••
• •
Karalienės istorijos riteriai ■ „Mes, Herodoto palikuonys, ■eržengę Alma Mater slenks■ iškilmingai prisiekiame: Kvo didį prakaitą semestro Egyje lieti ant istorijos va dovėlių, taupyti kuklias stu dentiškas pajamas... Pasi stengsime įtikti dėstytojams ■ UO pat pirmų dienų, nes jų luomonė nepasikeis per visus deturis metus. Prižadu gerbt dvresniuosius savo draugus, ■ raeiti visus „fuksų“ „kryĮiaus kelius“.. . — aidi riterių B-,veikslais papuoštoje kaviKėje iškilmingi pirmakursišl ,š priesaikos žodžiai, čia lyksta būsimųjų Didžiosios Istorijos „asų“ priėmimas į lausią Universiteto studentų Seimą. Tacito ir Herodoto paIkuonys kartoja priesaikos lodžius ir mintimis skrieja į Biplomanto laimės aukštumas. Fia pat pirmakursiams patei kiami klausimai apie archeo logiją ir Mendelejevo lentelę, Lpie mūsų Universitetą ir feliatyvumo teoriją. Nieko Ei.,išauš, kad sujaudintas pirImakursis netikėtai užmiršta lllniversiteto įkūrimo metus ar nežino Klovos operų. Svarbu pati esmė: čia gimsta studen tas. Studentas, kuris keturis metus zulins savo kelnes į auditorijų suolus, į kurį, gal būt, atšips visi „kirviai“. Kad primint „fuksams“ apie stu dentiško pilvo kančias, antra kursiai priverčia juos suval gyti patiekalą, kurį galima būtų pavadinti „Sausainis su garstyčiomis“. Nenorėdami likti skolingi, pirmakursiai skaito savo pa čių suredaguotą „gromatą“. .. . „mes, nekrikštai, susirinkę iš tolimų guber nijų bei valsčių, dar nepratę žiūrėti į Hamorabio stulpą pro Herodoto akinius, ta pro ga prisiekiame ir priimame programą.
Programa minimum: ...prižadam „nepijokaut“, nemeluot, nepadlaižiaut, svetimkursių neviliot, apie įskaitas galvot...“ Programa maksimum: ..-.„studentauti taip, kad galva nebūt tuščia, ir, svar biau, kad būtų pilna kišenė. Grūdini valią ir miklinti ko jas, beieškant auditorijų mū sų mokslo šventovės labirin tuose. . Dar daugelį įvairių pasiža dėjimų išdėsto pirmakursiai. Oberfuksų“ padovanotose knygose dėstytojai pirmą ir
paskutinį kartą už šypseną pasirašo „įskaitą“. Šią iškilmingą minutę žodi taria Universiteto istorijos mokslų garbės daktaras drg. Antanas BIMBA: — Leiskit man perduot jums nuoširdžiausius sveiki nimus nuo Amerikos lietuvių. Linkiu pridėti savo petį prie tokio pasaulio, kuris bus be karų, pastatymo, kad nerei kėtu eiti jums iums ir jūsų vaikėtų kams sunkiu karo keliu. už Istorikai, atsidėkodami ....... ........... žo nuoširdžius linkėjimo džius, garbės daktarui Įteikė gėles. Kalba istorijos mokslų dak taras Universiteto profeso rius drg. Juozas ŽIUGŽDA. Jis linki pirmo kurso Istori kams kartu su savo vyres niaisiais draugais koja kojon žengti per istorijos mokslo aukštumas, pamilti savo spe cialybę, Universitetą. Baigda mas mylimas profesorius pa; siūlo sudainuoti tradicinį studentų himną „Gaudeamus igitur“. . Oficialiajai vakaro daliai pasibaigus, prie kava ir sau sainiais servizuotų staliukų draugiškai kalbėjosi visų kur sų