VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI. VIENfKllE'j
SIAME NUMERYJE SKAITYSITE: apie pilkapius ir piliakalnius, apie universiteto biblioteką, apie paprastą ir sudėtingą kūrinį. . . MATYSITE: scenos užkulisius, draugus iš Moldavijos, jaudinančias scenas Vilniaus geležinkelio stotyje. . .
nt Ji >!■ ta i. ran:>. j
S k; ša' at l! . lt )k-
avi it a :ėt, i-a va BUį yos
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
/JLSLZSLSJL9-SiSLSl.SLSLSiSi.Sl.SiSLS.S.SJi.Si9JlJLSlJLSLSi.SiSLSiJLSl.A.SLAJiJlA:
Pakelkime profsąjunginį darbą į aukštesnį lygį
Mūsų šalies profsąjungos, tarpu auklėjimo darbas reika gimusios 1905—1907 m. re lauja tuos klausimus žinoti ir voliucijos mūšių ugnyje. Ko juos tinkamai išspręsti, nes rba munistų partijai vadovaujant. priešingų atveju auklėjamasis c. . i vaidino didelį vaidmenį tiek darbas bus formalus, dogma IV. paruošiant, tiek ir pravedant tiškas, o tuo pačiu ir nesėk Yra visa eilė kitų 1 ... Didžiojo Spalio socialistinę mingas. Cu. evoliuciją, kurios 40 metines klausimų ir motyvų, kaip ra n mūsų liaudis ruošiasi Iškil cionalus lėšų sunaudojimas, mingai paminėti. Nemažesni tinkamas ir racionalus apskai C:, vaidmenį jos suvaidino ir vi tos organizavimas, vyresniųjų it : suose mūsų socialistinės staty draugų perdavimas jaunes Ei■ bos etapuose. Bet dar dides niems savo patyrimo profsą ku ni uždaviniai prieš mūsų prof junginiame darbe ir kiti, ku u . sąjungines organizacijas stovi rių dėl vietos stokos nėra ga t šiuo metu, kada mūsų liaudis, lima išnagrinėti. s TSKP vadovaujama, spren Todėl ieškant kelių mūsų džia komunistinės visuomenės profsąjunginių organizacijų mūsų šalyje trumpiausiu lai darbo lygiui pakelti ir vaid ku. sukūrimo uždavinį. V. I. meniui padidinti, o tuo pačiu Leninas moko, kad profsą pagerinti auklėjimo ir mokymo jungos ,,yra auklėjimo orga darSo procesą, pakelti mokslonizacija, įtraukimo, apmokymo tiriamojo darbo lygį, yra bū organizacija, tai yra mokykla, tina dėstytojų ir studentų prof valdymo mokykla, šeimininka sąjungines organizacijas su vimo mokykla, komunizmo jungti į vieną organizaciją ir mokykla” (Lenino Raštai, 32 visą darbo svorį perkelti į t., 2 p.). profgrupes ir fakultetų prof Mūsų universiteto profsą biurus, kurie turėtų turėti at junginės organizacijos Jungia skirus profbiudžetus. apie 4000 narių. Tai viena di Antras klausimas, prie ku džiausių respublikos profsąjun rio man norėtųsi sustoti Ir ginė organizacija. Tačiau jos kuris, mano nuomone, turi įtaka, tobulinant mokymo ir taip pat lemiamos reikšmės auklėjimo procesą, kovojant už keliant profsąjunginį darbą į geresnes darbo sąlygas, yra jam tinkantį lygį, yra profnežymi. grupės Ir proforgo vaidmens Pravedant šių metų ataskai pakėlimas. Profgrupė turi tap tinę-rinkiminę konferenciją, ti pagrindine mūsų profsąjun mūsų profsąjungos nariai tū ginio darbo grandimi, nes ten li aštrios kritikos ir savi- pagrindinai vyksta gamyba — kritikos pagrindu Iškelti visus