visų
Salių proletarai, vienykitės!
caRj/Binis scciDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. rugsėjo 16 d. penktadienis
•
II
II III M
si
Skola LAIKUI, kuris niekada negrįš
Rezultatai ir nūdienos uždaviniai
Rugsėjo 13 d. politinės lekonomijos katedroje įvyko partinės organizacijos susirinkimas. Spausdiname ištrauką iš partinės organizacijos sekrotoriaus doc. Vytauto SKOMINO pasisakymo.
NUMERYJE: „AKIRATIS"
XXX STUDENTŲ FOTODARBAI XXX
NAUJI LEIDINIAI
Kaina 2 kap.
Nr. 26 (1245)
Nelinksma, tačiau kiekvie ną rudenį prie dekano durų lukuriuoja studentai, laukda 9 i mi skolos laplelių. Liūdniau, kai tokie būreliai nemažėja, o atvirkščiai. .. didėja. Kaip ui į tai žiūrima fakultetuose? Apsilankiau pas PEF prodekaną doc. J. Kunčiną. — Padėtis nėra gera, — pripažįsta prodekanas, varty damas studentų pavasario se sijos suvestines. Žinojau, jog PEF mokosi daug studentų sportininkų, gal jie smukdo pažangumą? Tuo labiau, kad apie studen Kai po vasaros pailsėję me pasaulyje, kai kartą tus sportininkus susiklosčiusi mano pradedame naujus darbus, nuščiuvę suvokė: prasta nuomonė, neva jie ne dalis mūsų bendramoks kelias j Universitetą. simoko, o pažymius gauna lių gyvena dar būtuoju — Skolingi tėvams, ku už nieką. Pasiteirauju, ką laiku. Mokosi to, ką pri rie dirba ,kad jie (moky mano J. Kunčiną. valėjo išmokti vakar. To tųsi, mokytojams, palai — Jeigu kalbėsime apie kius studentus vadiname minusiems jų pasirinkimą. problemą iš realių pozicijų, skolininkais. Kam jie sko Universiteto dėstytojams, tai šis klausimas labai pai lingi? gaištantiems brangų laiką nus. Dėl didelio treniruočių — Savo svajonei, kurią — Skolingi laikui, kuris krūvio sportininkams papras augino, brandino (galvo praeina ir niekada negrįž čiausiai pritrūksta laiko mo dami ar net negalvodami ta. Vadinasi, knygos, ku kytis. O kur dar varžybos? apie tai) metų metais. rią turėjai perskaityti per Prisiminsiu, jog daugelis mū Vaikystėje, kai kažkodėl nai, neperskaitysi šiemet, sų fakulteto studentų atsto toptelėdavo galvon: būsiu nes šiandiena — tai nauji vauja ne tik Universiteto ko mokytojas arba — staty susitikimai... mandoms, bet ir respublikai, siu namus... Paauglystė Mat kokia sunki skolos šaliai... je, kai bandė suprasti sa nafta. Blogiausiai, kad ji — Sakyti, kad visiškai ne ve, susigaudyti supančia palieka savo atspaudą simoko sportininkai irgi nega lima, — tęsia toliau mano WWWWW\/WWW\/\/WWW\/\/W\/\ZWWW\/\/X/VW\/WWW\/VX/VW\/,\/WW pašnekovas. — Daugelis gana sėkmingai išlaiko Egzaminus, VYKSTA PARTINIŲ GRUPIŲ ATASKA1NIAI IR RINKIMINIAI SUSIRINKIMAI |Jffl|||||i|||||| nors ir vėliau negu kiti stu dentai. Su sportininkais lyg viskas ir aišku. Belieka tie, kuriems ne tik sportuoti, bet ir mo kytis nėra laiko ir noro. Doc. J. Kunčinos paklausiau, kaip
