Vyt. MURALIS
visų Salių proletarai, vienykitės i
VAKAR, LENINO AIKŠ TĖJĘ... Ar tu jauti šitos lapkričio vakaro tamsos grožį? Šypsaisi. . . Juk ant metalinių stiebų , pražydo ne lempos, o elektrinės spinduliuojančios rožėsAtsisėdu rašyt čia pat,
Lenino aikštėj, ant suoliuko, Išlieti tai, kas staiga susikaupė širrjy — . . .Kiek gyvenimų savo keturkampėm langų akim į mus žiūri! .. Ar tu girdi jų išraiškingą kalbą? Šypsaisi. . — girdi! Rumšiškių vid. 'mokykla
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina nuo 1950 metų
Nr. 27 (406) 1961 m. lapkričio 25 d.
Kaina 2 kap. Savaitės pradžioje medi kai išvyko į Rygą, i IV Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos mokslinę studentų-medlkų konferenciją. Konferencijoje dirbs trys sekcijos: terapijos, chirur gijos ir eksperimentinės medicinos. Jose bus per skaityta 10 mūsų fakulteto studentų pranešimų. Ekspe rimentinius darbus skaitys VI k. studentės S. Rudaitytė, M. Stakauskaitė. penktakursiai J. Petraus kaitė, L. Guobužas, V. Sudaris.
EGZAMINUS SUTIKIME PASIRUOŠĘ BAIGIASI lapkritis. Dar keletas savaičių ir prasidės studentiška rugiapiutė — egzami nai. Ar pasiruošta šiam dideliam patikrini mui? Ar visi studentai ateis pasirengę egza minams, apsišarvavę tvirtomis žiniomis? Į tai, be abejo, atsakymą gausime tada, kai prasidės egzaminai. Bet laukti, ką parodys se sija, laukti ir žiūrėti nieko neveikiant — ne galima. Yra daug signalų, kai vyresnių kursų stu dental vis dar gyvena nusiraminimo nuotai komis, viliasi, kad egzaminų sesija dar toli. Kiti sako, kad yra dar laiko jai pasiruošti, kad egzaminai jiems ne pirmiena. O nusira minti nėra pagrindo. Rasime labai daug atve jų, kada studentai neparašę kursinių darbų, neperskaitę privalomos literatūros, pasyvūs koliokviumuose. Tai, be abejo, rodo silpną dalyko žinojimą seminaruose ir taip yra vis dėl to, kad žmonės dirba ne rimtai, nesisten gia pasisemti žinių ir nesiruošia egzaminų se sijai. O komjaunimo grupės šiuo atveju yra tik pasyvūs stebėtojai. Kiek ilgai taip bus? Atrodo, kad atsakyti į šį klausimą pri valo nedelsiant. .. Atsakyti veikimu, dar bais. Yra dar viena negerovė. Kaip žinoma, pirmakursiams studijos — naujas dalykas. Egzaminus aukštojoje mokykloje jie laikys pirmą kartą. Pirmųjų kursų studentų gru pėse reikėtų pravesti atvirus komjaunimo or
ganizacijos susirinkimus pasirengimo egza minams klausimu. Vyresniųjų kursų komjau nuolių, ypač komjaunimo aktyvo pareiga — padėti savos specialybės pirmakursiams tiek pravedant susirinkimus minėta tema, tiek ir pasidalinant patyrimu, kaip geriau ruoštis eg zaminams. Egzaminai, žinoma, rengiami ne vardan egzaminų, kad gautum pažymius, o studen tai irgi dirba ne vien dėl egzaminų ir pažy mių. Tai yra aišku. Tačiau labai pravartu, kad visi studentai gerai įsisąmonintų vieną dalyką: egzaminai yra privalomas ir būtinas studentų žinių, jo pasirengimo darbui patikri nimas. Todėl savaime aišku, kad tas, kas nuo latos ir sistemingai dirba viso semestro me tu, egzaminus išlaikys lengviau, sėkmingiau. Bet labai daug kas priklauso ir nuo to. kiek ir kaip save mobilizuos visi studentai ir ruošis egzaminams, kaip jie dirbs likusį lai ką iki egzaminų sesijos. Viena gerai aišku, kad egzaminams reikia mokėti pasiruošti, bet visų svarbiausia — dirbti, daug ir įtemptai dirbti, dirbti viso semestro bėgy je. Nusiraminimui neturi būti vietos. Likusios semestro dienos turi būti panauv-ivs tam, kad būtų padaryta maksimumas to, ką galima padaryti, reikia, kad kiekvienas apgalvo tų tas savo žinių spragas, kurias dar jaučia ir jas užpildytų.