auklėjimas, mokymas ir moksesamus mūsų_ profsąjunginiame lo-tiriamasls darbas. Esama darbe trūkumus ir surasti bū- padėtis, kada profgrupėje ne dus jiems pašalinti. dirbamas beveik Joks profsą Viena iš priežasčių, kuri junginis darbas ir proforgo trukdo mūsų universiteto pagrindinė veikla apsiriboja proforganlzacljoms pagerinti vien nario mokesčio rinkinmu, darbą, yra jos nevykusi, nie toliau negali būti pakenčiama. ku nepagrįsta organizacinė Profgrupėse — tiek dėsty sistema, t. y. buvimas dvie tojų, tiek studentų — turi bū jų atskirų profsąjunginių or ti sistemingai organizuojami ganlzacljų — personalo lįj gamybiniai pasitarimai — studentų. Juk įstaiga viena.' drausmės, pažangumo, moks-amybos procesas vienas, ga- lo-tlriamojo darbo ir kitais mybos tikslas vienas, tuo tar klausimais. Dėstytojų profgu•žy pu visiškai neaišku, kuriems pėse proforgas visą dėmesį tu tikslams tos gamybos dalyviai ri sukoncentruoti auklėjimo, yra susiorganizavę į dvi prof mokymo ir ypatingai mokslo-tisąjungas. Atsiskyrimas silp r.’amojo darbo pagerinimui, nina ryšį tarp profesorlų- nes mes turime katedrų, kul dėstytojų ir studentų, neduo tas darbas vykdomas nepaten da galimybės bendromis Jė kinamai. gomis tobulinti gamybą, t. y. Tam pasiekti reikalinga auklėjimo, mokymo ir mokslotiriamojo darbo procesus, ir pažiūrą, kad proforgų darbas iškelia papildomą darbą nusta apsiriboja vien nario mokesčio tant ryšį, bendradarbiavimą rinkimu, pakeisti ir jo vaid tarp dėstytojų ir studentų menį profgrupėse pakelti iki profsąjunginių organizacijų. katedros vedėjo padėties. Jis Buvimas vienos gamybos ba vienodai su katedros vedėju zėje dviejų profesinių organi turi būti atsakingas už kated zacijų veda prie paralelizmo, ros darbą ir jo organizavimą. dubliavimo- ir neekonomiško, Tam pasiekti į proforgus tu G taip visiems trūkstamo darbo ri būti renkami gabiausi ir Ist laiko eikvojimo. Šiandieną energingiausi studentai, o dės mes turime padėtį, kada stu tytojų grupėse — profesoriai, as dentų ir dėstytojų proforganii- docentai ir dėstytojai, kurie ge zacljos sprendžia atskirai mo aktyviai dalyvauja mokymo ir .11 kymo ir auklėjimo proceso mokslo-tlrlamajame darbe ir iri: pagerinimo, bufetų, valgyklų yra energingi asmenys, kurie l ' veikimo pagerinimo ir eilę ki ne tik savo pavyzdžiu skatintų kr tų klausimų ir dažniausiai kitus gerai dirbti ir keltų nesėkmingai. mokslo lygį, bet galėtų mobi fa- sprendžia juos K Nesėkmingai todėl, kad tai lizuoti ir pareikalauti iš kiek klausimai, kuriuos vieno profgrupės nario, tame a: bendri bendrai tik ir galima tinkamai tarpe ir katedros vedėjo, griež .. Išspręsti. tai vykdyti sudarytą mokslota Dėstytojų profsąjunga visiš tiriamojo darbo plAną ir ge ž- kai neužsiima studentų bulti- rinti auklėjimo ir mokymo iais klausimais, jų gyvenimo darbą. M. RAGEVICIUS it i įlygomis, bendrabučių klausi Universiteto Vietkomo mais, studentų laisvalaikio ir IG! pirmininkas oilslo klausimais ir 1.1. Tuo los
)
SĖKMĖS, DRAUGAI!