sieloje. Ne veltui sakoma: žmogus palaipsniui pasi daro toks, kaip jis atlie ka savo darbą (Jonas Ku bilius). Vidutinybės liū nas klampus, o ir žmo nės, tuną jame, niekada nebūna laimingi. Gal sakysit, ne visi skolininkai — užkietėję tinginiai. Sutinku. Būna, žmogus serga, kitą park lupdo asmeninės nelai mės. Bet tokių, mažuma. Depresijos, kuriomis daž nai aiškinamos įsiskolini mų priežastys, užplūsta nieko neveikiant. Nesu prantame to ar kito daly ko todėl, kad visus metus nesistengiame suprasti. Kodėl tiek (daug tų, galvojančių apie gyveni mą — malonumą? Ar ne baisu nuo minties, kad kada nors stabtelėjęs atsigręši ir nebus kuo pasi džiaugti: elta (gal tiks liau — slinkta), tik kur? Liūdna. Graudu. Gėda už pačius save, kad neno rime imti to, ką taip dos niai duoda mums Univer sitetas. Ugnė NARUSAITYTĖ
Siame
fakultete kovojama su to kiais........ nagais". Ir nustebi no naujovės, kurios čia, Pra monės ekonomikos fakultete, jau praktikuojamos. Veikia Mokymo akademinė komisija, kurios pagrindinis darbas — organizuoti kontrolinius pa tikrinimus, reidus, apsvarstyti nęjpažangius studentus. Komi
sijos veikloje dalyvauja pro dekanas, kuratoriai, partinio biuro narys, kuris yra šios komisijos pirmininkas. Palai komi ryšiai su tėvais, infor muojant apie jų vaikų moky mąsi. Vartau vieną tokį praneši mą: „Pranešame, kad jūsų sū nus (dukra) žiemos egzaminų sesiją išlaikė labai gerais pa žymiais ir yra mokslo pirmū ną?." Dvejetukininkų tėvams irgi siunčiami analogiški pra nešimai, tik su atitinkamu tekstu. PEF rengiami studen tų susitikimai su tėvais. — Tėvų atvažiuoja nema žai, pirmą kursą lankančių studentų tėvų — iki 80%. Ir. turiu pasakyti, ši priemonė yra gana veiksminga, — kal ba docentas. — Šiuolaikinis jaunimas veržiasi j nepažin tus tolius, ir jiems jau neį domu tai, kas nuvalkiota, pa
povo straipsnis „Karlo Mark- ninti, apeiti neišspręstas probso mokymas ir kai kurie so- lemas, opius klausimus, nutycializmo statybos Tarybų Są- lėti iš tikrųjų esančius trū jungoje klausimai" bei kalba kumus ir sunkumus". NutariTSKP CK birželio plenume, me kritikuojamas „atotrūkis Šiuolaikiniam visuomenės tarp žodžių ir darbų", dideliu gyvenimui būdingas kompli- trūkumu laikomas „formalizkuotas pobūdis, procesų tęsti- mas, polinkis tuščiažodžiauti, Lietuvos TSR Mokslų Aka mimo dieną, apžvelgiami nau Praėję metai buvo reikš- numas ir inertiškumas. Todėl naudoti visokiausius propainingas laikotarpis mūsų ša- staigūs posūkiai sunkiai įsi- gandinius štampus, banalus demijos Fizikos institute įvy jausi pasiekimai atomų, mole lies ir TSKP gyvenime. Kaip vaizduojami. Tačiau, kaip nu- „valdinis" medžiagos stilius, ko moksliniai skaitymai, skir kulių, taip pat kieto kūno buvo numatyta TSKP XXVI rodoma pranešime dėl 1983 daugkartinis mechaniškas ti šiuolaikinės teorinės fizikos teorijos šakose, susietose su suvažiavirhe, parengta ir pra- m. pirmojo pusmečio plano bąndrų tiesų kartojimas.. pradininko Lietuvoje, akade jo darbais. ėjusių metų TSKP CK gegu- vykdymo rezultatų, pastebima Šių teiginių negalime pa- miko A. Jucio atminimui. Skaitymuose Fizikos