istorikai. čia užsimezgė pirmos ir ne paskutinės pažinys su busin alsiais kolegomis, dėstyto jais. Universiteto estradinio orkestro dalyviai tarsi dova; ną pirmakursiams atsinešė į vakarą-krikštynas pačias nuotaikingiausias, pačias geriau sias melodijas, ir šokių sūku ryje jauniausieji Lietuvos is torikai pasijuto tikrai pilna teisiais mūsų senosios moks lų šventovės sūnumis. Čia pat varžėsi busimieji Ciceronai. Vyko iškalbos kon kursas. Nugalėtojo laurų vai nikas atiteko „fuksui“ Anta nui Nesavui. Jis išsamiausiai ir šmaikščiausiai nagrinėjo temą ..Ką aš pajutau Pirmą kartą įsimylėjęs?“ Pasku^avinėje nuskambėjo gitara at liekama čigonų liaudies dai na „Juodosios akys“. Jauna sis gitaristas — pirmo kurso istorikas Rimantas Dubonikas Ilgai dar aidėjo linksmi baisai, liejosi muzika, sukosi poros. Šių krikštyų organiza toriams pati geriausia dova na bus, jeigu pirmo kurso Karalienės istorijos riteriai atsimins vakarą, tarsi antrą ją savo gimimo dieną. Br. VERTELKA KELIAUNA
Visų šalių proletarai, vienųkitėsl
Amžinas poetas
o o
ė
TUHNTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 27 (574)
Eina nuo 1950 m.
1966 įn. rugsėjo mėn. 28 d. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap.
Komjaunuoliška garbė Istorijos ir filologijos fakul teto komjaunimo organizaci ja — viena iš gausiausių se najame Universitete.- Ji išauk lėjo tokius puikius aktyvistus, kaip S. Jonutaitė, J. Lakis, G. Jurkūnaitė ir daugelis kitų. Kaip tik šiame fakultete gimė tokios puikios tradicijos, kaip pirmakursių sutikimas, diplo mantų palydos, V. Lenino gi mimo dienos minėjimas. Kar tu, kaip ir kiekvienai organi zacijai, taip ir Istorijos ir fi lologijos fakulteto komjau nuoliams iškyla daug naujų problemų, klausimų, padik tuotų pačių mūsų dienų. Pa kalbėti, pasitarti, pasiginčyti, numatyti perspektyvas atei čiai ir susirinko sekmadienį fakulteto komjaunuoliai į XIąję konferenciją. Organizacija turi kelti rim tas problemas, pagarbą, tusi tapti iniciatyvos centru. Kom jaunime negali būti abejingų, politiškai pasyvių, verkšlento jų. Dažniau turime galvoti apie savo komjaunuolišką gar bę, ieškoti naujų darbo for mų ir metodų. Tokios pagrin-
dinės mintys išryškėjo kon ferencijos darbe. Apie lai kalbėjo G. Jurkūnaitė ata skaitiniame komiteto praneši me, tai rūpėjo diskusijose pa sisakiusiems I. Voverytei, R. Venckutei, S. Jonutaitei, Fi losofijos katedros vedėjui doc. E. Meškauskui ir kt. Kaip pažymėjo G. Jurkū naitė, grupių darbo planuose didžiausią dalį sudaro kultūri nės priemonės. Bet kaip tik rovėje atrodo studentų etika ir estetika? Kultūros, inteli gentiškumo, geriausia tų žo džių prasme, mums dar labai stinga. Kai kurie komjaunuoliai ne brangina savo bilietų, neįsira šo į įskaitą. Atrodo, kad daugelis į kom jaunimą ateina, neturėdami aiškaus supratimo, kas per daiktas tas komjaunimas, ko jie nori iš jo, ir ką pasiryžę patys jam duoti. Neatsakingai žiūrėjo į jiems patikėtą darbą net komiteto nariai S. Geda, A. Kavaliauskas ir kt. O komiteto narys, II kurso žurnalistas V. Martišauskas šiemet