D. ČEPAITE MMF V k. R. GINEIČIO nuotr.
Viskas praktiškai yra tikrinta. . . Pastaruoju metu SMD Lietu vių kalbos mokslinis būrelis su rengė keletą (domių priemonių. III kurso kalbininkai suorga nizavo tradicini dialektologų va karą, skirtą 1961 m. dialektolo gijos ekspedicijai aptarti. Šiais metais mūsų dialektologai ištyrė 6 Raseinių ir Ariogalos rajonų punktus, kuriuose buvo rasta ne maža naujos tarmių medžiagos, pvz., dzūkavimo ypatybių Alėjuos, senų žodžių ir kt. Apie tai vakaro dalyvius informavo M. Kabacevičiūtė, Br. Jasiulionis pa pasakojo ekspedicilos įspūdžius. A. Rybelis paskaitė tarminių tekstų apie Leniną.
Tarptautinė studentų diena
šeštadienį iškrito pir masis sniegas. — Mes nugalėjome! — įrodinėjo Talino Pedagogi nio Instituto komjaunimo komiteto narys Tomė Tina, — Mes atvežėme sniegą! Ir vis dėlto Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Aktų salėje, kur susirinko visų miesto aukš tųjų mokyklų atstovai at žymėti Tarptautinę studen tų dieną, buvo šilta vien nuo šypsenų. — Nugalėjome mes! — su pasididžiavimu priešta ravo Tbilisi Universiteto komjaunimo komiteto sek retorius Nugazas Kavtaradzė. — Mes atvežėme Gru zijos saulę! Ir vieni, ir kiti buvo tei sūs. Draugystė, tyresnė už pirmąjį sniegą ir karštes nė už Gruzijos saulę, į mū sų senąjį Vilnių atvedė to limos, bet mūsų širdžiai artimos Indonevijos jaunuo lį Utam» Jusuj Tarigan ir didvyriškosios Kubos sū nų Barerą Chozę, studijuo jančius Maskvos Tautų draugystės P. Lumumbos vardo universitete. Draugystės vakarą ati darė Universiteto studen tas D. Mickevičius. Universiteto studentų bū rys įteikė svečiams Lietu vos aukso — gintaro mai šiukus ir kitas dovanas. — Kuba — taip, jan kiai — ne! — pritarė vi sa salė jaunuoliui iš Ku bos, dainavusiam plačiai visoje Kuboje skambančią dainą. Vakaro pabaigoje kon certavo Universiteto liau dies dainų ir šokių ansamb lis. Jį sveikino dainos drau gai — Pedagoginio insti tuto ansambliečiai. A. DANAS R. RAKAUSKO nuotraukose matome Tbilisi studentus mū siškių tarpe, koncertuojan čius. ..
Būrelio darbai Vakaro dalyviai turėjo retą progą pasiklausyti lietuvių liau dies raudų, kurias atliko liau dies dainininkė A. Matusevičenė. Dainininkė padainavo ir nema žai senovinių, dabar jau retai dainuojamų, liaudies dainų. Vakaro metu surengtą konkur są geriausiam tarminiam pasa kojimui laimėjo A. Zurba ir A. Girdenis. Praėjusio mėnesio pabaigoje būrelis ekskursavo po suvalkie čių kraštą, šakių raj. Griška būdžio apyl. Rygiškių kaime il gą laiką gyveno Jonas Jablons
kį (iš čia Ir slapyvardis Ry giškių Jonas). Čia studentai su sitiko su J. Jablonskio giminai čiais, apžiūrėjo pastatą, kur ne vieną dieną praleido didysis kalbininkas. „Jonas buvo paši nas carui, tai negalėdavo čia ilgai gyventi, vis į kitą vietą turėdavo bėgti*4, — prisimena 65 metų Jono sūnėnas. Kapsuke būrelio nariai susiti ko su J. Kvederaičiu, neseniai išleistos knygelės „Vieningos kalbos ugdymas Kapsuko J. Jablonskio vardo vidurinėje mo kykloje“ autorium, apžiūrėjo kalbinius plakatus ir, be abejo, daug pasimokė, kaip reikia dirb ti kalbos ugdymo darbą. Ekskursijos metu taip pat gė rėjomės plačiasiais Dusios eže rais, aplankėm Alytaus Krašto tyros muziejų, nulenkėme gal vas Pirčiupio kankiniams.