GARBINGAS JUBILIEJUS įžymiam respublikos moksli ninkui, Lietuvos TSR nusipel niusiam gydytojui, mūsų uni versiteto propedeutinės terapi jos katedros vedėjui docentui Mykolui Marcinkevičiui suėjo 65 metai. Gimęs ir augęs ne turtingo valstiečio šeimoje, ju biliatas išėjo sunkų ir vargin gą gyvenimo kelią, kol Išsi mušė į mokslus smetoninėje Lietuvoje. Mokydamasis vaka rinėje gimnazijoje, universite te, jis dirbo įvairų darbą — pradedant techniniu sekreto rium, baigiant vaistininku. Ei damas gydytojo pareigas pro vincijoje, jis drauge dirba Ir mokslinį darbą: parašo diser taciją ,,Blužnis kaip kraujo rezervuaras”. Išvadavus Vilnių Iš hitleri nių okupantų, pirmųjų univer siteto Medicinos fakulteto at kūrėjų tarpe matome docentą Marcinkevičių. Jis — fakul teto prodekanas, paaukoja daug energijos, Iniciatyvos, organizuojant propedeutinės teiapljos katedrą, kuriai tryli ka metų vadovauja. Pradedant 1948 metais, jis savo moksli niuose darbuose jau plačiai gvildena opaligės gydymą. Jis pirmasis respublikoje įdiegia šios ligos gydymą miegu, pa ruošdamas šia tema ir dakta
ro disertaciją. Pokariniu metu trys jo vadovaujamos katedros dėstytojai apgynė <11sertacljas medicinos mokslų kandidato laipsniui įsigyti. Daug dėmesio M. Maralnkevlčius skiria Tarybų Lietuvos
meniniu darbu — jis Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos narys, respublikinės ir Vilniaus miesto mokslinių medicinos draugijų aktyvų narys. Per įvykusį iškilmingą ml-
Mūsų universiteto studen tai kartu su kitų Vilniaus aukš tųjų ir specialiųjų mokyklų studentais, karštai atsiliepė į partijos ir vyriausybės kvieti mą padėti, kolūkiečiams sudo roti šią vasarą išaugusį gausų derlių. Kiekvienoje grupuėje, kiekviename fakultete buvo sudarinėjamos talkininkų bri gados. Trečiadienis. Aikštėje prie centrinių universiteto rūmų pilna mašinų, atvykusių iš tų kolūkių, Į kuriuos vyks talki ninkai. Vis daugiau ir dau giau renkasi kelionei pasiruo šusių studentų. Aplinkui skamba jaunatviš kas juokas, kalbos. Juk įdomu, Į kokį kolūkį tuoj išvyks, kaip ten reikalai. O, gal būt, kai kurie paklius net į savo gimti nę. Juk nemažai mūsų tarpe yra studentų iš aplinkinių ra jonų. Doc. M. Marcinkevičius su stu dentals apžiūri ligonį. Vadovai praneša į kokius kurortų, Jų gydomųjų fakto nėjimą jubiliatą šiltai pasvei rių propagavimui. Su moksli kino fakulteto darbuotojų rajonus bei kolūkius teks va niais pranešimais jis dalyvau vardu dekanas docentas S. Pa- žiuoti. Skirstomos mašinos. ja respublikos gydytojų suva vilonis, Vilniaus miesto III li Kiekvienas skuba susirast ge žiavimuose, konferencijose, goninės vyr. gydytojo pava Estijos terapeutų konferencijo duotojas d-ras J. Narkus, ka resnę vietelę šalia mylimo ar mylimos, šalia dainininko ar je Ir kt. Energingą mokslinę tedros personalas. anektodų žinovo. veiklą jis derina ir su visuoDoc. J. Skliutauskas štal jau žinomos mašinos, rajonai, kolūkiai. Palydintieji linki draugams sėkmės darbe. <? Sunkvežimiai pasijudina. Į Anksti sukilo penktadienio kelios minutės visų žvilgsniai dirbai?” Sunku grįžusiems at-? Nemenčinės, Trakų, Molėtų, ryte visų bendrabučių gyven krypsta Į tą pusę, iš kur turi sakyti į visus klausimus, sun-? Vievio. Švenčionių ir kitus ra ešelo ku atsakyti į visus nuoširdžius? jonus Išvyksta daugiau kaip tojai. Nespėjo nuaidėti plr pasirodyti talkininkų sveikinimus. \ 1000 mūsų universiteto stu rrieji rytmetiniai kurantai, o nas. Bet jo vis nėra ir nėra. — Man ir gėlytės nuvysi Studentų tarpe sukinėjasi ir 4 (lentų. Gėda bus ir draugėms tokias dėstytojai. Kiekvienas ieško4 padovanoti! — liūdnu balsu „savųjų”, nors