r.et visiškai nusišalino nuo darbo. Atseit, jis negaunąs stipendijos ir bendrabučio ir nesą jokios prasmės dirbti komitete. Baisu tai girdėti iš komjaunuolio lūpų! Fakultete yra puikių gru pių: II bibliotekininkų kursas, II geimanistų, III lituanistų. Kaip pažymėjo diskusijose kalbėjęs J. Lakis, organizaci jos darbas priklauso ne tiek nuo kelių aktyvistų, kiek nuo pirminių organizacijų, jų ko vingumo ir kryptingumo. Dar bo priemonės priklauso nuo mūsų pačių darbo — ar jos liks tik formalumu, ar gyve nimo būtinybe. Studentai įpra to kelti didelius reikalavimus, bet, anot VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus P. Vait kevičiaus, reikalavimai pačiam studentui kaskart mažėja. Stu dentams, ypač komjaunuo liams, reikia kelti didesnius reikalavimus. Konferencija išrinko naują fakulteto komjaunimo komite tą ir delegatus į VVU kom jaunimo XIV-ąją konferenciją. A. JUODUPIS
Žmogus, apdainavęs ir pa likęs žritonėms meilę, drau gystę ir qėr(, lieka nemarus. Iš žemės vaikų giminės jo nepajėgia išskirti net Šimt mečiai. Toks buvo ir Kauka zo riteris ir amžinasis poetas Šota Rustavelis. Ir, pasak Lietuvos TSR liau dies rašytojo Ant. Venclovos, atidariusio respublikinį 800ųjų Šotos Rustavelio gimimo metinių minėjimą, it įstabi Kaukazo viršukalnė iš vidur amžių tolumos žmonėms žėri nemirtingasis Gruzijos poeto kūrinys poema „Karžygis tig ro kailiu.“ Šiame vakare-minėjime, šeštadienį įvykusiame Univer siteto Aktų salėje, dalyvavo poetai V. Reimeris, T. Tilvy tis, J. Graičiūnas, Tbilisio stu dentų delegacija. Apie Sotos Rustavelio, su kurio vardu L. Tolstojus sie jo Renesanso pradžią, gyve nimą, kūrybą, apie jo poemos „Karžygis tigro kailiu“ nenykstančią vertę ir reikšmę žmonijos kultūrai papasakojo Universiteto docentas P. Už-/ kalnis. Šiltus padėkos žodžiuš va kare tarė Gruzijos studentų delegacijos vadovas Micho Kvičadzė. Kaip meilės amži najam poetui ir tautų drau gystės įrodymas toli nuo Šotos tėvynės praskambėjo jo kūrinių eilutės gruzinų ir lie tuvių kalbomis. Poetas J. Grai čiūnas perskaitė paties vers tus „Karžygio tigro kailiu“ fragmentus, vakare dalyva vęs aktorius T. Vaisieta pa deklamavo ištraukas iš gruzi nų tarybinio poeto Irakiijaus RusAbašidzės poemos apie """ tavelį. Antroje vakaro dalyje studentai ir svečiai klausė koncerto, kurį suruošė VVU AkaGruzijos deminis choras ir ~ studentų estradinis orkestras.
••••••••••••••••••••••€•••• 468-IĘJ RŪPESČIAI
PRIŽADAM „NEPIJOKAUT
V. TEBELISKIO nuotr.
Praėjusį penktadienį įvyku si Gamtos fakulteto komjau nimo konferencija apsvarstė oi ganizacijos veiklą, iškėlė eilę trūkumų bei numatė gai res tolimesniam darbui. Išklausius komjaunimo sek retorės R. Valiukaitės ata skaitinį pranešimą, galima sa kyti, kad daug nuveikė ši 468 komjaunuolių šeima, daug prisidėjo prie bendro Universiteto gyvenimo.
įBOBOBOaaBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBODBOBOBaBOBGi
UŽ PIRMĄ SUSITIKIMĄ . . . Kavinėje užgeso šviesa. Kažkas norėjo šaukti monterį, kažkas skubėjo remontuoti, bet. . . to nereikėjo. Nuo kė džių pakilo tamsios figūros ir ėmė rikiuotis ratu. Keisto rato centre sustingo žmo gystos su kvitais, čekiais, lo garitminėmis liniuotėmis, aritmometrais ir skaitliukais. Už sidegė žvakės, ir tokioj vidur amžiškoj šviesoj ima skirtis veidai. Dabar jau matosi, kad čekiais ir balansais apsikabi nėjęs žmogus —' II kurso ekonomistas Donatas 2VINKLYS. Salia Jo aritmometru tai Skina antrakursis Jonas KLEIZA. O kas išsirikiavo ra tu? ’ Pažvelgus į susijaudinusių jaunuolių ir merginų veidus, kiekvienam pasidaro aišku, kad šį sekmadienio vakarą į ^Universiteto kavirtę suplūdo TTuksai — ekbnomistai. Vyksta jų priėmimas į didelį mūsų aukštosios mokyklos ekonomistų būrį. Donatas (ekonomisto pseu donimas — Feliksas Balansas) atsargiai išvynioja didžiulį „papirusą", ir prieblandoje nuskamba jo balsas. Skaito ma iškilminga priesaika. Su jaudinti ptrmakursiški balsiukai dar neryžtingai kartoja priesaikos punktus. Jie pasi žada tvirtai žengti vingiuotu buhalterių, sąskaitininkų ir t .t. keliu, pasinerti į nesibai. giantį balanso ir kitokio po pierizmo baseiną, Jaunystės grožio išlaikymui spirituoti savo nuodėmingą kūną iš vidaus, nekirpti nagų. ne skusti barzdų, keltis tik ta-
da. . . kai nori valgyti, o jei gu nori žinių, mėginti (I) nu eiti į paskaitą. Priesaika baigta. „Feliksas Balansas“ susuka „papirusą“ ir pasiūlo pirmakursiams ne išsiskirstyti. Tamsoje sužvanga stikliu kai. kliuksi į juos pilamas skystis, kurio receptas žino ekonomas tik vyresniems cl:----ir mistams. Sako, ten būta vanpipirų, ir mineralinio H2O dens, ir paprasčiausio ir. . . Sąrašą, tikriausiai, ga lima pratęsti. Visas šitas gėrb m a s buvo pilamas į „fukslšgerkles. Pirmakursiai kas“ " ‘ tačiau... raukėsi ir spiaudėsi. tradicija lieka tradicija. Trečioji įšventinimo dalis daug trumpesnė ir paprastes nė. Feliksas Balansas paėmė „krapylą" ir ėmė tuo pačiu skystimu šventinti savo įpė dinius ,, iš išorės“. įšventinimo ceremonija baigta. Iš tamsos ir šešėlių karalystės Ekonomika grįžta Į šviesą. Gęsta žvakės, visi sėdasi už šventiškai papuoš tų stalų. Vakaro vadovas ant rakursis Vytautas šuopys su teikia žodį fakulteto prodekanei K. Vaištarienei. — Jūs išgėrėte pirmąją kantrybės taurę. Neužmirški te mieli pirmakursiai. kad tokių kantrybės taurių bus dar daug, ir tik nuo jūsų pa čių priklauso, ar Jos bus sal desnės, ar ne. Kad pradėti neoficialiąją dalį, pasiūlyti pirmąjį tostą, skelbiamas konkursas. Užduo dami klausimai: „Kurioje pa saulio valstybėje daugiausia