A. PUPKIS
Svečiuose drg. Doveika Neseniai įvyko lietuvių li teratūros istorijos ir tautosa kos būrelio susirinkimas, ku riame atsilankė svečiai Iš Mokslų Akademijos. Fil. m. kand. drg. Doveika supažin dino būrelio narius su litera tūros instituto veikla, papa sakojo apie darbą ir sunku mus, leidžiant daugiatomę
lietuvių lltaratūros istoriją bei kitus leidinius. Su ypa tingu dėmesiu buvo sutikta žinia apie naują L. Rėzos dainų kilmės aiškinimą. Drg. Doveika pakvietė stu dentus aktyviau bedrautl su institutų, atliekant bendrą mokslinį darbą. S. RIMGAUDAS
Busimajam sąskrydžiui Mūsų Universiteto turistai respublikoje laikomi stipriau siais. Ir nenuostabu. Nors kas kart vis labiau ir labiau rudenėja, tačiau beveik kiekvieną šeštadienį grupės studentų su kuprinėmis ant pečių iškeliau ja įvairiais maršrutais po Tarybų Lietuvą.
Ateinančią vasarą įvyks turistų sąskrydis. Neseniai stu dentai keliavo puikiomis Dūkš to ir Ignalinos apylinkėmis. Turistai ne tik gamta žavėjo si, jie surado puikią vietą bu simajam sąskrydžiui. K. TURONIS
Pasakojimas * s* ® • apie didįjį dailininkų žiūrint garsųjį Pablo Pikaso pano „Gerniką“, nejučiom iškilo jo tėvynainio irgi ispano Salvadoro Dali vardas. Ne vien dėl to, kad. „Gernika“ kiek primena Dali kūrybą (formaliai). Ne. Ly gindami jų paveikslus, mes ryškiai įsivaizduojame ir progresy viąją P. Pikaso meno reikšmę, ir jį patį, kaip menininką — žmogų. S. Dali, aklimatizavęsis JAV, plačiai pagarsėjo savo siurrea listiniai skūriniais ir nemažai ekscentrišku elgesiu. Jo košma riškuose paveiksluose — fantastinės vizijos, psichiškai nesveiko žmogaus kliedesiai. Juose nėra gyvenimo balso. Ir kaip bebūtų liaupsinama šio „modernisto“ kūryba, mums visuomet liks reikšmingesnė ir artimesnė P. Pikaso „Gernika“, nors ir i ia žiūrime kritiškai, čia — gyvenimo tiesa, čia — gilus, apibend rintas turinys, aistringas iššūkis prieš sriautą. Neveltui ispanų kovotojai verkė išvydę šį grandiozinį pano. (Prisiminkime, kad paveikslą P. Pikaso ,sukūrė 1937 m., frankistiniams varnams baLba,f,išl5ai. subombardavus Gernikos miestą). Retas ir šiandien gali likti abejingas šio kūrinio jėgai, nors ir išreikštai per sąlygines-simbolnes detales. Susidomėję žiūrėjo „Gerniką“ ir IFF auditorijoje susirinkę studentai. Tai buvo tarsi kuklus P. Pikaso 80 gimimo metinių mi nėjimas. Dailininkas A. Savickas trumpai papasakojo apie P. Pikaso kūrybos kelią, kaip buvo kuriama „Gernika“ ir „Taikos balandis“, taip pat geriausios jo kurinių reprodukcijos. Jos gerai parodė vingiuotą ir nepastovų dailininko kelią, didelę modernistinių srovių — kubizmo, siurrealizmo įtaką P. Pikaso menui. Dėl to šiandien jo kūryba kelia daug ginčų. Bet yra joje ir daug brangių mums bruožų. Dailininkas ge riausiuose savo darbuose neliko abejingas mūsų die nų gyvenimui, humanistiniams taikos ir šviesos idealams. Pats Pikaso labai kovingai yra apibūdinęs savo darbą; „Dailė — ne sienų puošmena. Tai ginklas pulti priešus ir apsiginti nuo Sk. VALIULIS IFF IV k.