VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS i
Profesorius Jonas Kairiūkštis
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 27 (266)
♦
1957 m. spalio 24 d., Ketvirtadienis
♦
Kaina 20 kap.
PADIRBĖTA IŠ PETIES ★
★
Rudens reportažas
oi u a a u
.. .Vieną rytą, lėkdamas Vievio rajono laukais, pastebė jau važiuojant sunkvežimius, pilnus linksmų, energingų jau nuolių. Vos pažinau, pasirodo tai jūsų universiteto Ekonomi kos fakulteto su kuVllniaus rials aš geležinkelio stotyje, kai jie
S. m. spalio 9 d. po sun kios ligos mirė Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Medicinos fa kulteto profesorius, TSKP narys, nusipelnęs Lietuvos TSRS Mokslo veikėjas, LTSR Mokslų Akademijos narys-korespondentas Jo nas Kairiūkštis'. J. Kairiūkštis gimė 1896 m. Seinų mieste mo kytojo šeimoje. Vidurinį mokslą sidabro medaliu jis baigė Voronežo mieste, kur pirmojo imperialistinio ka ro metu buvo apsigyvenę daug lietuvių šeimų. Di džiąją Socialistinę Spalio revoliuciją sutiko Petro grade, būdamas Medici nos Akademijos studentu. Jis buvo geras ir pažangus studentas, aktyvus visuo menininkas ir pirmomis re voliucijos dienomis buvo išrinktas Petrogrado Dar bininkų Tarybos deputatu, kaip revoliucinės studenti jos atstovas. Gavęs gydytojo diplomą, 1921 m. J. Kairiūkštis grį žo J Lietuvą ir dešimt me tų dirbo Kalvarijos ligo ninėje, pradžioje Jaunes niuoju, o vėliau vyresniuo ju gydytoju. Čia dirbdamas, Jis pra deda ieškoti efektyvesnių gydymo priemonių tuber kuliozei ir kai kuriems ki tiems susirgimams. Tuo metu buvo mažai specialių gydymo priemonių. J. Kai riūkštis, karštas progresy vių tuolaikinės medicinos mokslo autoritetų šalinin kas ir pasekėjas puoselėja mintį, kad ir aktyvios ne specifinės priemonės, stlmuluojančios apsaugines organizmo reakcijas, gali būti naudingos daugelio
važiavo kitų fakultetų studen tai. . . Daug negalvodamas nupū čiau pas savo pažįstamą Vac lovą Dulską Į „Stalino keliu” kolūkį. Jau devyni metai, kai man tenka turėti reikalų su Dulsku. Anksčiau jis dirbo brigadininku, o dabar jau pir mininko pavaduotoju. Galiu konstatuoti — rūpestingas šei mininkas. Radau jį besikal bant su tuo pačiu Šalčiumi: — Mes atvažiavome lums Į talką, pirmininke. Duokit dar bo. — Labai malonu, pačiu lai ku, — sako pirmininkas. Ir man malonu pasidarė, nes ma no pažĮstamul malonu. Studen tai tuoj susikraustė į valdy bos pastatą, įsitaisė sau nak Dėst L. Butkevičius dirba. x. dulko nuotr. vynę. Galvoju, ką jie valgys, o vyrukai jau liepia mergi lino keliu” kolūkio pirmi- noms virti. Tos nenori. Tikrai malonu žiūrėti į' tokį — Kokios iš jų bus žmonos, šaunų Jaunimą. Jie dekaną žir linko pavaduotojas V. Dulskas. — pagalvojau. niais apdovanojo, o šeiminin aukė draugų, grįžtančių iš Visvien virti turės mergi kės, IV kurso ekonomistės iazachstano. Taigi važiuoja jie nos, — patvirtino vyr. dėsty A. Balčiūnaitė, R. Ivanauskai iainuodami, o visų prieky fa- tojas L. Butkevičius, kuris culteto profbiuro pirmininkas vadovavo talkininkams. — tė ir L. Makelytė, medum pa no rudeniškais peizažais. Bet šį kartą mes su dekanu jo ne I. Šalčius Ir S. Repšys (tas lai Traukit burtus, Jei kitaip ne vaišino. radome. Tik studentai skundė Čia norėčiau ■ baigti savo kinai eina fakulteto komjaunl- susitariate. reportažą, nes