moterų? ir „Kiek Sachaline salų"? Net vyrai — pirmos temos specialistai — nesuge bėjo atsakyti į klausimą, o tai, kad Sachaline tik viena sala, žinojo pirmo kurso dar bo ekonomikos specialybės studentė Aldona šileikytė. Pirmą tostą pasiūlo pirma kursė: — Už pirmą ir nepaskutinį mūsų susitikimą, — skamba žodžiai pripildytoje kavinėje, ir Jaučiasi, kad abiturientė tapo studente. Tai pirmas studentiškas jauniausiųjų ekonomistų tos tas. Jis. gal būt, išliks jų at mintyje visą gyvenimą, kaip ir priesaika, kaip „kantrybės taurė“ ir vėlesni pamokymai. O pamokymų buvo daug: — . . Susitikęs dekaną, ne išsisukinėk, — žinok, kad kiekvienas dekanas yra bu vęs „fuksu", bet ne kiekvie nam „fuksui" lemta tapti dė ką. Semiasi studentai-naujagimiai „oberfuksiškos" išmin ties Ir nesistebi. Ką gi. vy resniems geriau žinoti! Visgi, žmonės su patirtimi. . . Salėje — dainos, muzika. Savo kaimynus ekonomistus aplankė Istorijos ir filologijos Tokį vakarą — pirmakur sių krikštynas — rugsėjo 25 d. organizavo Ekonomikos fakulteto kultūros klubas. Meilė puikiai studentiškai tra dicijai įeina į fakulteto gy venlmą, į Jo kasdienybę. Ir tai — puiku!
A. KRAPAVICK4S
Visos fakulteto pirminės komjaunimo organizacijos kas mėnesį pravesdavo po 2—3 priemones, kurių dauguma, kaip pavyzdžiui, XXIII Parti jos bei XV komjaunimo suva žiavimų nutarimų svarstymas, paliko gerą įspūdi, turėjo di delę praktinę reikšmę. Pa skaitos: ,Religijos paslaptys“, „Vatikanas XX amžiuje“ bei susitikimas su buvusiu Vati kano dvasininku D. Besčiastna turėjo įtakos, formuojant jaunimo pažiūras. Fakulteto komjaunimo or ganizacija svarstė aktualius tarptautinio gyvenimo klausi mus, aktyviai prisidėjo prie daugiamilijoninio šalies kom jaunuolių būrio, pasmerkda ma Amerikos imperialistų ag resiją Vietname. Išsiplėtė draugystė su ki tomis aukštosiomis mokyklo mis. , Nepamirštant nuveikto di delio darbo, reikėtų sustoti ir ties esamais komjaunimo dar be trukumais. Savo pasisakyme dėstytoja I. šarkinienė pareiškė, kad paskutiniu metu sumažėjo studentų pažangumas. Jeigu praeitų metų žiemos sesijoje buvo 53 nepažangūs, tai pa vasarį šis skaičius išaugo iki 60. Tai rodo, kad komjauni mo organizacija kreipia ne pakankamą dėmesį mokymosi klausimui, laiku neišaiškino ir nepasmerkė nelankančių pa skaitų studentų. Gamtos fakultetas — inter nacionalinis fakultetas. čia mokosi 35 žmonės iš kaimy ninių Latvijos ir Estijos res publikų. Studentų tarpe turi vyrauti draugystės ir nuošir dumo atmosfera. Bet II kurso geologė Z. Isočionok konfe rencijos metu nusiskundė, kad estai ir latviai fakultete jaučiasi svečiais, kad komjau nimo organizacija nepadeda Jiems įsijungti į veržlų, pil nakraujį studentų gyvenimą. Tai liudija, kad susilpnėjo kad internacionalinis darbas, ' studentai mažai buriasi prie Internacionalinio klubo. Beje, kalbomis liko ir planas ap'ie Internacionalinio klubo sekciJos organizavimą fakultete. Iširo kažkada už Universiteto ribų garsėjęs estradinio or kestro kolektyvas. Priežastis — instrumentų trūkumas.