institu žės plenume patvirtinta Mais- negatyvių procesų įveikimo miršti savo pedagoginiame to vyresnysis mokslinis bend to programa, numatytos prie- tendencija, žymiai pagerėjo darbe skaitydami paskaitas Profesorius A. Jucys išug radarbis J. Botarūnas apžvel monės jai realizuoti. Lapkri- ūkinės veiklos rezultatai.vesdami seminarus, vadovaučio (1982 m.) TSKP CK pleMinėtieji nutarimai, inteu- darni kursiniams darbams, dė didįelį fizikų būrį. Jo ato gė kidto kūno teorijos raidą numas išanalizavo šalies so- syvus šalies ir partijos vado- egzaminuodami. Dėl įvairių mų teorijos darbai yra pla Lietuvoje. Mokslinei visuome cialinę-ekonominę padėtį, vi- vybės darbas juos įgyvendi- priežasčių padėtis aukštosiose čiai pripažinti ir toliau sėk nei mažiau žinoma, kad pir suomeninės gamybos intensy- nant daro poveikį visuome- mokyklose, taip pat ir mūsų mingai plėtojami bei taikomi. mieji A. Jucio mokslo vinimo ir jos efektyvumo kė- n^s mokslams, politinei eko- aptarnaujamuose fakultetuose, Moksliniuose skaitymuose, darbai buvo skirti tuometinės limo klausimus. Minint TSRS Komijai, jos dėstytojams bent Yra tokia, kad mums daro- rengiamuose profesoriaus gi kieto kūno teorijos klausi 60-metį, TSKP CK Geno rali- keliomis kryptimis. Pirmiausia mas tam tikras spaudimas nis sekretorius drg. J. And- tai skatina mus dorai, sąži- (dažniausiai netiesioginis, ropovas savo pranešime nu- ningai, rimtai tirti socialines spontaniškas) iš apačios (stušvietė socialistinių nacijų rai- ekonomines problemas, nepa- dentų) ir viršaus (nurodant, dos problemas. Birželio mėn. siduoti konjunktūrai, madai. j°g privalome vykdyti spe- Uidami, mes kartu galėsime Partinės organizacijos susiįvyko TSKP CK ple'numas, Šiandien mums, visuomenės cialistų ruošimo planą), iš ša- sėkmingai spręsti studentijos rinkimuose bei partinio biuro kuriame apsvarstyti ideologi- mokslų dėstytojams, itin svar- lies (daug girdima, skaitoma, auklėjimo uždavinius, turėti posėdžiuose ne kartą buvo nio, masinio politinio darbo būs Yra 1979 metų balandžio iš vidurinės mokyklos atsine- autoritetą jaunimo tarpe. Par- svarstomi ir nagrinėjami atklausimai. Taigi apžvelgiamu ’ūėn. TSKP CK nutarimas šama banalybių) — prastinti tinė organizacija skyrė dėme- skiri mokymo, mietodinio bei laikotarpiu partija komplek- ”Dėl tolesnio ideologinio, po- kursą, nebūti problematiš- sį paskaitų ir seminarų teo- auklėjimo darbo klausimai, siškai tyrė dabartinį sočia- Utinio auklėjamojo darbo ra- kiems. Rfeikia stengtis atsi- riniam mfetodiniam lygiui, jų Tai TSKP CK 1982 m. gegulizmo etapą ir formulavo ginimo” bei 1983 m. birželio laikyti prieš šį spaudimą, ideologiniam kryptingumui žės ir lapkričio plenumų mespBendimus svarbiausiais so- mėn- TSKP CK nutarimas nors tai padaryti yra sunku, kelti. Sprendžiant šį uždavinį, džiagos panaudojimo politinės cializmo raidos Tarybų Są- 'Aktualūs partijos ideologi- Todėl gal pagrindinis kated- gerai pasitarnauja rašytinių ekonomijos kurse klausimai; jungoje klausimais. Didelį ’nio' masinio politinio darbo ros partinės organizacijos, paskaitų ruošimas, jų aptari- klausimų, susijusių su TSRS vaidmenį teoriškai įprasmi- klausimai". 