toliau pakliuvau si, kad labai blogai valgydina, no sekretoriaus pareigas). Aš Virėjomis tapo II kurso pre į „Trudoviko” kolūkį, kur rei kad darbo laiku neparūpina. įet pasipiktinau: kybininkės V. Brillngaitė ir A. Mieli studentai, pasinau — Rėkauja, — galvojau, — Matulytė. Vėliau nė karto tal kalai man visai nepatiko. Bet dodamas ta proga, kad man bu tesimoko, važinėja ir dar rė- kininkai nesiskundė, kad valgis galiu papasakoti ir apie tai. vo sutelktos galimybės pasi „Trudoviko” kolūkis yra la :auja! būtų paruoštas ne laiku ar ne bai vaizdingoje vietoje. Ypač reikšti studentiškoj „presoj", Jau norėjau gerai juos iš skaniai. ten gražu dabar, kai aš tą vie aš norėčiau palinkėti jums jausti rudenišku lietumi ir Tomis dienomis aš ne kartą tovę išpuošiau savo skonio sėkmės moksle mano vardo se 'ėjų, bet staiga mašinos pasu- pasisukinėdavau nekastų bul :o iš plento ir nuriedėjo: vie vių laukuose. O kas ten dėjosi! drabužiais. O klek ten pelkių, mestre ir žiemos vardo egzami la į „Stalino keliu”, kita į Ka Studentai kad kasa, kad pluša. purvo! Sunku net prabrlstl. Aš nų sesijoj. Kitais metais šito ltūno vardo, trečia į „Trudo- O visų priekyje vyr. dėstytojas jau žinojau, kad tame kolūky kiu laiku tikiuosi Jus rasti svei iko” kolūkius. Likau ant L. Butkevičius. Lenkiu aš prieš je pirmininku dirba kažkoks kus ir nužengusius toliau pro keliu. lento besižvalgąs, o čia vėl jį, darbštų mokslo vyrą, savo Bandzevlčlus. Iš karto pasaky greso Su pagarba siu — man jis nepatinka, nes os po mašina nepakliuvau — seną rudenišką galvą ir linkiu daugiau gėrisi namine nei maRUDUO jam visur sėkmės. Gi kitame lauko gale bulves kasa kol ūkiečiai. Man bežiūrint, jie pradėjo lenktyniauti su stu dentais. gyvenime, bet dirbome darniai. SPALIO 9 d. — Kas čia bus, — pagal vojau, — katrie katrus nuga Ar aš galėjau manyti, kad li O koks puikus oras prasidėjo! lės, — ir ėmiau „ballejinti” kimas šiandien nublokš mane Iki šiol vis žliaugė lietus, o da už kolūkiečius. kartu su kitais draugais — pir bar giedrame danguje šypsosi O studentai nepasiduoda, va mo kurso rasistais — į Trakų saulė. Atrodo, < kad pati gamta mums padeda, o gal atsidūrėme ro lygiom ir viskas. Nesulau rajoną. kiau lenktynių pabaigos, bet Vilnius pasilieka toli užpaka kito klimato zonoje? Darbo diena vėl baigėsi šo tur būt lygiom pasibaigė. lyje. Vienas iš mūsų pasirodė ... Po to aš nupūčiau į Ka- esąs muzikantas. Akordeonas bu kiais. Ir kaip gerai, kad mūsų linino vardo kolūkį. O čia pir- vo su juo. Iš autobuso-taksi grupėje muzikantas! SPALIO 11 d. mlninkas J. Abanavičlus, kad sklinda linksmos dainos, maršus Nuo ankstyvo ryto vėl kibome išgyrė studentus, kad išgyrė. pakeičia polkos, o svajingas — Jie. — sako pirmininkas, lietuviškas dainas — „častuš- į linus. Mūsų išrinktasis briga dininkas Vladas Puzinas puikiai — kiekvieną dieną viršija nor kos". Žodžiu, nuotaika puiki. mas. O vieną dieną vietoj pla Pravažiuojame Trakus, apsi susidorojo su savo darbu Jis su ninių trijų tonų prikūlė septy stojame Rūdiškių miestelyje. Čia skirstė mus į tris grupes ir at nias tonas ir 150 kg. mūsų štabas — kolūkio „Jauno matavo normas visai dienai. Ne ji Gvardija" valdyba. Teko luk beliko laiko kalbėti apie gražias terėti. Žinoma, muzikantas ne mergaičių akis, žavingas figū