visi vienodais Kartu su studentais vyksta prabyla mergina, su didele brangūs, laukiami. Medicinos4 ir dėstytojai, kurie vadovaus talininkų brigadoms. gėlių puokšte rankose. fakulteto dekanas drg. Pavl-4 Sėkmės, draugai! — O tu nesijaudink! Tos lonis jau spėjo sugauti vie-4 tavo „draugės”, gal būt, ne ną iš tų „savųjų”, jau spėjoj taip jau ir užpyks, — atsilie senu įpročiu paklausti, kaip pia jau kita iš būrio. — Štai sveikata. Ir tik Išgirdus tei Ir mes turime puokštes, o dėl giamą atsakymą tarp jų prasi nuvytlmo nė klek nesijaudi deda kalba apie derlių, darbą, name. . . kelionę. Panašių pokalbių tą rytme Po pusvalandžio visi, kas tį galima buvo išgirsti klek mašinomis, kas pėsčiomis pa ,tlk nori. Iš reproduktoriaus pasigirs traukia bendrabučių link. Nors ta diktoriaus balsas: „Trauki kelias nuo stoties ne taip jau nys iš Kazachstano atvyksta Ilgas (o ypač kai tiek daug už 10 minučių". Prasideda įdomios kalbos), bet kiekvie pastebimas sujudimas. Visi nas iš pasitikusiųjų nors ke skuba, stengiasi užimti kuo lis žingsnius stengiasi paneš kambariuose, koridoriuose jau geriausias vietas, atsistoti kuo pasigirdo balsai, skubūs žings arčiausiai prie ketvirto kelio. ti draugo čemodaną, nors mi Pagaliau pasigirsta ir skar nutei atpalaiduoti draugą niai. Atsitiktinai pakliuvęs į bendrabučius tokiu laiku, būtų dus garvežio švilpukas. Po nuo sunkios naštos. nustebintas — dar tik septin minutės, kitos pasirodo ir Bendrabutyje vėl nuošir tos pradžia, o jau dauguma dūs sveikinimai, kalbos su pats juodasis milžinas, temp ant kojų. Tačiau patiems gy tais, kurie dėl svarbių prie jų krūtines puošia blizgantys ventojams čia nebuvo nieko damas paskui save ilgą są žasčių į stotį negalėjo pakliūti. medaliai, o ne vienas parsive nuostabaus, viskas atrodė nor statą. Trankiai užgroja orkest Šauniai padirbėjo tolimaja žė net po keletą pagyrimo ar malu. k kaip čia nesikelti ras, kyla tikras sąmyšis, kuria me Kazachstane musų studen- garbės raštų. Daug šimtų ki anksčiau, jei žinai, kad už va me ir susigaudyti sunku. Iš lometrų jie pravažiavo vaiz landos grįžta draugai iš toli dingomis vietovėmis, daug pa vagonų pasipila talkininkai, mojo Kazachstano, kaip čia matė, apie ką pirma žinojo tik neskubėti jų pasitikti, nuo vyrai ir merginos, su kuprinė iš knygų ir žurnalų. širdžiai paspausti ranką. mis, ryšuliais. Visi įdegę, suKada baigėsi darbo diena ir Vilniaus geležinkelio sto tvlrtėję. Vyrai beveik visi atėjo vakaras, ne viename tis. Vestibiulyje ir perone Jau barzdoti. O tos barzdos, barz kambaryje galėjai matyti susi pilna žmonių, bet jie iš įvai būrusius studentus apie talki rių pusių vis dar plaukia ir dos! ninkus ir besiklausančius įdo Prasideda nuoširdūs pasi plaukia, čia pavieniui, čia ne mių pasakojimų, apžiūrinėjan dideliais būreliais. Informaci sveikinimai, kalbos, juokas, čius garbės raštus, medalius, jos biuras gulte apgultas. lyg kruša pasipila bučkiai. . . galėjai išgirsti ir linksmas Kiekvienas klausinėja, teirau Štai, nespėjo iš vagono išlipti dainas, juoką. Taip draugai jasi, kada ateis tas visų lau vyrukas, o jau priėjo lyg įbes sutiko draugus, šauniai pasi kiamas traukinys. tos dvi merginos. Ir kur tik darbavusius bendram visų la Peronas. Nors rytmetis pa pasisuksi, kur tik bepažvelgsi tai. Daug sumanumo, energi- bui. prldėjo jie nuimant derjos sitaikė nelabai malonus, pūtė pirmiausiai išgirsi bevelk vie J. Šarūnas ____ plogana žvarbus vėjas, — bet ną ir tą patį klausimą: „Na, lių milžiniškuose stepių žmonės laukia kantriai. Kas kaip? Kaip kelionė, Kiek už- tuose. Todėl nenuostabu, ka<’ Nuotraukos A. Šarkio
DRAUGAI SUGRĮŽO
i