Apie tai turėtų pagalvoti ne tik fakulteto komjaunimo or ganizacija, bet ir Universite to Kultūros klubas. Neturėjo reikiamo poveikio studentams ir vaizdinė agita cija. Spaudos sekcija nesuge bėjo išnaudoti sienlaikraščio „Savaitės naujienos“. Spaus dinamos medžiagos būdavo neįdomios, pasenę arba iška bėdavo nepakeistos 2 — 3 sa vaites. Negeriau reikalai klos tosi ir su „Komjaunimo pro žektoriaus“ darbu. Naujai išrinktam komitetui reikėtų akyliau žiūrėti į kun kuliuojantį fakulteto gyveni mą, daugiau dėmesio skirti aktyvo mokymui. D. SAUKĖNAS
O Jau tapo tradicija pa rodos prie Mokslinės bib liotekos bendrosios skai tyklos. Neseniai studentus vėl pasitiko nauji stendai. Šįkart jie pasakoja apie j darbą su knyga — čia ga lima pamatyti įvairių mo kymo vadovėlių, citatas iš didžiųjų žmonių raštų, jų veikalus. Galima tik svei kinti bibliotekos darbuoto jų iniciatyvą ir pastangas. Kartu panašių pastangų reikėtų laukti ir iš kated rų, būrelių. Tiesa, Gamtos fak. buvo eksponuojami studentų suruoštoje paro dėlėje grybai. O kaip kiti? Iš dirbusių reikėtų laukti ataskaitos. O Valgykloje dažnai ten ka matyti valgančius apsi vilkusius su paltais ar liet palčiais studentus. Visa tai negražu, bet... Anądien iš valgyklos rū binės merginai pavogė lietpaltį. Vakar vėl. Štai ir antroji medalio pusė — rūbinėje palikti drabužius jau nebesaugu. Būtis dik tuoja aktualų klausimą — ar tikrai valgyklos rūbinei nereikalinga rūbininkė? Tiesa, neseniai rūbinėje atsirado užrašas: „Rūbinė nedirba“. Ar ne per vėlai susigriebta, ir kas atly gins nukentėjusiems mo ralinę ir materialinę skriaudą?
ZZZZZZZZZ2ZZZZZZZZ22ZZZZZZ2RZZZZZZ2ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ:
Nauja tradicija „Profsąjunga, — sakė Vla dimiras Leninas, — yra auk lėjimo organizacija, įtrauki mo, apmokymo organizacija, t. y. mokykla: valdymo mo kykla, šeimininkavimo mo kykla, komunizmo mokykla“. Šiais Vladimiro Lenino žodžiais, pasakytais dar 1920 m., Universiteto studen tų profkomiteto pirmininkas Romas Navickas pirmą kar tą respublikos aukštųjų mo kyklų istorijoje pradėjo iškil mingą profsąjungos nario knygelių įteikimo ceremonia lą. Šiais mokslo metais į stu dentų profsąjungą priimti 894 nauji nariai. Nemažas skaičius, tiesa? Todėl profsą jungos knygutės buvo įteik tos tik grupių proforgams. Dūdų orkestras „skelia" tu šą, ir fizikų bei matematikų proforgai (šiems busimie siems mokslo vyrams visur pirmenybė) atsiima knygeles.
O į sceną vis eina ir eina Istorijos-filologijos, Ekonomi kos, Teisės fakultetų atsto vai. Vakaro metu buvo palin kėta daug sėkmės ir džiaugs mo busimajame darbe. — O dįabar koncertuos nusipelnęs kolektyvas — Univefsiteto Akademinis choras, — paskelbė profsą jungos pirmininko pavaduo tojas V. Sviderskis. Negailėjo „fuksai“ aplodismentų choro vadovo LTSR n. a. Pr. Sližio harmonizuotai lietuvių liau dies dainai „Gegelė"; solis tui A. Cekauskui, atlikusiam solo partijas daugelyje dai nų. Koncertas baigėsi. Choro vadovui drg. Pr. Sližiui įteiktos gėlės. O studentai pirmakur siai taria nuoširdų „ačiū“ už puikiai organizuotą vakarą. GR. MATUKA/TE