snaudžia. Prie valdybos šokių ras — reikėjo tik lankstytis ir viesule pradeda suktis poros. lankstytis. O linų tai daugybė. Kai kurie miestelio gyventojai, Bet padarėme nemažai. Stengė spoksodami į linksmuosius talki si, nuoširdžiai dirbo M. Šarkai ninkus, spėlioja, kad iš jų bus tė, J. Subatkevičius, N. Vovery tiek naudos, kiek iš ožio pieno. tė, F. Smelstorienė, N. Zolubaitė Ką gi, pasistengsime įrodyti, kad ir kt. Keista, kad mes lyg ir atskir jų prognozė — muilo burbulas. Dar galas kelio ir mes IV bri ti nuo pasaulio: net nežinome, kas dedasi su žemės palydovu, gadoje, kur teks darbuotis. gal jis, vargšelis, jau susidūrė SPALIO 10 d. su kokiu meteoru, o gal sudegė Miegoti ant šiaudų buvo ne- žemės atmosferoje. Bet, grįžę kiečiau kaip ant duknų. Po pus- pietų, radom laikraščius ir, lai ryčių( jie susidėjo iš dviejų pa mei, mūsų būkštavimai nepasi tiekalų — kopūstų ir mėsos) ki tvirtino — palydovas tebeskriebome į darbą — teko rauti linus. ja. A. MOROZOVAS Nesvarbu, kad kai kurie iš mū sų šį augalą matė pirmą kartą I k. rusistas
Iš talkininko dienoraščio
sunkių susirgimų atveju. nės terapijos katedros ve Tačiau tada žinomos nespe dėju ir Medicinos fakulteto cifinės dirginamosios tera dekanu. Profesorius J. Kai pijos priemonės dėl savo riūkštis negailėjo jėgų ir mažo aktyvumo ir dažnai pastangų okupacijos metu didelio toksiškumo negalė sugriautoms ir išgraibsty jo jo patenkinti ir jis siūlo toms mokslo įstaigoms at naują nespecifinės dirgina kurti, jauniems mokslinin mosios terapijos priemonę kų kadrams rengti. 1947 — benzlnollo preparatą. m. J. Kairiūkštis įstojo į Pradėjęs jį taikyti ligo TSKP eiles. niams, J. Kairiūkštis gau Remdamasis naujais eks na gerus rezultatus. Savo perimentiniais jis stebėjimus jis pradeda patobulina savotyrimais, anksčiau skelbti „Medicinos” žurna pasiūlytąjį preparatą, le (1929 m)., o vėliau ir keisdamas jo sudėtines pa Vokietijos, Austrijos, Švei lis. Naujasis preparatas da — carijos, Skandinavų šalių neobenzlnok's — pasirodė periodinėje spaudoje. efektyvesnis ir dar mažiau Tuo pat metu jaunas gy toksiškas. Šio preparato dytojas organizuoja ir skai veikimas TSRS Sveikatos to paskaitas visuomenei apsaugos ministerijos pave aktualiais mokslo ir antire dimu buvo patikrintas Pir liginiais klausimais, daly mojo Maskvos Lenino var vauja viešose diskusijose do Medicinos ilnstituto kli su klerikalais, demaskuoda nikose ir TSRS Medicinos mas jų antiliaudinę veiklą. mokslų Akademijos Tuber Apibendrindamas savo kulioziniame Institute. Pa ilgalaikių tyrimų ir stebėji tikrinimas davė teigiamus mų rezultatus naudojant rezultatus, ir 1952 mcta’s benzlnollo preparatą, jis TSRS Svedikatos apsaugos paruošia spaudai stambų ministerijos Farmakologi mokslinį veikalą „Tuberku nis komitetas patvirtino liozės jaudinamoji terapija neobenzinolį plačiajai ga ir jos eksperimentinis pa mybai. grindas”, kuriame plačiai 1953—1956 m. laiko nagrinėja įvairių tuberku tarpiu profesorius J. Kai liozės formų lmunopatoge- riūkštis parengė spaudai nezės klausimus, eksperi naują stambią monografiją mentinius duomenis apie „Imunitetas, jaudinamoji benzlnollo preparato po terapija tuberkuliozės at veikį į apsaugines orga vėjais ir neobenzinolis”, nizmo reakcijas, lygina jo kurioje nagrinėjami toli