1979 m. nutarime, dėstytojų kolektyvo uždavi- mas katedroje. Tobulinant se- 60-mečiu, atspindėjimas pasnant ir blaiviai suvokiant be kita ko, peikiama „baimė nys yra išlaikyti ir palaikvti minarų pravedimo metodiką, kaitose, seminaruose, kursipobūdį to visuomenės raidos atvirai svarstyti aktualius mū- aukštą mokslinį dėstymo Iv- didžiausias dėmesys buvo ski- nių darbų tematikoje; marketapo, kuriame mes dabar esą- s4 visuomenės gyvenime gi. o ne studento ruošimą riamas jų moksliniam lygiui sizmo-leninizmo kabineto pame" suvaidino drg. J. Andro- klausimus, tendencija sušvel- egzaminui. Tik šiuo keliu bei stud<ntų aktyvumui kelti, naudojimas studentų moky-
senę. Todėl mūsų fakultete planai sudaromi .atsižvelgiant ir į studentų norus: organi zuojami susitikimai su įdo miais, daug keliavusiais, daug žinančiais žmonėmis. Šiuos mūsų susitikimus ruošia vie nas iš penkių kuratorių. Į mi nėtas paskaitas susireįnka ne mažai studentų. Visa tai da rome norėdami išvengti šabloniškumo ir formalizmo. Jei gu įdomi paskaita, lektorius gerai skaito, tai studentų ne reikia varu varyti. . . Taip stengiamės sudominti ir nepažangius studentus. Vienu žo džiu, darome viską, kad mū sų darbai nesiskirtų nuo pla nų ir tuo pačiu nereklamuo tume formalizmo. Norėtųsi paminėti kuratorius, kurie) aktyviai padeda organizuoti susitikimus, — dėst. E. Vaba las, doc. I. Lapenas, kurato rių tarybos pirmininkė dėst. Z. Dubauskaitė. Paprašau skolininkų sąrašų. — Su buvusiu pirmu kur su bėdų turėjome nedaug. Todėl gal ir labiausiai akis bado šio kurso atsilikėliai. Kiek daugiau nerimą kelia trečias kursas, — kalba do centas. Užsirašau keletą pavardžių, tačiau tų studentų surasti ne pavyksta. Gal ir gerai. Juk ko aš būčiau paklausęs? Ko dėl nesimokote? Vargu ar būtų atsakę. O atsakymas yra. Tai formalus požiūris į darbą, mokslą, draugus ir sa ve. Čia ir žengiamas ' tasai žmgsnis atgal. Vidmantas UŽUSIENIS
AKADEMIKO A. JUCIO ATMINIMUI mams. Apie ilgametę akade miko A. Jucio veiklą Uni versitete, dirbant Teorinės fi zikos katedros vedėju, papa sakojo šios katedros vedėjas profesorius A. Bandzaitis. Fizi kos instituto vyresniojo moks linio bendradarbio R. Karazijos pranešime buvo plačiai nu šviesti akademiko A. Jucio moksliniai ryšiai su žymiu Anglijos fiziku D. Hartriu. A. SAVUKYNAS
mui ir auklėjimui gerinti, Svarstėme metodinių priemonių ruošimo ir panaudojimo paskaitose ir seminaruose reikalus. Mokymo bei studentijos komunistinio auklėjimo klausimai buvo aptariami išklausant atskirų komunistų ataskaitas. Spręsdama šias problemas, katedros partinė organizacija skyrė tam tikrą dėmesį darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, jų pedagoginio meistriškumo vystymui, Nukelta į 2 psl.