuojasi sta tyboje, o merginos, be to, dar jiems pagamina skanius pa tiekalus. Dviaukštė mokykla, kurią žiemos šalčiai būtų užklupę apgailėtinoje padėtyje, bus pastatyta! Tikriausiai, atvykus antrajai talkininkų grupei jau pri seis rengti mokyklos vidų. G. VALDONIS
♦
VAIZDELIS Kiekvieną dieną prieš de vynias visa Universiteto gat vė ir aplinkinės gatvelės tarsi atgyja: į šaligatvio grindinį triukšmingai stuksi kulniukai, trupučiuką oriau žingsnius skaito vyriški batai. Tai stu dentai skuba į paskaitas. Jų priguža pilnas universiteto kiemas ir vėliau po du, po tris išsiskirsto į auditorijas. Tyla. Kieme teškena fontanas. Ir niekas daugiau nebetrukdo ramybės. Taip, ramybės, nors tuo tarpu auditorijose, gal būt, karštai ginčijamasi, diskutuojama, aiškinamasi ku rio nors mokslo tiesa. Auditorija, esanti prie Ben drosios skaityklos, vadinasi ..Diplomantų skaitykla“. Ta čiau pažvelgus čia iš pat ry to matosi ne diplomantai, o pirmakursiai bibliotekininkai. Tai jie čia semiasi mokslo. Po pietų auditorija vėl tampa baigiančiųjų studijas skaitvkla. Prie kiekvieno staliuko pa
linkusi galva. Rankoje plunks nakotis — skubame užrašyti tai, ko dar nežinome, kas mums dar naujovė. Nors, tie są pasakius, ne visiems čia viskas nauja. Daugelis mūsų į universitetą įstojo padirbėję gamyboje, galutinai apsispren dę. Keletas yra baigusių Kul tūros-švietimo technikumą, ta čiau, pasirodo, kad šios die nos reikalauja vis geresnio pasiruošimo, didesnio žinių bagažo. Palmira Biknevičienė, bai gusi Kultūros-švietimo techni kumą. dvejus metus dirbo bibliotekoje, tačiau, norėdama būti dar naudingesnė skaity tojui, tapti aukštos kvalifika cijos specialiste, ji įstojo į universitetą. Ir ne viena tokia Palmira. Mūsų kurse yra daug pana šių žmonių. Bet m)is visus jungia vienas tikslas: kuo daugiau sužinoti. Todėl kiekvieną rytą mes skubame ten, kur mūsų laukia auditorijos. V. MARCINKONIS Mūsų koresp.