veikimą su kai kuriomis mesni neobenzlnolio taiky kitomis tada naudotomis mo rezultatai Įvairioms tu dirginamosios terapijos berkuliozinėms formoms, priemonėmis (aukso prepa ypač odos ir kaulų są ratais) ir siūlo naujus ori narių tuberkuliozei gydyti. ginalius metodus kai ku Profesorius J< Kairiūkš rioms tuberkuliozės for moms gydyti. Už šį darbą tis neužmiršo ir savo vi 1937 metais jam buvo su suomeninių pareigų. Iki teiktas medicinos mokslų pat mirties jis liko atsida daktaro laipsnis. Netrukus vęs materialistinės filosofi po to jis parengia spaudai jos propaguotojas, parengė naują •inonograflją — spaudai gan stambų filoso „Apie bronchinės astmos fini veikalą „Dabartinio patogenezę ir gydymą”, mokslo filosofinės proble kur įrodo benzlnollo prepa mos”. rato efektyvumą, lyginant Paskutiniais savo gyve su kitomis gydymo priemo nimo metais, Jau būdamas nėmis. prikaustytas prie lovos ir Nežiūrint šių nuopelnų pakėlęs keletą sunkių ope b" gydytojo populiarumo, racijų, Jis intensyviai dir tuometiniai Lietuvos vadei bo toliau, rinkdamas me vos jam visokiais būdais džiagą savo naujai mono trukdo ir nesudaro sąlygų grafijai apie bronchinės mokslo tiriamajam darbui astmos gydymą nespecifi dirbti. Tik po didelių pa nės dirginamosios terapijos stangų 1938 metais Jam priemonėmis. Tačiau mir pavyksta gauti paskyrimą tis sutrukdė jam šį darbą dirbti asistentu Kauno uni užbaigti. versitete. 1940 metais jis Profesoriaus J. Kairiūkš skiriamas docento parei čio bendradarbiai ilgai at goms, o 1941 metais, jau mins jį, kaip gilų mokslltarybinės santvarkos me nlkų ir aktyvų visuomeninį tais, — Kauno universite večkėją, kaip nuoširdų to Medicinos fakulteto draugą. Gausūs jo moki profesorium. Vokiečių oku niai visuomet minės jį, pacijos pradžioje ;iš univer kaip savo brangų mokyto siteto pašalinamas už pa ją ir jo asmenybė liks žangią visuomeninę veiklą. jiems tauraus tarybinio gy Po karo profesorius ski dytojo, mokslininko ir pe riamas Vilniaus Valstybi dagogo pavyzdžiu. nio universiteto fakultetiH. POLUKORDAS ----------------------------------------------
APDOVANOJIMAI Už įžymius niiopelnus fizikos mokslų srityje ir ilgametę mokslinę-pedagoglnę veiklą, ryšium su gimimo 60 metinė mis LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sutelkė Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto eksperi mentinės fizikos katedros vedėjui akademikui profesoriui Brazdžiūnui Povilui, s. Povilo, Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą. ***
Ryšium su gimimo 50 metinėms, LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiuomas apdovanojo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto politinės ekonomijos katedros dėstytoją Simonavičių Vincą, s. Vinco, GARBES RASTU *** Už gerą I Respublikinio jaunimo festivalio paruošimą bei pravedimą ir sėkmingą pasirodymą VI Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje Maskvoje Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo GARBES RASTAIS apdovanoti: mūsų ansamblio chormeisteris Aleksa Viktoras, meno vadovas Bartusevičius Vladas, chormeisteris Cetkauskas Vytautas, šokių vadovas Gudavičius Juozas, orkestro vadovas Pundis Eduardas, ansambliečiai — Cižauskas Al gimantas, Dobkevlčiūtė Nijolė, Kartonas Petras, Mykolai tis Juozas, Pelakauskaitė Laima.